| QUOTE (gamma @ 2004 07 23, 08:00) |
| Nueikit pas specialistus jums viska gerai ir aiskiai isaiskins ir pasakys kaip jauciasi vyras, del ko jis taip padare. |
Mano beda ir yra ta, kad as "specialistas" - na ne tos srities, bet vis tiek psichologas. tai va viena mano puse - gal pati prigimtine - sako: nesizeminsiu, neatleisiu, tai neatitinka mano vertybiu. O kita, kuri buvo labai ugdoma studiju metais sako: bet as ir ji suprantu, turiu isiklausyti, ka jis sako ir t.t. Turbut reikes kreiptis i kolegas.
| QUOTE (artev @ 2004 07 23, 08:11) |
Saunuole gamma! |
Aciu artev. malonu kai pritaria kazkas.
Mano apsisprendimui atleisti ir bandyti gyventi toliau santuokoje didele itaka dare ir Dievas. manau malda gali labai nuraminti ir paguosti. ir kalbejimas su dvasininku irgi labai gera mintis. as griebiausi visko. knygu, draugu, daktaru ir baznycios. kiekviena renkasi kas jai priimtina. bet kai labai nori rasti teisinga sprendima tai pirmiausia reikia viska apmastyti. Forasvimas tikrai nepedes.
taip kad ramybes stiprybes ir kantrybes. ir beabejo ieskokit zmogaus savyje ir jame. kalbekit, tai butina. kai viskas truputi aprimsta. isakykit kaip jauciates, ko tikites kaip jis turetu elgtis. reikia aiskumo kuo daugiau aiskumo. Klauskit savo vyru del ko jie taip pasielge, ko jiems truko. nera lengva bet naudinga suzinoti del ko taip nutiko. kad jei jau nutarsit skirtis nedaryti tokiu klaidu ir pasistengti uzbegti tam uz akiu.
| QUOTE (gamma @ 2004 07 22, 13:27) |
| Golfa tu kada nors mylejai? kada nors buvai tokioj situacijoj? nebuvai, todel gali tik is bendro isilavinimo kalbeti deja Atleisti yra stiprybe o ne isvaryti ir sriubauti ir keikti save kad nepadarei visko ko galejai, kad dar susigrazintum mylima zmogu. Vyru yra visokiu, bet jei jis kaip zvirbliuko negere nezemino ir anksciau neejo pas kitas manau verta atleisti. Kai as paskaiu psichologei kad noriu bandyti ir kad bandysiu alukti. ji amne pagyre ir sake kad tu esi stipresne uz ja ir gali laimeti tik ramybe ir pasitikejimu savimi. o puostis reikia ir grazintis del saves o ne del vyro. Kad suteiktu pasitikejimo savimi. Mnau dianuskos atvejis yra skirtingas. Bet kai man psichologe pasake kad dar daug turesi iskesti ir leisti save zeminti kol tikrai busi pasiryzusi isiskirti as isigandau. Zmogaus psichologija tokia, kad jis leidziasi zeminamas ir vis tiki, gali tiketis visa gyvenima, kol ateina toks momentas kai jis pasiryzta. nera cia ko tave pulti ir vadinti silpna. Zinau kaip sunku atstumti zmogu kuri myli, kuris buvo artimas ir brangus. ir nieko nuostabaus kad jis toks ir liko. manu kad jusu mieste irgi yra psichologas, butinai nueikit merginos. ten pades susivokti ir suprasti. O zvirbliui spaudziu rankyte manau pasielgei teisingai. pasakei viska ka norejai aiskiai ir tiksliai ir pasakei kaip jis turetu elgtis kad viska susigrazintu. jei saziningai manau jis gris ir viskas bus gerai. visko buna nesam nei viena ideali, juk santykius kuria abu zmones, ne vien tik jis ir ne vien tik tu.laikykites |
buvau ir labai panasioje kaip ir tu. Tik man jau viskas praeityje ir labai tuo dziaugiuosi. Gyvenu jau kita gyvenima.
