Globėjai plepa apie viską

man tai ne pyktis, o kova už vaiką...Vėlgi drįstu Jums labai paprieštarauti. Žiogas, o ir visi kiti vaikai nebūna tik su mokytojais ir tėvais. Ar kiti tėvai neatsakingi niekaip? Na, kokiu kampu pažvelgsime. Aš jausčiaus kažkiek atsakinga, bent jau kažkiek. Aš vien kai įsivaizduoju kaip tėvai prifarširuoja smegenis vaikams namuose, o vaikams tėvai - autoritetas, tai ir elgiasi atitinkamai Žiogo atžvilgiu. Ir kaip turi jaustis ir elgtis vaikas, kuris nenorimas, nemėgiamas? Tai jis atitinkamai ir elgiasi. Tai vat taip prie Žiogo problemų prisideda ir niekaip už jį neatsakingi tėvai. Tie niekaip neatsakingi tėvai, jeigu jau nenori prisidėti prie teigiamo rezultato, tai galėtų bent jau nuošaly pabūti ir nebyliai stebėti viską. Kaip ir ne kartą rašiau, labai mums trūksta bendrumo jausmo, atsakomybės vieniems už kitus, tokios žmogiškos atsakomybės.
Bendrai, tai man labai sunku daug ką suvokti. Kai bendrauji savo aplinkoj su žmonėmis, kurių panašios vertybės, panašus požiūris į daugelį dalykų, tai visada jaučiuosi keistai, kai susiduriu su žmonėmis, kurių visiškai kitoks požiūris į viską ir labai džiaugiuosi, kad jų mano kely sutinku labai retai ir dažnai apsiriboju tik formaliu bendravimu. Ir bendrai, aš ne pranašas, bet iš savo patirties galiu pasakyti, kad gyvenimas tuo ir žavus, kad pamokas išmokstame tik savo kailiu. Daug buvo situacijų, kurių negalėdavau suprasti ir aiškinau, kad jau aš taip nesielgčiau ir man taip nenutiktų, bet...ir nutiko, ir elgiausi ir net prisiminiau savo drąsius pareiškimus, tad labai atsargi esu su pareiškimais, kuo toliau tuo labiau, nes niekada negali žinoti. Reikia truputuką prisibijoti Dievo, nes jis mėgėjas mums atsiųsti išbandymų, kad savo kailiu patirtume visa tai ką vertinome ir kritikavome stebėdami iš šalies.

Vistik, man rodos,kiek skubi su isvadomis. Tuo paciu uzkerti sau galimybe suprasti ir pazvelgti giliau.

O aš ją kaip tik suprantu, jos Fėja yra nukentėjus nuo kažkokio jos klasėj nevaldomo vaiko- agresyvaus.
Mes gyvai pažįstamos, Vistik ne. Jai atrodo jog pyktis visur aplink mane. Tu gali kitaip sakyt.
Žodžiu žmonės skirtingi, ir nereik net norėt, kad visi suprastų viską.
Papildyta:


Šiaip būna žmonių intrigantų iš prigimties- kurie save įvardija kaip kovotojus už tiesą. Kartais gyvenime su jais tenka susidurti kokiai snors klausimais. Blogiausia kai tas klausimas yra vaikas.
Yra labai blogai, kai už savų vaikų elgesį- norima suversti atsakomybę kažkam kitam, nes tas kitas ar taip ar taip visuotinai sutarta jog blogas. Jis kitoks. Ir ta nustojami matyti savi, nuosavi vaikai- kad jie keikiasi, kad jie mušasi. Kad jie keikėsi ir mušėsi dar iki pasirodant Žiogui aplamai. Yra pamirštama, kad pusė klasės turi vienokių ar kitokių sutrikimų- todėl su jais vienu metu ir dirba tie du pedagogai.

