Bereikalingi apibendrinimai. Dabar tu pyksti. Kazkiek laiko uzgydys , leis uzmirst. Liks potyriai, kurie pades tau labiau atsirinkti .

Dianuska, o tu ka - nedirbai iki gimdymo, neuzsidirbai pasalpos?
Buta parduoti galima is su neismoketa paskola, jokiu problemu, tik keliais popieriais daugiau.
Vienzo, visos problemos issprendziamos - jeigu tik tu pati turi darba, i kuri gali grizti po dekreto ir is kurio pragyventumete dviese su vaiku.
Dar pasikartosiu, bet tavo vyro elgesys skiriasi nuo daugumos vyru, kurie, anot forume vyraujanciu ziniu bent karta gyvenime nusuka i sona tyliai graziai, kad ne suo nesuuostu. Taviskis - ligonis, kurio fiziologiniu poreikius nesugebejo nuslopinti net vaiko gimdymo emocijos/nuovargis ir kuris tiesiog is gimdymo namu nuskubejo i kaire. Nezinau, ar tau verta tureti iliuziju del jo susitvarkymo. O ar likti su juo, serganciu - spresti tau.

Turiu as darba. Ir tikrai gerai apmokama (deja i vokeli). Mano atlyginimas didesnis nei vyro. Bet vaika as privalau uzauginti iki 1 metu. Jo niekam negaleciau patiketi.
Del buto- gerai parduosime, o ka nupirksiu. Dabar puikus remontas, puikus baldai ir t.t.
Zodziu griauti- labai greitai galima, o va pastatyti uzima laiko.

reikalavimas parašams
Parašai neatitinkantys šių reikalavimų bus trinami be perspėjimo.
Radus pakartotinai netvarkingą parašą, bus duodamas įspėjimas arba draudimas rašyt forume.

Zinai, ir as dar pries savaite galejau tuos pacius posmus cia rasineti... Deja, kartais mes gyvename kazkokiame savjoniu lizdelyje. Galvojame, kad mylime viens kita, kazka atleidziame, del kazko supykstame. Niekas nezino, ka antroji puse is tiesu galvoja. Patikekit manimi- mes daug kalbedavome apie seksa, apie tai kas jam patnka, kokios moterys jam grazios, kas erzina ir t.t. Bet pasirodo patiniski jausmai veikia nepriklausomai nuo zodziu...
Jis puikiai zinojo, kuo rizikuoja, nes as tvirtai buvau jam pasakiusi ka man reikstu jo neistikimybe. Jis linkciojo galva ir sake :"taip, mieloji, as niekada taves neiskaudinciau"
Visi jie tokie patys- po metu po kitu jiems nusibosta ju moteris, jie iesko nuotykiu pagalvodami apie vieninteli dalyka "kad tik niekas nesuzinotu"
Dziaugiuosi uz tas moteris, kurios nieko nezino. Ir as noreciau buti viena is ju: "kai nezinau- tai ir neskauda".

As saviskiam tiesiai sakau, juoko forma, bet abu jauciam, kad rimtai: "Daryk, ka nori, bet taip, kad as nezinociau."
Jeigu eis i sona, tegul eina manes nezemindamas. As sekliu nesamdysiu, primygtinai, nekamantinesiu, telefono ir pasto netikrinsiu. Bet jeigu eis, ir nesugebes to paslepti - zr. mano postus auksciau, tada jau jo problemos "skatertj u dorogi".
Bent jau tiek pagarbos jauciuosi nusipelniusi is vyro, nors marskiniu lyginti ir nemoku.

Miau

Zinai, ir as dar pries savaite galejau tuos pacius posmus cia rasineti... Deja, kartais mes gyvename kazkokiame savjoniu lizdelyje. Galvojame, kad mylime viens kita, kazka atleidziame, del kazko supykstame. Niekas nezino, ka antroji puse is tiesu galvoja. Patikekit manimi- mes daug kalbedavome apie seksa, apie tai kas jam patnka, kokios moterys jam grazios, kas erzina ir t.t. Bet pasirodo patiniski jausmai veikia nepriklausomai nuo zodziu...
Jis puikiai zinojo, kuo rizikuoja, nes as tvirtai buvau jam pasakiusi ka man reikstu jo neistikimybe. Jis linkciojo galva ir sake :"taip, mieloji, as niekada taves neiskaudinciau"
Visi jie tokie patys- po metu po kitu jiems nusibosta ju moteris, jie iesko nuotykiu pagalvodami apie vieninteli dalyka "kad tik niekas nesuzinotu"
Dziaugiuosi uz tas moteris, kurios nieko nezino. Ir as noreciau buti viena is ju: "kai nezinau- tai ir neskauda".