| QUOTE (gamma @ 2004 07 23, 08:21) | ||
Aciu artev. malonu kai pritaria kazkas. Mano apsisprendimui atleisti ir bandyti gyventi toliau santuokoje didele itaka dare ir Dievas. manau malda gali labai nuraminti ir paguosti. ir kalbejimas su dvasininku irgi labai gera mintis. as griebiausi visko. knygu, draugu, daktaru ir baznycios. kiekviena renkasi kas jai priimtina. bet kai labai nori rasti teisinga sprendima tai pirmiausia reikia viska apmastyti. Forasvimas tikrai nepedes. taip kad ramybes stiprybes ir kantrybes. ir beabejo ieskokit zmogaus savyje ir jame. kalbekit, tai butina. kai viskas truputi aprimsta. isakykit kaip jauciates, ko tikites kaip jis turetu elgtis. reikia aiskumo kuo daugiau aiskumo. Klauskit savo vyru del ko jie taip pasielge, ko jiems truko. nera lengva bet naudinga suzinoti del ko taip nutiko. kad jei jau nutarsit skirtis nedaryti tokiu klaidu ir pasistengti uzbegti tam uz akiu. |
Man labai patiko tai, kad tu nesielgei taip, kaip diktavo pirmas uzpludes jausmas, kad tu neskubejai, o ilgai ieskojai tinkancio sprendimo, griebeisi visko, kaip pati rasai. Manau, jog savo situacijoje tu ir radai pati tinkamiausia sprendima. (Beje tas sprendimas labai priklauso nuo individualios situacijos, kas tiko Gammai, nebutinai tiks kitoms).
Patinka tavo blaivus poziuris, tai, kad tu sugebi protingai, argumentuotai savo sprendima pagristi.
Zodziu man l. patiko tai, kaip tu elgeisi sioje situacijoje.
Mano atsakymas vienareikshmis - lauk toki zmogu nuo saves ir kuo toliau 
. Pats baisiausias dalykas, tai nepagarba artimam savo. Ir kas cia per nesamone - myli mus abi 
. O jei kokia diena grizes pasakys kad myli dar ir trecia? Na jau ne - haremo man nereikia 
O kas liecia Dieva, bijau kad cia ir jis nelabai padetu - kazin ar nebus bernuzelis jau prisiekes pries ji istikimybe
. Pats baisiausias dalykas, tai nepagarba artimam savo. Ir kas cia per nesamone - myli mus abi . O jei kokia diena grizes pasakys kad myli dar ir trecia? Na jau ne - haremo man nereikia O kas liecia Dieva, bijau kad cia ir jis nelabai padetu - kazin ar nebus bernuzelis jau prisiekes pries ji istikimybe
| QUOTE (Mew @ 2004 07 22, 16:07) | ||
Gamma, neisizeisk. Tavo gyvenimas, ir tavo sprendimas. As atsakau ne smerkdama, o tik diskusijai: 1. Vienatve? As zinau, kaip gyvenau iki santuokos. Buvo naktu, kai norejosi kaukti is vienatves, kai norejosi,kad salia butu bet kas. Bet ateidavo diena, ir vel nebenoredavo to "bet ko" Saugojau save busimai seimai, tikejausi sutikti zmogu pagal savo sirdi. Buvo vienas tokis, prisvilo prie manes, bet paslapciomis i salis dairesi. Ko jam is manes reikejo? Bet karta pareiske, jog nezino, ar mane myli, geresnes neras, bet kartais pasiziuri i kitas ir pan. Ir dar pridejo,kad jis man NEMELUOJA. Tas pokalbis man reiske santykiu pabaiga. Esu moteris. Norejau buti mylima. Mano vyras mane nuosirdziai pamilo, labai mylejo. Buvo ir kriziu, bet meile visiskai nenumire. Ir nesvarbu, kas ateity darysis su ta meile - zinau, ka reiskia BUTI MYLIMAI, patyriau tai. Buti mylima, buti vienintele, buti vertinama, buti ta, del kurios vyras riboja savo fiziologinius poreikius - seti sekla i kaire ir desine. Tai labai svarbu moteriai, kad ji jaustusi visaverte. Kitaip seima tampa nasta ir jungu. Man geriau vienatve, nei suvokimas, ka vyras gyvena su manimi is PAREIGOS, del VAIKU, NEMYLEDAMAS manes.2. Kas skaudziau? Atsakiau 1 punkte. Man skaudziau butu nuolat prisiminti pazeminima, nei jausti vienatve. 