QUOTE(Smėlio Migla @ 2012 11 18, 17:53)
matai kaip idomiai

o man tas dalykas atrodo labai naturalus. gal todel, kad as tokioj seimoj isaugus, nes turiu tikra broli ir dar broli ir sese, kuriuos globojo mano tevai. skirstymo mano vaikas ir ne mano niekad nepastebejau, todel gal man tikrai viskas paprasta atrodo. o mintis apie globa mums su vyru kilo tuo paciu metu, kai musu dukrai 1,5 metu buvo. lanke ji darzeli, o kadangi as pasirasiau sutikima lankyt grupe, kurioje yra keli globinukas (pasirodo ne visiems tai priimtina), tai turejom grupej tokia maza mergyte, mazosios bendraamze. tai ji man taip giliai sirdy uzstrigo. grizdavom su vyru dukra pasieme ir asarodavom abu. mergytes isivaikint neimanoma buvo, nes jos mama tik netekusi laikinai globos teisiu. tai minciu visokiu buvo, gal globot pasiimt. bet nepadarem tai del paties vaiko, nes zinojom, kad isvystam keliems metams, o vaiko niekas mums nelesiu issivezt, kad bet kada atsiras mama ir tada as isprotesiu, jei reikes ja atiduot. bet ta mergyte iki siol man akyse stovi.
o mano krikstamote taip vaiku ir nesusilauke. is pradziu buvo netinkamas vyras, tada 3 nepavyke nestumai ir diagnoze - jokiu vaiku. o vyras neleido isivaikint. savu ner, svetimu nereik. o dabar abudu gailis, nes vienui vieni like
Na, matote, kai žmonės GALI turėti savų vaikų, psichologiškai tai jau visiškai kitas dalykas. Įsivaikinimas jiems tada nėra "protezas", jie gali turėti savo, bet taip pat gali dovanoti rūpestį kitiems, ir tai yra geros valios veiksmas.
O kai du žmonės daugelį metų išsidraskę su bandymais turėti vaikų, ir kaip kompensaciją už tas nesekmės priima į šeimą svetimą vaiką, kurį, beje, ir šiaip, be visų kančių norint susilaukti kūdikio, buvo galėję pasiimti - neišpildytos svajonės jausmas daugeliui vis viena išlieka, ir čia jau žmonių stiprybės reikalas, ar jie sugebės nebematyti savo neįgalumo turėti vaikų, glausdami pakaitalą.
Nesakau, kad tai neįmanoma, bet tai yra sunku. Man tai būtų buvę per sunku, aš nepriimčiau svetimo vaiko, kuris atsiradęs gyvenime vien dėl to, kad nepavyko susilaukti savo. O štai greta savo vaiko - manau, tai būtų buvę tikrai lengva ir be ilgų dvejonių atvira šrdimi galėtume padovanoti vaikui šeimą, nes nevaisingumo šmėkla mūsų neslėgtų.