Forget, siuntinukas jau mano namuose, o aš iš laimės-priešinfarktinėje būsenoje
QUOTE(Jurzole @ 2013 02 08, 18:53)
** Patikslinsiu - pagal kilmę ne žydė, bet priėmusi judaizmo tikėjimą po santuokos. Bet vis dėlto - arabų pasaulyje žydei nelengva... O knyga ir man labai stiprų įspūdį paliko. Tik baigusi dar pagalvojau, kad visai praverstų tęsinys arba papildytas leidimas - jei gerai pamenu, knyga išleista prieš beveik dvidešimt metų, ir labai norėtųsi sužinoti, kas pasikeitė per tą laiką, ir į kurią pusę... 
Dėkui, kažkaip buvo užsifiksavęs faktas, kad žydė ir tiek
Dėl pasikeitimų, tai ne itin ten kas pasikeitė, ypač Saudo Arabijoj. Tik nustebino, kad per šias olimpines žaidynes vėliavą nešė moteris, ir be čadros, tik su skara ir sportiniu kostiumu. Tai gal kažkiek pajudėjo.
Hassiba Boulmerka- pirmoji Algerios bėgikė, kuri laimėjo aukso medalį Barselos olimpinėse žaidynėse. Po laimėjimo, turėjo emigruot iš šalies dėl savo saugumo. Wikipedija rašo, kad dabar jau grįžus ir yra verslininkė gimtinėje. Tai gal nors kiek pasistūmėjo
QUOTE(Dolitlė @ 2013 02 09, 10:39)
Nu tai tu visiems pasigirk
Spėjau sulakstyti, spektaklį pasižiūrėjau. 
Ir kaip nepasigirsi siuntinėlio turiniu, tooookiu autografų ir knyginių dalykėlių rinkinuko papildymu.
Tai va, šiandien Forget dėka savo kolekciją praturtinau knyga "Pi gyvenimas" (anglų kalba) su autoriaus Yann Martel autografu. 
Dar vienas ne mažiau nudžiuginęs dalykėlis- kortų rinkinys su anglų poetų ir rašytojų nuotraukomis
http://shop.winstonc...aying-cards.php
ir skirtukas su V. Woolf 
Forget, dar kartą AČIŪ 
Ir kaip nepasigirsi siuntinėlio turiniu, tooookiu autografų ir knyginių dalykėlių rinkinuko papildymu. Tai va, šiandien Forget dėka savo kolekciją praturtinau knyga "Pi gyvenimas" (anglų kalba) su autoriaus Yann Martel autografu.
Dar vienas ne mažiau nudžiuginęs dalykėlis- kortų rinkinys su anglų poetų ir rašytojų nuotraukomis
http://shop.winstonc...aying-cards.php
ir skirtukas su V. Woolf
Forget, dar kartą AČIŪ
QUOTE(Dolitlė @ 2013 02 09, 22:52)
Faina... 
Kristina Sabaliauskaitė, Danielius Dalba & kitos istorijos. Girdėjau nusivylimo niurzgesio dėl šios knygos. Atsieit, "Danielius" prastesnis už "Silvą Rerum". Keista, kai žmonės lygina skirtingus dalykus: žanrus, idėjas ir t.t.
Mane "Danielius Dalba & kitos istorijos" nustebino ir beveik sužavėjo. Apsakymai skirtingi, temos, nors ir nėra visiškai originalios, išgvildentos savitai, turinys koncentruotas ir įtaigus, pabaigos "gerai užlenktos". Į foną įpinta istorinio/kultūrinio konteksto.
Ne man vertint rašytojus, bet sakyčiau, autorė atsiskleidė ne tik kaip romanistė, bet ir kaip apsakymo meistrė. Pagarba Kristinai Sabaliauskaitei.
O aš dar kartą perskaičiau Giuseppe Tomasi di Lapmedusa "Leopardą," po 23 metų 
(nejaugi aš tokia sena). Bendras įspūdis tas pats tik mano prisiminimas buvo daugiau apie žlugusią meilę ir dėl išdidumo sužlugdytą gyvenimą. Dabar pridurčiau - buvusią didybę ir lėtą mirimą, žmogaus, šeimos, kartos, luomo žlugimą, idealų pasikeitimą, nesugebėjimą prisitaikyti. Žodžiu odė aristokratijai, ne veltui Sabaliauskaitei patiko Su malonumu perskaičiau ir rekomenduoju. Markeso verta šeimos saga.