3. Vaikams pasakyciau tiesa. Noreciau, kad tokiu atveju mane ikveptu ne pyktis ar nuoskauda, o ismintis bei buvusios laimes akimirkos. Pasakyciau, jog abu tevai juos labai myli. Be to - tevai gerbia vienas kita ir vaikus. Tevai nori, kad vaikai matytu juos laimingus, nors ir gyvenancius savo atskirus gyvenimus. Bandyciau santuriai atiliepti apie "nauja" moteri, siekciau, kad vaikai kuo maziau priesiskai priimtu "nauja" vyra (jei toks butu). 4. Seimos issaugojimas. Seima man tik tada vertybe, jei tarpuavio santykiuose puoselejama tarpusavio pagarba, pasitikejimas ir meile (nebutinai ta pirmoji aistra, bet butent sugebejimas nors siek tiek aukotis vienam del kito). Jei situ dalyku nera, seima praranda savo esme, ji tampa tik seimos parodija. Miau |
na kaip as tau pritariu
Kitas dalykas: jus tuoketes baznycioje? Jei taip, tada jusu vyrai turejo istarti tokius zodzius: ,,myleti, gerbti, buti istikimas...............varge ir nelaimeje............."
Juk tai jie sulauze priesaika pries dieva, o ne jus. Jus bet kas suprastu, na tokios moterys pacios ir isaukleja taip vyrus, kad vyrui galima eiti na lieva.
Gamma, Dianuska ir visos kitos, klausimas jums. Elementari situacija: jusu vyrui gresia atleidimas is darbo, sunkiai suserga jo tevas, dar padaro avarija, dar kas nors. Demesio jums-nulis. Piktas, pavarges, nenori jusu matyti. Ka jus darot? Padedat, guodziat, isklausot, nelendat i akis, kai to nenori? Kodel?????????????????????Kodel nesusirandat kokio lesalo, kuris patenkins jusu tuo metu netenkinamus seksualinius poreikius? Na atsakykit bent jau saziningai. Nes taip negrazu, negarbinga, reikia jam padeti. Taip, taip ir turi buti, ir as taip daryciau, bet jusiskiai tokioje situacijoje jus isdave.
Na jei ir sisitaikyti, tai man atrodo, kad turi daug vandens nuteket.
| QUOTE (gamma @ 2004 07 23, 06:00) |
| na as tik noriu pasakyti zvirbliuikui, nes klause, kaip po to gyventi be paranojos ir be itarinejimu. Po to kai taip mylimas zmogus iskaudina as pradejau gyveti pirmiausia sau. Myleti save ir stengtis nesigilinti ka jis daro. na ne ta prasme kad buti abejingai, stengiausi ji kuo maziau kontroliuoti ir dometis savim savo poreikiais savo gyvenimu. Pradejau skaityti, susiradau to meto mano dvasia atitinkanciu draugiu ir visoms naivioms pasakydavau. Mylekit save. eikit mokytis, stenkites del saves, nusipirkita kazka ko anksciau gailejot, suteikit sau malonuma. Nezinau ar aiskiai pasakiau. dabar galima nusipirkti labai geru knygu yra psichologu. Viskas isgyvenama. Svarbiausia neisikibti i vyra ir buti kuo maziau nuo jo priklausomai savo siela. Tiesiog visada sau tureti mazyte galimybe kad gali likti viena. tik tiek. bet myleti zmogu tai netrugdo. Kai taip atsitiko sakiau niekada jo i sirdi nebeisileisiu gyvensiu kaip su kaimynu  patikekit taip neimanoma. Nemanau kad as turiu kazkam cia aiskinti kad jis manes nemindziojo ir nezemino. Pasimete zmogus, buna ir man, gal ne taip skaudziai ir ziauriai, bet buna. Gyventi imanoma, kai aiskiai isdestai kas bus jei bus kitas kartas. Jis tai puikiai