Būtent. Kenčia ir dabar . Paskutinis dalykas -ėjo pasiutęs pro šalį, pirmoji pasitaikė Fėja, kirto į nosį, pasipylė kraujas, nosis mėlyna. Ką daryti?Neseniai tik lūpa užgijo. Ir ne jinai viena. Ir ne tik agresyvumas ėsmė. Ėsmė, kad man gaila Fėjos, kai dėl jo pastovių nesamonių pamokų metu, viskas lieka padaryti namuose. Giala laiko. Praeita savaitė, vieną dieną, rašteliai apie mokytoją skraido po klasę- debilė, k....., bl....., pas direktorę, spėkit ką tuo metu daro mokiniai, kažką, viskas lieka namuose, kita diena , lakstymas po klasę, paskui nubaustas stovėdamas šoka ten kokį repą, vėl pamokos nėra.Trečia diena- jau net nepamenu kas. Ir niekas prieš tą vaiką nenusiteikę, ir išmest nenorim, tiesiog gaila ir savų vaikų. Mes labai daug kalbam apie tuos kitokius vaikus, kiek jiems reikia pagalbos, kaip padėti, ką visuomenė turi daryti, o va tas vaikas, ramus, pažangus, tvarkingas, kažkaip pamirštas lieka, niekas ten nesigilina į jo ašaras, kai jis pavargsta, kai jis negali atlikti darbo, pagaliau kai būna išbalansuotas tų pastovių barnių klasėje. Tokiam nieko nereikia, kad jau jis ramus, tai tegul ir kenčia. Ir pas mus tai jau tampa įprasta. Į tokį niekas nežiūri. O jei dar tokio vaiko tėvai kažką pasako, tai lieka bjaurybės, kaip ten tą ,,kitokį '' vaiką drįsta skriausti. Lyg atrodo, kad savus vaikus myli tik kitokio vaiko tėvai, va to ramaus vaiko tėvai tai savo vaiko nemyli, jiems už savo vaiką kovoti nevalia

Tai vat kaip tik tą aš ir suprantu. Puikiai. Jei Žiogas neturėtų tos tendencijos ramintis, ir rimti- pati sakyčiau jog labai blogai. Bet esmė yra visai kitokia. Vat buvus savaitė yra labai sunki. Bet kuo ji sunki. Jis turi daug savi agresijos. Padidėjo. O šiaip kokie pasiekimai- per pusmetį- palygint su pernai- nesuplėšytos nė vienos pratybos, sulaužytas tik vienas parkeris. Nepamestas nė vienas vadovėlis ir nė karto neįžeista nė viena mokytoja. Atsisakė rašyti tris diktantus ir du atpasakojimus. Toliau. Nepasiklausęs išeina į tualetą, labai nemėgsta dailės pamokų ir pusę dailės pamokų prasiplauna rankas.- Va tokie mūsų pasiekimai. Teigiami.
Klasėj 8 vaikai neišsėdi pamokos, yra 4 hiperiukai. Rėkauja ir mėtosi daiktais. Yra praskeltų galvų. Ir va dabar tiems tėvams labiausia yra iškilęs klausimas- kaip padaryt taip, kad Žiogo nebūtų. Ne tiems- kurie ramūs. Kitiems. Kuriems atrodo jog jų vaikai buvo tiesiog auksiniai, bet va kažkaip |Žiogas atėjo ir tokius juos padarė. Ir rašo tokius skundus, kad va mano vaikui tokiam ir tokiam- toki ir tokio vaiko poveikio dėka diagnozuotas hiperaktyvumas, jį tas vaikas sunkiai traumavo psichologiškai jis toks ir pasidarė. Ir visokių kitokių panašių nesąmonių. Ir man nuo jų reik atsimušinėt.

Va būtent, toks mąstymas ir glumina.

Mergytės, na nesipykit, būkit geros. Mes jau su Šelma kada nustatėm jog visos esam kaip šeima. Kiekviena turim skaudulių. Kiekvienos vaikai patysmylimiausi, kiekvienai savi patys svarbiausi. Iš tiesų viskas taip ir yra.
Man iš tiesų yra labai gaila Fėjos, ir man irgi yra labai pikta, aš tą labai gerai suprantu- kad to agresyvaus, mušeikos tėvai ir neateina kviečiami, ir niekaip nesprendžia jokių susidariusių problemų. Na bent pas mus klasėj yra taip. Kasdien einu, aiškinu ir kalbuosi aš viena. Ir visas esančias tas problemas krauna man vienai. Kiti , ten tų hiperiukų tėvai į susirinkimus nevaikšto, labai norinčius su jais pasikalbėt- pasiuntė toli ir negražiais žodžiais, ir dabar rado atpirkimo ožį ir davai.
Ką aš darau- va ieškau jiems mokymų ir seminarų(patys prašė), jei jau ten su kuo susižodžiavo ryte eina atsiprašyti- visada palydžiu. Pasikalbu su apžodžiuotojo mama kai sutinku, pati atsiprašau. Kiekvieną kartą išklausau koks jis gi ne mano vaikas, kam aš jį ėmiau- galėtų būti izoliuotas, dabar jų vaikai turi mokytis su kažkokiu vaiknaminiu.Patyliu ir tiek, nes nežinau net ką į tai atsakyti.
Konfliktas su mokytoja atsirado pačią pirmą dieną- vos jis peržengė klasės slenkstį. Su viena. Vat ji pati negali peržengti per save ir globotiniai vaikai- jai yra ne tokie, ne tie ir viskas. Ir visiems pasakoja nebūtybes, kelia šurmulį.

