QUOTE (gamma @ 2004 07 22, 14:27) |
Lune kalbi naiviai. gyvenimas iveda savu pataisu. daug ka galvojau kitaip kol tai netasitiko. manaiua kad viskas bus kaip rozem klota ir santuoka ideali. bet yra kaip yra ir as daug ismokau ir dvasiskai pakilau iskentusi tai kas man skirta. as tapau dar tvirtesne ir didziuojuosi savimi kad dabar tuiru ir grazia seima ir namus kaip is katalogo ir vaikelio laukemes. buciau paluzusi nieko netureciau arba tureciau kitaip, kas ten zino. Bet dziaugiuosi kad suradau jegu jam atleisti. Jis normalus zmogus ir tvarkingas ir rupestingas ir darbstus, na kaip ir visi turi savu trukumu bet jis vertas mano meiles. sakiau neatleisiu skaudes ir nebemylesiu taip kaip anksciau, bet myliu ir esu laiminga. ![]() |
zinau pati, kad gyvenimas diktuoja savo salygas. Bet skirtingai zmones supranta ta meile

QUOTE (vobla @ 2004 07 22, 13:39) |
Pamenu jei mano tėvas užgerdavo, mama skambindavo jo mamai, tada tėvas mygom parišdavo visus gėrimus |
mhmhmhmmh...... būsiu žiaurus, bet pasakysiu, kad motinai JOS SŪNAUS viena kojinių pora brangesnė už marčios laimę.
Kai jis geria - visai kitas dalykas - JIS gadina SAVO sveikatą, todėl ir mamytė rūpinasi.
Pagaliau ko čia kištis motinai - tai juk JŪSŲ SANTYKIAI, juk Tu ištekėjai ne už jo motinos, o už žvirbliuko-palaidūno .....
QUOTE (Lune @ 2004 07 22, 15:18) |
zinau pati, kad gyvenimas diktuoja savo salygas. Bet skirtingai zmones supranta ta meile ![]() |
Bet dziaugiuosi uz jus, nors kad tai buvo VIENAS KARTAS...
QUOTE (Mew @ 2004 07 22, 15:54) |
Suprantu, kad moterims, kurios susitaike su vyrais, bande juos "islaikyti" ir islaike, nera kitos iseities, kaip pateisinti savo poelgi. Pirmiausia pacioms pries save, nes kitaip nebutu prasmes testi seimynini gyvenima. |
Norėjau parašyti būtent tai, ką jau parašė Mew.
Juk mes visos moterys skirtingos, čia jau standartų nepritaikysi ir taisyklių nepanaudosi... Todėl ir gaunasi - kas vienai atrodo-dvasinis pakilimas, tvirtumas ir t.t., kitai - nusižeminimas iki negalėjimo....
Nu ir nereikia sakyti, kad tos, kur nelįstų tokiems vyrams į šikną, yra ambicijų ir kategoriškumo įsikūnijimai, kvailelės ir teoretikės...
Man nereikia tokios butaforinės laimės, malonės iš vyro, kad galų gale nusprendė pasilikti, aš negalėčiau taip gyventi... nu ir sakykit jūs ką norit. Niekada neteisinsiu vyriškos psichologijos - juk tai tiesiog jų pačių sukurtas pasiteisinimas... Per daug skausmo, nepagarbos... nebe tas ryšys.... jausmai?.... Net negaliu galvoti, kad jie kažkokie būtų.
Gal tada aš kitaip myliu?... Ar nemyliu?...
Bet esu tokia.
QUOTE (Leja @ 2004 07 22, 15:22) | ||
Norėjau parašyti būtent tai, ką jau parašė Mew. Juk mes visos moterys skirtingos, čia jau standartų nepritaikysi ir taisyklių nepanaudosi... Todėl ir gaunasi - kas vienai atrodo-dvasinis pakilimas, tvirtumas ir t.t., kitai - nusižeminimas iki negalėjimo.... Nu ir nereikia sakyti, kad tos, kur nelįstų tokiems vyrams į šikną, yra ambicijų ir kategoriškumo įsikūnijimai, kvailelės ir teoretikės... Man nereikia tokios butaforinės laimės, malonės iš vyro, kad galų gale nusprendė pasilikti, aš negalėčiau taip gyventi... nu ir sakykit jūs ką norit. Niekada neteisinsiu vyriškos psichologijos - juk tai tiesiog jų pačių sukurtas pasiteisinimas... Per daug skausmo, nepagarbos... nebe tas ryšys.... jausmai?.... Net negaliu galvoti, kad jie kažkokie būtų. Gal tada aš kitaip myliu?... Ar nemyliu?... Bet esu tokia. |
tu butent MYLI

As irgi negaleciau... nebent vyras IS TIESU suprastu klydes ir pats, be mano pastangu ji "susigrazinti", nuosirdziai noretu bandyti dar karta. Tai nereiskia, kad turetu maldauti ar keliais sliauzioti, kad patenkintu mano ambicijas. Tiesiog NUOSIRDZIAI gailetis ir tvirtai APISPRESTI.