zino, kad ras cimodanus ir susitarem kad turtas lieka nuskriaustajam. turi ka prarasti. Be to juk ana nebuvo geresne kai viska isiaiskino. tai tik irodo kad idealiu nera. ir nei jis nei as tokie nesam.Daug kas rekia ismesti neleiskit sikti ant galvos. bet ar jus jau tokios idealios??? nei demeles??? as nustebau mew kad pradzioje aiskinai kad isvytum, nes tu ne tik moteris motina ir zmogus, o po to parasei kad jei jau daro tai geriau nezinoti kazkoks paneigimas savo vertybiu. kazkaip tai pradedi atsisukti i praktika.Jei tos kurios vyrus isvare jauciasi gerai, tai gal ju vyrai buvo tikrai netinkami. Manau jos pasielge teisingai, jei del to jauciasi gerai. O as pagal savo situacija pasielgiau teisingai ri nereikia manes gasdinti kas bus kai vaika auginsi, kai naktim nemiegosi ir pavargsi. Kaip sukursim tuos santykius taip ir bus. Ne viskas priklauso nuo jo noru as galiu labai daug padaryti ir darau kad jis jaustusi tevu ir isigyventu i tuos laikinus sunkumus. Juk santykius kuria 2 zmones. Nera taip kad vyras kaltas, o moteris nekalta. Nueikit pas specialistus jums viska gerai ir aiskiai isaiskins ir pasakys kaip jauciasi vyras, del ko jis taip padare. manysit aiiiiiiii kokia neteisybe jis turejo rupintis, myleti , bet realijos kitos. Ir arba tu su tuo susitaikai arba istoji i feminiscius gerats ir ji isveji. rinktis tik tau. As manau kad sunku gyventi moterei vienai. ir jei zmogus suklydo ir gailisi tai atleisti yra zmogiska. Drauge turiu vienisa. ir kranas lasa ir kaminas uzsikiso nera kam isvalyti ir remontu reikia, nera kam meistrus priziureti. sakysit oi smulkmenos. bet kai jos paklausiau ar dabartiniu protu skirtumeisi. Ji sako tikrai ne, tada buvau isikarsciavusi ir jauna. Nes sunku gyventi vienai. Papildyta @ [mergetime]1090562758[[b]*Mew rgetime] [/b] p.s. idomu prie ko prieisit spardydamos savo vyrus? Manot kitas bus geresnis? Jei nebus? vel ispirsit ir vel O kas toliau? Na jau pacios tooooooooookios idelios .O jei jus taip uz kokia klaida kaip muse is barsciu. dievagosites as tai niekada, man meile sventa. bet gyvenime buna visko. Neapsimeskim kad mas be diemeles. ir kad mums nereikejo atleidimo ir nelaukeme jo. Sekmes zvirbiuk ir dianuska. Jus stiprios, nugalesit visus sunkumus. ir nera gedinga taikytis, kaip tik tam reikia daug stiprybes ir siminties. ispirti vyra uzejus istrijai daug proto nereikia. meile kantri, meile maloninga, meile nesidiziuojama, ji nepavydi. tai biblijoj irasyta. Nueikit pas dvasininka ir paklauskit ka man daryti. as buvau. ir jis man pasake jei myli kovok. Atleidimas yra ne pazeminimas o didis zmogaus stiprybes irodymas..... tai pasake vyras, ajunas kunigas. ka cia ir pridursi. |
Gamma, vaikeli, tu apskritai tai fainai rasai. Tai vo, mastyk logiskai - kaip as galeciau isvyti, jeigu nezinociau????? Ar tai tada reik periodiskai, kas keturis metus vyti, nes istikimu nebuna???? As tikiu, kad jeigu nezinau - reiskia nevaiksto. visi cia raso, kad nevaikstanciu nebuna. Nu, jeigu nebuna, reiskia vaiksto - tai ka dabar daryti - tada muset iseina, kad nezinau.
vaikai, sypsokimes visi - truksta mum truputi elementarios diskusiju kulturos
Jaunos da esam, karstos, pasauli norim isgelbeti. As savo ilgu minciu nekartosiu. Kam stinga logikos, pateiksiu santrauka.