savo nuomone jau parasiau pries tai, ir apie ribas, ir apie moteru saves vertinima.
dianuska suprantama, kad nervuoja tave cia kai kurie pasisakymai. taigi cia visos skirtingos, su savo patirtim, supratimu. Cia tik diskusija.
Ir nereikia pagiezos, mazdaug visi jie tokia ir dziaugiuosi uz tas moteris, kurios nezino, kad ju vyrai neistikimi.
Visos cia tave supranta ir linki gero.

Turiu as darba. Ir tikrai gerai apmokama (deja i vokeli). Mano atlyginimas didesnis nei vyro. Bet vaika as privalau uzauginti iki 1 metu. Jo niekam negaleciau patiketi.
Del buto- gerai parduosime, o ka nupirksiu. Dabar puikus remontas, puikus baldai ir t.t.
Zodziu griauti- labai greitai galima, o va pastatyti uzima laiko.

Dianuska, vaikeli, ar paselai????

Nu, viskas, nebeitikenesiu - bo suveikia tokis dalykas, kad priesingai elgtis norisi. Bet tai butent del vaiko ir svarbiausia.
Pagaliau, jei turi tikrai gerai apmokama darba, gali pasiskolinti pinigu priedui prie alimentu, vaikui sueis metai ar 9 menesiai ar dar kiek: praesi dirbti ir grazinsi.
Mano mergina mociute kasdien iki pietu i lauka vedasi, bet tai nereiskia, ka jinai ta vaika atima. taip ir dirbanciai mamai - jai taip pat lieka pakanakamai laiko, be to - ir visa atsakomybe.

O be to, pagaliau ne mano reikalas, parasiau nuo sirdies, ale nei pacios, nei tavo vaiko neisgelbesiu ir neiisaugosiu. Cia jau tavo, o kai mergina paaugs - ir jios pasisprendimo reikalas.

Miau

Lygiai taip pat ir as juokavau. Jus dabar manimi netikite, bet as lygiai taip pat buvau drasiai isrezusi kas butu, jeigu... "out ir taskas".
Bet kai po tokiu pajuokavimu stoja realybes juoduliai- tampa sunku patiketi, kad vyras kuri tu jau 7 metai pazysti ir su juo gyveno (3 pries santuoka) galejo neisiklausyti i tavo zodzius. Galejo tiesiai ir drasiai zvelgti tau i akis ir sakyti- busiu tau istikimas.
Kai as jo paklausiau, ka jis galvodavo, kai as jam sakydavau: "jei suzinociau, kad turi kita..." Jo atsakymas buvo: "Nezinau."

Bazile, sorry, kad tau mano nuomone pasirode pagiezinga. Tikrai nenorejau nieko izeisti, bet taip as dabar galvoju.
Ir neseniai kalbejau su savo broliu- tai dar viena staigmena. Jis mane nuramino, pasake, kad jis irgi eina i kaire jau daug metu. Man isviso sokas- jis toks kuklus, toks geras tevas ir vyras...zodziu neturiu jokiu irodymu, kad yra istikimu vyru....

reikalavimas parašams
Parašai neatitinkantys šių reikalavimų bus trinami be perspėjimo.
Radus pakartotinai netvarkingą parašą, bus duodamas įspėjimas arba draudimas rašyt forume.

