QUOTE(inaja @ 2012 12 15, 20:38)
poliklinikoj sake laukt, nes ten dviese ziurejo ir nebuvo 100 proc. isitikinusios kad nesivysto, nei viena nemokejo garso ijungt, kad paklausyt ar plaka sirdute ar neplaka ir tinkamai dydi ismatuot ir manau tikejos, kad jei ka kraujuot pradesiu, todel ir nuejau dar papildomai i privacia...
man lygiai taip pat poliklinikoje šio ketvirtadienio vakarą - dviese žiūrėjo, galvas kraipė, lotyniškais terminais kalbėjo, į mano jokius klausimus neatsakė, galvojau mirsiu iš siaubo ten kaip mėsos gabalas tyrinėjama, lyg ne gyvą žmogų, o kokį daiktą tyrinėtų. Bet iš kartojimų "kordus, ne, kordus, deformuota, absorbuosis" supratau, kad kažkas tikrai negerai, nes jei kalba apie širdutę, bet man nieko nesako... Aišku mane nuramino, kad gali būti, kad kažkas negerai, bet reik palaukt savaitę, kad va kitoms po tokių vaizdų po kelių savaičių jau būna visai kitas vaizdas - auga vaikiukai, viskas tvarkoje. Na bet kaip gali augti, jei 10 savaitė, o širdutė nepalaka, geltonkūnis subliuškęs, viskas jau nyksta, deformuojas. Sako, gi gerai jautiesi, tai nėra ko jaudintis.. pradėsi teplioti, tai paskambink
Vos išėjus iš kabineto skambinau gydytojai, pas kurią nueidavau privačiai, priėmė po valandos, pažiūrėjo, paaiškino, kad prieš savaitę sustojo... Be emocijų paaiškino, ką mato, man pačiai parodė, kas kaip šį kartą atrodo, priminė, kaip atrodė prieš keturias savaites, paaiškino, kad man geriau abrazija nei laukimas savaiminio, kuris net nežada prasidėti. Ir kitą rytą važiavau pas gydytoją į II ligoninę A. Štai taip mano nuostabus ilgai lauktas nėštumas netikėtai baigės. Buvo idealus nėštumas... Tiek džiaugsmo, euforijos, rūpesčio. Ir štai... Pasiguodžiau.. Racionaliai mąstant viską suvokiu, bet emociškai.. visiškai negaliu likti viena, nes iškart ašaros pilas.
Neramu ir dabar.. stipriai pakraujavau gal tik kelias valandas po operacijos - o paskui viskas baigės, tik patepliojimai. Kitą rytą gydytoja gimdoje matė krešulių, bet sakė, kad turi išsivalyti, kad jie užsilaikė dėl gimdos padėties, liepė pagulėti ant pilvo, paskyrė antibiotikus. Nieko neskauda, bet tie likę krešuliai neiškrenta ir jau neramu :/ gydytoja labai gera, bet jos trukdyti nenoriu, kitas sutartas vizitas po 10 dienų, į polikliniką eiti bijau, nes galiu jau ir neatlaikyti antros tokios apžiūros. Skaičiau, kad vienai iš likimo draugių buvo likę krešulių - klausimas kiek laiko praėjus po abrazijos juos judino? Ir kodėl tie krešuliai taip blogai? Gal per kitas mėnesines jie asišalintų? Ar dėl jų gali atsirasti suaugimų ar pan.? Gydytojai skambint nesinori, gi sakė, kad iškris, ar ištirpę rudai išsiteplios, bet kad nekrenta, o ir teplioja tik rausvai. Nors.. dar tik trečia diena.. Gal ir jūs turite patirties, ką tokiais atvejais daro?