1. "Listi i subine" - tai stengtis susigrazinti vyra, kelti isterijas, priekaistauti, kaltinti, santazuoti, keikti ta moteri. Arba ta pati daryti santuriai, svelnesne forma. Arba maldauti, zadeti pasitaisyti, visaip stengtis pries ji. Akivaizdziai parodant, kad jis reikalingas net ir toks, kuris atvirai prisipazista, turinti meiluze.
2. Kam uztenka jegu, galima taikytis. Jei nuklydusioji puse gailisi uz izeidima ir apisprendzia nebenusideti. Atleisti viena karta - po antro, grieztai skirtis.
3. Spjauti i viska, gyventi del pinigu, bendro ukio, vaiku (man rodos - vaikams tik blogiau), toleruojant vienas kito vaiksciojimus kampais. Tai irgi galima suprasti, bet man asmeniskai nepriimtina.
Dar. 4. Yra ribos. Kiekvieno musu sirdyje, priklausomai nuo auklejimo, isitikinimo, aplinkybiu. Mno ribos vienos, kitu - kitos. Todel pozicijos ir skiriasi.
5. Esu sirdyje vienise. Gyvenimas be vyro turi daug privalumo.Tekejau is meiles, siekiame pagarbos ir pasitikejimo. Be to seima man praranda verte.
Vaikai, as niekam minciu nepersu. As jusu nei sutaikysiu, nei isskirsiu. Tai gyvenkime draugiskai, diskutuokime korektiskai.
Miau
As labai gerai suvokiu, kad is pirmos isdavystes mazai kas issiskiria, reikia ju daugiau. Zinoma ir pati palikau ne is karto. Be to man jis irgi buvo tik vaikinas.
Bet dar vienas klausimas, jei vis del to tas jusu vyras pasirinktu ana, nesijaustumete dar labiau pazemintos?
Gamma is kur tu zinai, kad dabar jis nebeturi kitu, o gal net tos pacios? Kaip supratau, jus juos taip mylite, kad jei jie liktu su meiluzemis, jus taptumete ju meiluzemis.
Kazkur skaiciau viena situacija. Prie santuoku rumu pasveikinti jaunavedziu atejo moteris ir teigdama geles pasake nuotakai: as buvau jo zmone, o tu meiluze, dabar bus atvirksciai: tu busi zmona, o as meiluze". Faina situacija, ar ne? Bet manau, kad dazna, nes ura moteru, kurios myli ir myles bet kokiom salygom.
Brangiosios, patikekit, nebera tos meiles, nes jus isdave, vienpuse meile-ne meile. Dabar jums labai pramuse savininkiskumo jausmas: mane isdave. Reiskia, reikia susigrazint, nes ji myliu. Buvo taip ir man kokia savaite.Bet laiku sustojau, susivokiau. Po to kasdien vis labiau suvokdavau, kad nebemyliu jo, nes nera ten ka mylet.
Na gal jusu situacijos kiek kitokios, unikalios, jusu vyrai ypatingai geri buvo iki to, bet prieisite iki to. Jusu rysys jau trukineja.
Bet dar vienas klausimas, jei vis del to tas jusu vyras pasirinktu ana, nesijaustumete dar labiau pazemintos?
Gamma is kur tu zinai, kad dabar jis nebeturi kitu, o gal net tos pacios? Kaip supratau, jus juos taip mylite, kad jei jie liktu su meiluzemis, jus taptumete ju meiluzemis.
Kazkur skaiciau viena situacija. Prie santuoku rumu pasveikinti jaunavedziu atejo moteris ir teigdama geles pasake nuotakai: as buvau jo zmone, o tu meiluze, dabar bus atvirksciai: tu busi zmona, o as meiluze". Faina situacija, ar ne? Bet manau, kad dazna, nes ura moteru, kurios myli ir myles bet kokiom salygom.