Suprantu tave. As panasia naujiena suzinojau trecioj paroj po to, kai abu kartu pasidziaugem, kad vaikeli turessim ir beveik 2 savaitem praejus po musu vestuviu... Vos nepuoliau aborto darytis (buciau buvusi paskutine kvaile), va.
Priesiekinejo, kad mane myli ir t.t. Atsiprasinejo. Bet dar paaiskino, kad tai jo HOBIS, susirasinet su mergom internetu, ar davinet skelbimus radio stotin A2... Bet priesiekinejo, kad nei su viena is ju nieko nera Patikejau atseit
Dabar "labai myli", rupinasi ir t.t. Aisku, pasitikejimo zmogum nebera ir kazi ar bus, nezinau kauip jums, bet man tos sms akyse stovi po siai dienai, nors praejo jau 5 menesiai. Tada jam paaiskinau visa tai mazdaug sitaip: gyvenam pagal arabu taisykle "tik kvailas uz pirma nusizengima baudzia ir tik kvailas uz antra atleidzia". As pasimokiau tik tiek, kad reikia daugiau gyvent ir stengtis del saves. As labai ji mylejau ir tebemyliu, bet... jei bus antras kartas jam ir man tai bus paskutinis, ta tikrai zinau. Tai lyg ir atleidzia mane nuo atsakomybes pries ji, as taip pat laisva gyvent kaip noriu... Nenoriu but skalbeja, vireja ir paklode lovoj, be to nesu nei kvaila, nei baisi nei dar kazi kokia kitokia, galu gale rasiu kita, kuris ne tik myles, bet ir gerbs labiau Ta jis suvokia. Kol kas visai gerai gyvenam.
Siaip - isbandytas variantas: kai brangusis "uzmiega ant lauru", kad tu niekur neprapulsi,ir galima mulkint pradet.... labai efektyvu padaryti toki eksperimenta: paprasai drauges, kad paskambintu vakare, ar kai vyras namuose, pasistengi, kad girdetu ka sakai, atsiliepus pasakai kazka tokio : "labas, negaliu dabar kalbet... aga... vyras namuose... ir tau saldziu sapneliu....". Suveikia tada pas juos kazkuris is tu vyrisku instinktu, pradeda baidytis konkurencijos... Maniskis nemiegojo puse nakties, kaip suzeistas zveris po namus davesi. Kai paklause kas skambino, pasakiau, kad skambino man ir labai negrazu klausytis svetimu pokalbiu. Palinkejau labos nakties. Ryte buvo silkinis. Tada pasakiau kas prie ko, kaip isdurtas buvo ir labai smagu buvo pasiteiraut kaip jausmelis kai tau i dusia prikakoja. Tuo metu suveike. Aisku, tai ne pats geriausias variantas ir toli taip nenueisi, bet...

Jolyta, ka tu turi omenyje "stengtis del saves"?

reikalavimas parašams
Parašai neatitinkantys šių reikalavimų bus trinami be perspėjimo.
Radus pakartotinai netvarkingą parašą, bus duodamas įspėjimas arba draudimas rašyt forume.

Jolyta, ka tu turi omenyje "stengtis del saves"?

Na, tiesiog manau, kad save buvau kiek "uzmetusi", t.y. pirmiausia ziurejau ar jam gerai, o prie to ir as prisiderindavau Dazniau isiklausydavau i jo nuomone nei gindavau savo. Kaip tik tas "smugis i nugara" lyg ir atsipeiket padejo, kad gyvenu ne musu bendra ar savo, o jo gyvenima pagal jo taisykles. Tarkim, budavo sumasto, kad vaziuojam savaitgali pas jo draugus, as - ok vaziuojam, nors tikrai mieliau norejau pabut namuose ir patinginiaut ar kazka paveikt ir dar daug ivairiu pavyzdziu.
Dabar man paciai paprasciau: isklausau ka jis siulo, paskui savo norus "isdestau" ir pasiulau kompromiso ieskot. Tikrai buvau "pamirsusi" kai kurias pramogas ir draugus vien del to, kad jos nepatiko jam. Dabar tiesiog jei jis nenori kartu, nulekiu viena su draugais susitikt (aisku, nereguliuoju ir jam su kuo matytis ar bendraut). Ziauriai sudetinga, ypac pradzioj, buvo labai sunku "islauzt" is saves "o as noriu ko kito" ir neperspaust irodinejant, ieskant to kas butu gerai abiems. Tikrai, jauciuosi daug geriau, jis... pradzioj labai priesinosi ir buvo nepatenkintas, kad "keliu bangas", dabar pats pasiklausia mano nuomones. Kaip bebutu gyvenam kartu, mylim vienas kita. Bus matyt... jei sugebesim "susibendraut" gal gyvensim ilgai ir laimingai. Viltis mirsta paskutine.