Bet turbut nebesiimciau klijuoti indo... tik stebuklas galetu isgydyti toki gilu sirdies randa.
As ne tik zmona ir motina. As zmogus. Taip, as aukoju dali savo gyvenimo del savo seimos, bet darau tai laisva valia, ne zeminama ar is baimes, o del to, kad myliu vyra ir vaikus. Taciau tai, kad dalinuosi savo gyvenimu su artimaisiais, kurie irgi myli ir gerbia mane - nemazina mano vertes. Man svarbu issaugoti oruma paciai pries save, issaugoti dvasios laisve. Nesmerkti saves del to, ka pasirenku.
Jeigu likciau visiskai viena - likciau zmogumi. Skaudetu sirdi, butu sunku, bet gyvenimas neprarastu prasmes.
Beje, gyvenime teko prarasti. Zinau, kas yra sirdies zaizdos.
Mew
Bet turbut nebesiimciau klijuoti indo... tik stebuklas galetu isgydyti toki gilu sirdies randa.
As ne tik zmona ir motina. As zmogus. Taip, as aukoju dali savo gyvenimo del savo seimos, bet darau tai laisva valia, ne zeminama ar is baimes, o del to, kad myliu vyra ir vaikus. Taciau tai, kad dalinuosi savo gyvenimu su artimaisiais, kurie irgi myli ir gerbia mane - nemazina mano vertes. Man svarbu issaugoti oruma paciai pries save, issaugoti dvasios laisve. Nesmerkti saves del to, ka pasirenku.
Jeigu likciau visiskai viena - likciau zmogumi. Skaudetu sirdi, butu sunku, bet gyvenimas neprarastu prasmes.
Beje, gyvenime teko prarasti. Zinau, kas yra sirdies zaizdos.
Mew
QUOTE (Mew @ 2004 07 22, 15:36) |
nebent vyras IS TIESU suprastu klydes ir pats, be mano pastangu ji "susigrazinti", nuosirdziai noretu bandyti dar karta. Tai nereiskia, kad turetu maldauti ar keliais sliauzioti, kad patenkintu mano ambicijas. Tiesiog NUOSIRDZIAI gailetis ir tvirtai APISPRESTI. Bet turbut nebesiimciau klijuoti indo... tik stebuklas galetu isgydyti toki gilu sirdies randa. As ne tik zmona ir motina. As zmogus. Taip, as aukoju dali savo gyvenimo del savo seimos, bet darau tai laisva valia, ne zeminama ar is baimes, o del to, kad myliu vyra ir vaikus. Taciau tai, kad dalinuosi savo gyvenimu su artimaisiais, kurie irgi myli ir gerbia mane - nemazina mano vertes. Man svarbu issaugoti oruma paciai pries save, issaugoti dvasios laisve. Nesmerkti saves del to, ka pasirenku. |
Mew, pritariu!!! Tu kazkaip sudeliojai tai, ka dabar jauciu.
QUOTE (uola @ 2004 07 22, 16:37) | ||
Kalbi elementariais neisgyventais sukiais ![]() ![]() ![]() |
Nereikia menkinti kitų nuomonės, jei ji nesutampa su pačios.