Brangiosios, patikekit, nebera tos meiles, nes jus isdave, vienpuse meile-ne meile. Dabar jums labai pramuse savininkiskumo jausmas: mane isdave. Reiskia, reikia susigrazint, nes ji myliu. Buvo taip ir man kokia savaite.Bet laiku sustojau, susivokiau. Po to kasdien vis labiau suvokdavau, kad nebemyliu jo, nes nera ten ka mylet.
Na gal jusu situacijos kiek kitokios, unikalios, jusu vyrai ypatingai geri buvo iki to, bet prieisite iki to. Jusu rysys jau trukineja.
| QUOTE (Foxenas @ 2004 07 22, 16:25) |
| Nejaugi mano tevu karta paskutiniai, kurie sugebejo ranka rankon pereiti gyvenima iki pat mirties??? Jei mes galim myleti savo vyrus visokius, argi taip jau antgamtiska reikalauti, kad ir jie myletu mus tokias, kokios mes esam??? |
Foxenai, o kas tau sake kad toj musu tevu kartoj i kaire nevaiksciota? Jeigu tavo tevas ar uosvis tau to neprisipazino, nereiskia, kad to ir nebuvo
Kaip tik dabar esiu liudininke vienos musu tevuku kartos istorijos. Vienas vyryskis -labai simpatiskas, mielas, inteligentiskas, pasiturintis - gera desimtmeti mylejo dvi moteris, savo zmona ir meiluze. Abi viena apie kita zinojo ir abi lauke, kol jis pasirinks ja, o ne konkurente. Zinojo ne tik jos, bet ir visi ju artimieji, vaikai, bendradarbiai ir t.t. Vyriskis skyrybu nenorejo, nes padetis visuomeneje nemenka, vaikai - pradzioje mazi, po to paaugliai. Kol karta meiluzei kazkas stuketelejo i galva, apsiziurejo, kad jau senti pradejo to sprendimo belaukdama, vyryskio vaikai jau savo seimas kuria, tetis su mama juos prie altoriaus veda...ir ryztingai nutrauke santykius. Oje, kas daresi
Vyryskis sauke, kad meiluze sugriove jam gyvenima, kad jis tik ja viena per visa savo gyvenima temylejo, o ji nesugebejo islaukti - matyt, per mazai jam pasirode 10 laukimo metu Meiluze issizliumbe, issilaize, sutiko kita - laisva - vyryski ir dabar laiminga be galo. O pagrindinis istorijos herojus grizo pas zmona, is kurios isejes nebuvo, ir toliau sau su zmona Stiliuje pozuoja, graziuose namuose gyvena. Kataloginiuose
Aš dėl to antro karto..Sakot, atleisti negalima. Manau, tai priklausytų nuo daugelių aplinkybių, kodėl taip atsitiko, kodėl vyras ir vėl nukrypo į šonelį.
Aš gyvenu būtent su tokiu vyriškiu, kuris ir antrą kartą pasidavė pagundoms. Tiesiog tie kartai buvo labai skirtingi.
Pirmasis: buvau nėščia, ką tik ištekėjusi, jis barškinosi su mano geriausia drauge. Patikėkit- dvigubas smūgis. Klykiau, rėkiau, žliumbiau, puoliau į isterijas, abu pasisodinusi aiškinausi "kodėl"?, "kam"?, ir "kaip"? Na, buvau jauna, elgiausi tikrai apgailėtinai, bet, manau, tokioje situacijoje savo poelgius bei veiksmus vargu ar įmanoma apgalvoti.
Konflikto pabaiga- atleidau, beje, su prierašu:"DAUGIAU TO NAPAKESIU".
Aišku, keletą metelių buvo ramu. Bet atėjo ir antrasis kartas...
Antrasis: man teko keturiems mėnesiam išvažiuoti į užsienį padirbėti. Ką gi, puikiai supratau, kad vyras yra vyras, ir jis tiek laiko be moters neišgyvens, bijojau tik, kad nesasirastų per tiek laiko pastovios meilužės.Ir ką gi, atsisėdau prieš išvažiuojant ir pasakiau: " Gyvenk taip ,kad apie tavo neleistinus veiksmus aš nesužinočiau ir kad tavo glėbiu nesismagintų pastovi mergaitė. Bent šįkart būk protingas vyras".