argi kas pykstasi, tiesiog keičiamės nuomonėmis, o jos nebūtinai turi sutapti

Į Infekcinę tavo Žiogą uždaryti.Visam gyvenimui.Jis nešiotojas ir platintojas.Va,kiek jau susirgo...

Grubiai keičiatės Širdis verda ir dėl skriaudžiamos Fėjos ir dėl užsisėsto Žiogo Vis gi, tirk specialistų ir pagalbos grupiu sukurta, o padėti tokioje situacijo niekas negali- mamos turi kapstyt ir pergyvent
Mano razbaininkas vakar nupiešė gražų piešinį apvogtai draugei ir nuoširdų atsiprašymą parašė, nupirkau knygą jai dovanų, supykus sakiau, kad iš Kalėdų fondo pinigai ir kaži kokia dovana dabar tau bus po egle, ale atlyžau šiandien ir gal bus

tai, ką pasakoji, nėra tas pats, to ką pasakoja Alfija. Vienas momentas:



tai smurtas, ir tokio dalyko tikrai nepakęsčiau. Jeigu tėvai nereaguotų į pokalbius, po kiekvieno tokio išpuolio - rašyčiau pareiškimą.

Kiti dalykai - jau mokytojo darbo, mokytojo kvalifikacijos reikalas. Pažįstamų vaikas keitė mokyklą, iš 'klasės siaubo', kaip buvo įvardintas pirmose dviejose klasėse tapo klasės pažiba - veinas geriausių miesto matematikų, mokyklos aktyvistas ir pan. Elementariai vaikinas labai gabus ir greitų apsukų. Jam reikėjo papildomo dėmesio ir papildomų užduočių, kad būtų apkrautas darbu, kol kiti, lėtesni, silpnesni vaikai padarys savo užduotis. Prasėdėti beveik pusę pamokos be veiklos, net ir labai drausmingam vaikui būtų sunku. Dabartinė mokytoja esą sakiusi, kad normalus tarp normalių nenuoramų.
O jeigu klasėje yra toks 'pasiutęs', tai kaip suprantu, turėtų būti pirmiausia - darbas su tėvais. Prašymas pasėdėti per pamokas, prašymas spec. pedagogo pagalbos.


O Alfijos atveju - labai negražus mokytojos vaidmuo. Bandyti susidoroti su vaiku, ypač, jeigu turint omeny, kad klasė skirta vaikams su spec. poreikiais?, jeigu jau sėdi mokytojo asistentas

tai aišku kad gaila. Ji gi mergaitė- jau vien dėl to.
Mes vakar papuošėm eglutę, buvo labai smagu. Paklojom sesės lovytę, uždengėm kalėdiniu pleduku, šiandien Duksis su klase išėjo į lazerių šou. O mes lauksim tetų.
Šiandien vaikai tikėjosi, kad nykštukai ką nors atneš , kaip kiekvienais metais- po eglute. Bet sutarėm jog pas tokius didelius ateina tik kūčių naktį.
Papildyta:


taip klasė yra skirta su spec.poreikiais vaikams. Ten net ne asistentas- ten jos abi mokytojos, tik kad pensininkės jos- joms gal ir sunku. Žinau, kad į tą klasę patekti šiaip yra sunku. Gandai apie sumas sklando. Bet gandai- aš jų negaudau. Mes tiesiog patekom.
Yra pamokų, kai ir pavaduotoja ten turi savas valandas- būna iš karto trys. Sėdėjo pernai pamokose žmogus. Ir dabar sakau- kontrolinis, trukdo būtent jis- pasakykit kada, aš rasiu būdų ateisiu ir pabūsiu per tuos kontrolinius. Ne- nereikia.