QUOTE(Domicele @ 2013 01 04, 09:40)
Sveikos,
as siandiena pirma karta vaziavau su aukstakulniais

(vairavimo stazas 2 men.)buvau nusteikusi,kad bus sunkiau, bet visai nieko, nu biski makalavosi man ta koja, bet pakenciamai,kad tik kulnu nenudralinciau
velavau i darba, o langai stipriai aprasoje is vidaus buvo, nu soninius nusivaliau atidarydama ir uzdarydama, o priekinis galvojau greit pats nusipus, taip budavo, kol davaziuoju iki sviesoforo, laukiu zalios ir nusipusdavo, o dabar nei kiek

balta siena per visa stikla, sustojau,
isijungiau avarini ir laukiau kol nusigarins, jauciausi bjauriai taip vaziuodama, daugiau tokios klaidos nedarysiu, kad ir kaip skubesiu
O tai kam laukti? Imi skudura ir nugriebi per kelias sekundes pries isvaziuodama...

As niekad nelaukiu-nusigriebiu iskart tik uzsivedus ir pirmyn,laiko tai neuzima...

Man tai tik nepatogumas kad soninius veidrodelius,kai lyja,reik nusivalyt pries vaziuojant,reiskia,reikia apie masina apeit... kai jau vaziuoji-nusipucia,nusikrato ir neberasoja jie,bet pastovejus tai...
Papildyta:
QUOTE(Vėja2 @ 2013 01 03, 23:27)
Mano vaikystej irgi mašinos nebuvo, puikiai prisimenu kaip mamai pastoviai reikejo kažko prašyt kad nuvežtu kur, todel kai aš pradejau mokytis, tai kažkaip ji vis sake kad tai ne moteriškas darbas-vairuoti, o kai jau pati sukuriau šeima, visada sedejau isitempus šalia vairuojančio vyro,nes jis vairuoja taip agresyviai, labai staigiai viska daro, buvau labai nustebus, kai supratau kad vairuoti galma kitaip
va va...o mano merginu vaikystej...vnz.,gyvenom Subaciaus gatveje,o apsipirkti eidavom i Mindaugo maxima,tai,budavo,pries sventes ar koki gimtadieni su vaikais temdavom is tos maximos namo didziulius sunkius maisus (taip mazdaug gal kokie 2km ejimo buvo,gal biski daugiau...

),sustodavom pailseti ir snekedavom,kad,va,kaip gerai tiems,kas masinas turi,nereikia jiems taip tampytis...

O paskui pasikeitem buta ir man atsirado galimybe teises issilaikyt