Taip, jis išties patenkino mano lūkesčius, tik vienas minusas- aš visgi sužinojau apie jo vienos nakties nuotykį Atleidau. Tiesą sakant ir nepykau. Pati savo noru sudariau situacija, kad taip nutiktų( išvažiavau ilgam laikui).
Taigi, mergaitės, mano nuomone, kiekvienas atvejis yra unikalus. Ir pasakyti taip, kad antrą kartą neatleisiu- negalima.
Beje, šiandien aš rami........
Manau, tai priklausytų nuo daugelių aplinkybių, kodėl taip atsitiko, kodėl vyras ir vėl nukrypo į šonelį.Aš gyvenu būtent su tokiu vyriškiu, kuris ir antrą kartą pasidavė pagundoms. Tiesiog tie kartai buvo labai skirtingi.
Pirmasis: buvau nėščia, ką tik ištekėjusi, jis barškinosi su mano geriausia drauge. Patikėkit- dvigubas smūgis. Klykiau, rėkiau, žliumbiau, puoliau į isterijas, abu pasisodinusi aiškinausi "kodėl"?, "kam"?, ir "kaip"? Na, buvau jauna, elgiausi tikrai apgailėtinai, bet, manau, tokioje situacijoje savo poelgius bei veiksmus vargu ar įmanoma apgalvoti.
Konflikto pabaiga- atleidau, beje, su prierašu:"DAUGIAU TO NAPAKESIU".
Aišku, keletą metelių buvo ramu. Bet atėjo ir antrasis kartas...
Antrasis: man teko keturiems mėnesiam išvažiuoti į užsienį padirbėti. Ką gi, puikiai supratau, kad vyras yra vyras, ir jis tiek laiko be moters neišgyvens, bijojau tik, kad nesasirastų per tiek laiko pastovios meilužės.Ir ką gi, atsisėdau prieš išvažiuojant ir pasakiau: " Gyvenk taip ,kad apie tavo neleistinus veiksmus aš nesužinočiau ir kad tavo glėbiu nesismagintų pastovi mergaitė. Bent šįkart būk protingas vyras".
Taip, jis išties patenkino mano lūkesčius, tik vienas minusas- aš visgi sužinojau apie jo vienos nakties nuotykį
Atleidau. Tiesą sakant ir nepykau. Pati savo noru sudariau situacija, kad taip nutiktų( išvažiavau ilgam laikui). Taigi, mergaitės, mano nuomone, kiekvienas atvejis yra unikalus. Ir pasakyti taip, kad antrą kartą neatleisiu- negalima.
Beje, šiandien aš rami........
Esu moteris. Norejau buti mylima. Mano vyras mane nuosirdziai pamilo, labai mylejo. Buvo ir kriziu, bet meile visiskai nenumire. Ir nesvarbu, kas ateity darysis su ta meile - zinau, ka reiskia BUTI MYLIMAI, patyriau tai. Buti mylima, buti vienintele, buti vertinama, buti ta, del kurios vyras riboja savo fiziologinius poreikius - seti sekla i kaire ir desine
Mew, tu isikirsk i situacija, Dianuskos vyras buvo toks, kaip ir tu apie savaji rasai (jos poziuriu). Mes nei viena netekam uz internetinio berniuko ar uz dar kokio pasileidelio. Tu geriau paskaityk, Dianuskai butent taip ir buvo, jog jie vienas kita mylejo, ji juo tikejo, ji lygiai kaip tu buvo isitikinusi, jog del jos vyras riboja savo poreikius seti sekla i kaire ir idesine ir net nutikus siai krizei, akivaizdu, kad meile visai nenumire (ne balduose cia esme, oi ne )
Tai ka, dabar, reiskia reikia lengvai paskelbti visus tuos metus nieko vertais, spjauti i viska, nubraukti, ar bandyti ziureti i situacija is ivairiu rakursu ir ieskoti to teisingiausio sprendimo, kaip dare Gamma?