Ir neįsivaizduok, kad tokių "patyrusių" pakoreguotas požiūris yra gyvenimo tiesa.
zvirbli, buvo kad abejoju. bet jis jautesi tikrai prasikaltes ir stengesi kad jausciausi rami. prisiduodavo daugiau laiko leido su manim. Jei galvoji kad ji grausi ir abejosi tikrai nieko nebus. arba uzbrauki viska ir gyveni toliau be priekaistu, arba skiriesi. nes jei grausi jis iseis neiskentes anksciau ar veliau.
jus visos nupiesiat vyrus kaip siuksles ir sakot ir musates i krutine jie neverti jie kaiules gyvuliai sika ant galvos mina negerbia nieksai ir t.t. bet pamastyk Zvirbli kaip gyvensi be jo. pamastyk apie naktis kai miegosi viena kai galvosi kaip gera kad jis mane pakabintu butu. Pagalvok ka pasakysi vaikui kai jis pkalus kur tevelis. Ivertink viska. Ar skaudziau taip gyventi ar atleisti. Ar nesigailesi kad neisnaudojai progos ir nepadarei viska ka galejai kad isaugoti seima?
per laika pyktis praeina, lieka tai kas buvo grazuas, po to uzgrauzia ilgesys, juo labaiu kad jis elgesi zmoniskai ir nezemino neskaudino anksciau. As nesakau kad lik su juo, bet noriu tau pasakyti kad tai nera pasaulio pabaiga ir isgyvenama tikrai.
O tos kurios sako kad as lendu jam i sikna esu mozochiste, manau jus to nejautet. Tos tustumos kai netenki 2 tau brangiausiu zmoniu, todel ir nesuprasit.
Ar daug yra palaidojusiu tevus? ypac mama? ar zinot kaip tai sunku? mama kuria 5 metus priziurejai ir matai kaip ji silpo? Kaip ji numire kaip stovejai salia per paskutini atodusi?
Zinau tik viena as laiminga kad jam atleidau. kad ji turu kad kas ryta jam sysausi, kad laukiuosi vaikucio. Gali buti kad aties tokia diena kai jus maldausit jo atleidimo, niekada nesakau niekada. tai yra tik 2 zmoniu santykiai ir jie yra skirtingi nei kiti. Todel taisykliu nera. Yra tik patirtis kuria mes galim pasidalinti.
jus visos nupiesiat vyrus kaip siuksles ir sakot ir musates i krutine jie neverti jie kaiules gyvuliai sika ant galvos mina negerbia nieksai ir t.t. bet pamastyk Zvirbli kaip gyvensi be jo. pamastyk apie naktis kai miegosi viena kai galvosi kaip gera kad jis mane pakabintu butu. Pagalvok ka pasakysi vaikui kai jis pkalus kur tevelis. Ivertink viska. Ar skaudziau taip gyventi ar atleisti. Ar nesigailesi kad neisnaudojai progos ir nepadarei viska ka galejai kad isaugoti seima?
per laika pyktis praeina, lieka tai kas buvo grazuas, po to uzgrauzia ilgesys, juo labaiu kad jis elgesi zmoniskai ir nezemino neskaudino anksciau. As nesakau kad lik su juo, bet noriu tau pasakyti kad tai nera pasaulio pabaiga ir isgyvenama tikrai.
O tos kurios sako kad as lendu jam i sikna esu mozochiste, manau jus to nejautet. Tos tustumos kai netenki 2 tau brangiausiu zmoniu, todel ir nesuprasit.
Ar daug yra palaidojusiu tevus? ypac mama? ar zinot kaip tai sunku? mama kuria 5 metus priziurejai ir matai kaip ji silpo? Kaip ji numire kaip stovejai salia per paskutini atodusi?
Zinau tik viena as laiminga kad jam atleidau. kad ji turu kad kas ryta jam sysausi, kad laukiuosi vaikucio. Gali buti kad aties tokia diena kai jus maldausit jo atleidimo, niekada nesakau niekada. tai yra tik 2 zmoniu santykiai ir jie yra skirtingi nei kiti. Todel taisykliu nera. Yra tik patirtis kuria mes galim pasidalinti.
QUOTE (Zvirblis @ 2004 07 22, 13:44) | ||
Mew, pritariu!!! Tu kazkaip sudeliojai tai, ka dabar jauciu. |
Aciu.
Tau linkiu isminties ir jegu.
Ir optimizmo.
Miau
QUOTE (Leja @ 2004 07 22, 15:47) | ||||
Nereikia menkinti kitų nuomonės, jei ji nesutampa su pačios. Ir neįsivaizduok, kad tokių "patyrusių" pakoreguotas požiūris yra gyvenimo tiesa. |
Ne menkinimas, o komentaras

Dar vienas -net gyvenimiski potyriai nenustato, kas yra tiesos, tik pagilina matyma.
Neprimetu cia patyrusios, bet ir nesukauju graziu sukiu.