O dabar skaitau Apsėstuosius
Tokia sakyčiau siaubo komedija, labai įdomu kuo gi viskas baigsis.
(nejaugi aš tokia sena). Bendras įspūdis tas pats tik mano prisiminimas buvo daugiau apie žlugusią meilę ir dėl išdidumo sužlugdytą gyvenimą. Dabar pridurčiau - buvusią didybę ir lėtą mirimą, žmogaus, šeimos, kartos, luomo žlugimą, idealų pasikeitimą, nesugebėjimą prisitaikyti. Žodžiu odė aristokratijai, ne veltui Sabaliauskaitei patiko Su malonumu perskaičiau ir rekomenduoju. Markeso verta šeimos saga.O dabar skaitau Apsėstuosius
Tokia sakyčiau siaubo komedija, labai įdomu kuo gi viskas baigsis.
Labos
O as dabar skaitau P. Gregory "Ziniuone". Tai mano pirma pazintis su sia autore ir kol kas nieko gero apie si jos romana pasakyt negaliu..Tamsus, niurus, vietomis net vulgarus ir bjaurus. Zinoma ir viduramziai buvo tokie bjaurus. Didziausia nepasitenkinima kelia neigiama pagrindine heroje (labai retai knygoje pagrindiniai herojai buna tokie neigiami). Zinoma, tai mano subjektyvi nuomone.
O as dabar skaitau P. Gregory "Ziniuone". Tai mano pirma pazintis su sia autore ir kol kas nieko gero apie si jos romana pasakyt negaliu..Tamsus, niurus, vietomis net vulgarus ir bjaurus. Zinoma ir viduramziai buvo tokie bjaurus. Didziausia nepasitenkinima kelia neigiama pagrindine heroje (labai retai knygoje pagrindiniai herojai buna tokie neigiami). Zinoma, tai mano subjektyvi nuomone.
QUOTE(Dolitlė @ 2013 02 09, 22:52)
Dar vienas ne mažiau nudžiuginęs dalykėlis- kortų rinkinys su anglų poetų ir rašytojų nuotraukomis
http://shop.winstonc...aying-cards.php
ir skirtukas su V. Woolf
sveikinu,smagus dalykelis kolekcijai
O amžinasis nuodėmių šaltini!
Poetų įkvėpimui groži tyras!
Prisilietimais lūpų purpurinių
Gaivinki sielos degančiuosius tyrus.
Tvirtai ranka švelniąja apkabinus,
Suteik paunksmę mano miegui gaivią
Ir supk lengvais bangavimais krūtinės
Virš meilės marių šviesų sapno laivą.
Jį nešk tolyn, alsavimu kvapiu
Įtempus džiaugsmo dieviško bures,
Nerūpestingų valandų keliu,
Kol mano vargas inkarą išmes
Užsimiršimo uoste, prie krantų,
Kur tęsias sodai vaisių uždraustų.
[Šarnelė, 1943.X.23]
Mačernis, Vytautas. Poezija / redagavo Kazys Bradūnas. - Chicago (Ill.) : Į laisvę fondas lietuviškai kultūrai ugdyti, 1961.
Poetų įkvėpimui groži tyras!
Prisilietimais lūpų purpurinių
Gaivinki sielos degančiuosius tyrus.
Tvirtai ranka švelniąja apkabinus,
Suteik paunksmę mano miegui gaivią
Ir supk lengvais bangavimais krūtinės
Virš meilės marių šviesų sapno laivą.
Jį nešk tolyn, alsavimu kvapiu
Įtempus džiaugsmo dieviško bures,
Nerūpestingų valandų keliu,
Kol mano vargas inkarą išmes
Užsimiršimo uoste, prie krantų,
Kur tęsias sodai vaisių uždraustų.
[Šarnelė, 1943.X.23]
Mačernis, Vytautas. Poezija / redagavo Kazys Bradūnas. - Chicago (Ill.) : Į laisvę fondas lietuviškai kultūrai ugdyti, 1961.
Prieplauka, kokios eilės
Dar vienas ne mažiau nudžiuginęs dalykėlis- kortų rinkinys su anglų poetų ir rašytojų nuotraukomis
čia tai bent
Dolitle, o tu kortuoji, beje?