Tu nerasyk taip neapgalvotai, kad tau nesvarbu, kas ateity su ta tavo meile darysis, nes tai l.svarbu. Zinok, jog, tie, su kuriais kada nors patyrei ka reiskia BUTI MYLIMAI lieka svarbus visa gyvenima ir jie vien uz tai nusipelno ipatingai korektisko ir gerai apgalvoto musu elgesio.
Nezinau, esu karta patarusi vienai pazistamai skirtis ir tikrai del to nesigailiu. Bet ten situacija buvo visai kita. Jai (po kai kokio jos vyro poelgio) jos vyras tapo slykstus. Ji guodesi, jog jai slykstu, kai jis prisiliecia, kai net artyn prie jo prieina, jokiu jausmu seniai nera, o ir jokio sekso gal metai laiko jau nera.
Cia gi situacija yra kita, nes, matyt, jog dar rusena kazkokie jausmai. Taigi tikrai nesiulyciau kategoriskai skirtis. Beje, butent Dianuskos atveju, man Gammos patirtis atrodo verta demesio.
Zodziu, galeciau patarti atsakymu ieskoti savo sirdyje. Yra kazkas pasakes, jog jei vedybos butu vien proto ir logikos produktas, tai ju kaipo tokiu nebutu is vis, nes tame nera labai jau daug to proto. Taigi jei vesdami ar tekedami mes vadovaujames sirdim, tai kodel skirdamiesi turim apie tai pamirsti ir vadovautis vien kazkokiom taisyklem ar teorijom?
Mew, tu isikirsk i situacija, Dianuskos vyras buvo toks, kaip ir tu apie savaji rasai (jos poziuriu). Mes nei viena netekam uz internetinio berniuko ar uz dar kokio pasileidelio. Tu geriau paskaityk, Dianuskai butent taip ir buvo, jog jie vienas kita mylejo, ji juo tikejo, ji lygiai kaip tu buvo isitikinusi, jog del jos vyras riboja savo poreikius seti sekla i kaire ir idesine ir net nutikus siai krizei, akivaizdu, kad meile visai nenumire (ne balduose cia esme, oi ne
)Tai ka, dabar, reiskia reikia lengvai paskelbti visus tuos metus nieko vertais, spjauti i viska, nubraukti, ar bandyti ziureti i situacija is ivairiu rakursu ir ieskoti to teisingiausio sprendimo, kaip dare Gamma?
Tu nerasyk taip neapgalvotai, kad tau nesvarbu, kas ateity su ta tavo meile darysis, nes tai l.svarbu. Zinok, jog, tie, su kuriais kada nors patyrei ka reiskia BUTI MYLIMAI lieka svarbus visa gyvenima ir jie vien uz tai nusipelno ipatingai korektisko ir gerai apgalvoto musu elgesio.
Nezinau, esu karta patarusi vienai pazistamai skirtis ir tikrai del to nesigailiu. Bet ten situacija buvo visai kita. Jai (po kai kokio jos vyro poelgio) jos vyras tapo slykstus. Ji guodesi, jog jai slykstu, kai jis prisiliecia, kai net artyn prie jo prieina, jokiu jausmu seniai nera, o ir jokio sekso gal metai laiko jau nera.
Cia gi situacija yra kita, nes, matyt, jog dar rusena kazkokie jausmai. Taigi tikrai nesiulyciau kategoriskai skirtis. Beje, butent Dianuskos atveju, man Gammos patirtis atrodo verta demesio.
Zodziu, galeciau patarti atsakymu ieskoti savo sirdyje. Yra kazkas pasakes, jog jei vedybos butu vien proto ir logikos produktas, tai ju kaipo tokiu nebutu is vis, nes tame nera labai jau daug to proto. Taigi jei vesdami ar tekedami mes vadovaujames sirdim, tai kodel skirdamiesi turim apie tai pamirsti ir vadovautis vien kazkokiom taisyklem ar teorijom?