QUOTE(Dolitlė @ 2013 02 09, 22:52)
Dar vienas ne mažiau nudžiuginęs dalykėlis- kortų rinkinys su anglų poetų ir rašytojų nuotraukomis
čia tai bent Dolitle, o tu kortuoji, beje?
QUOTE(klopedija @ 2013 02 08, 16:26)
J.M.Coetzee, Lėtas žmogus. Knyga "didžiųjų lūkesčių" nepateisino, po Maiklo K gyvenimas ir laikai tikėjausi kažko labiau crazy. Koją pakišo Polo jausmingumas ir pastangos išreikšti meilę, visom priemonėm (beje, garbingom) užvaldyti moterį. Senyvo amžiaus žmogus elgiasi paaugliškai, naiviai, pompastiškai. 
Vis gi knyga verta dėmesio dėl Coetzee stiliaus išskirtinumo, ne kiekvienas autorius sugeba savo personažą įkvėpti susitaikymui su gyvenimo negandomis, permainomis, geresnės būties kūrimui.
Koją pakišo Polo jausmingumas ir pastangos išreikšti meilę, visom priemonėm (beje, garbingom) užvaldyti moterį. Senyvo amžiaus žmogus elgiasi paaugliškai, naiviai, pompastiškai. Vis gi knyga verta dėmesio dėl Coetzee stiliaus išskirtinumo, ne kiekvienas autorius sugeba savo personažą įkvėpti susitaikymui su gyvenimo negandomis, permainomis, geresnės būties kūrimui.
Kada sekanti susibegima organizuojam? Labai noriu ir as "Leta zmogu" paskaityti, nors tu ir nugesini per dideli optimizma
QUOTE(martux @ 2013 02 08, 15:20)
L. Gounelle "Dievas visada keliauja incognito" - vėl eilinį kartą "sudegiau" su savo nenoru pasiskaityti galinį viršelį. Ne, nebūčiau ėmusi į rankas, jei būčiau žinojusi, jog knyga lyginama su P. Coelho "Alchemiku". Nežinau kodėl nenumečiau, nors piktinausi visos knygos metu - neįtikino nei gyvenimo nuskriausto žmogaus istorija (duok Dieve eiliniams Lietuvos žmogeliams tokį gyvenimą), nei sutikto pranašo/gyvenimo tvarkytojo vaidmuo, nei išsirutulioję įvykiai, nei atseit pribloškianti pabaiga. Nerekomenduoju.
J. Melnikas "Paryžiaus dienoraštis" - dar liko keli puslapiai, bet esmė aiški - mylėkime savo šalį taip, kaip prancūzai myli savąją, ir viskas bus ok. Man patinka, kaip autorius kiekviename žingsnyje lygina šias dvi lyg ir nesulyginamas šalis ir neretai mūsuose pliusų randa net ir daugiau. Nuotaikai pakelti. Beje, kažkokia sava antipatija Panevėžiui. Tris kartus knygoje žmogus iš ten, lyg žmogus būtent su treningais ir alaus buteliu rankoje. Nusprendžiau vyrui nerodyti. Pas mane jis tenykštis.
Ir pradėjau P. Durst-Benning "Gėlių pranašystės" - nors metai tik 1871, bet viskas iš karto magiška, patinka nuo pirmų eilučių. Kažkiek gal Chevalier primena. Žiūrėsim.
Apie "Dievas visada keliauja incognito" girdejau susizavejimo suksnius, bet kazkodel pagalvojau, kad turbut ne mano skonio knyga... Martux, patvirtinai mano nuomone.
Jei skolintum, tai stociau i eile prie "Paryziaus dienorascio" ir "Geliu pranasystes". Chevalier knygos sukelia gerus prisiminimus.
ir vėl be pavadinimo
ji turėjo per daug atsakymų
į mano klausimą,
kuriame tebuvo kelios
sustingusios bitės, jų keistas
kraujas ir laiškas,
kurio niekada nerašiau
[Julius Keleras]
ji turėjo per daug atsakymų
į mano klausimą,
kuriame tebuvo kelios
sustingusios bitės, jų keistas
kraujas ir laiškas,
kurio niekada nerašiau
[Julius Keleras]
