Hussein Chalayan Chalayan Airborne
Sodrus kadagio šakelės, kadagio uogelių kvapas, žalias, bet su ryškia smilkalų nata. Prieš akis iškilo tradicinė dzūkiška verba - kadagio šakelė, tik žibuoklių trūksta. Štai jis - tobulas pavasario kvapas, su vaikystę primenančiais pavasariniais simboliais. Skleidžiasi drėgna, sodria mediena, pušyno po lietaus kvapu. Kvapas linksmas. Kai mišką imituojantys kvapai būna stipriai pačiulinti, man jie primena tamsią, gūdžią girią, bauginančius šešėlius ir kelia baimės, nejaukumo jausmą. Kadagys gi - priešingai, saulėtų, retų miškų ar pamiškių augalas, todėl kvapas šviesus, linksmas, mielas. Primena... Jis man asocijuojasi su tokiais jaunatviškais kvepalais kaip Salvador Dali Sea & Sun in Cadaques ar Anna Sui Secret Wish (ilgai turėtais, mielai laisvalaikiu kvepėtais). Aišku, niša yra niša, kitokie ingridientai, kitokia kokybė ir kvepalai gerokai rimtesni, brandesni. Tik nuotaika ta pati - džiugi, pakylėta, saulėta, jaunatviška.
Bijojau aklai juos įsigydama turbūt tik vieno - visokiems gaiviukams/šviežiukams/citrusiukams mano nosiai šiuo metu sulyginimui su WC gaivikliu riba labai trapi... Dažnas atvejis, kad susiinterpretuoja būtent taip... Sunkiai išsirenku neerzinantį vasarai tinkamą aromatą... O čia tiesiog džiaugsmas sielai pasitaikė. Labai džiaugiuosi jų nutūpimu į mano kvepalyną, labai

Montale Intense Tiare
na ką pasakyt - linksminuosi. Pusdienis kaip kvepia, ir tai tik vienu pšyk. Kas ateina - tas pastebi. Iš stebėtinai toli. Man - kvepalai kaip kvepalai, tokių (panašių) mačiau daug, turėt neturėjau bent šiuo metu. Jei aklai apsipurškus būčiau - sakyčiau, kad kuo nors iš Comptoir Sud Pacifique (ypač Coco Figue panašūs, matyt dėl ryškaus kokoso)... Viršutinės natos - labai ryškus kokosas, labai ryški tuberosa (labai norėčiau, kad tokie ir liktų, nes jie man - fantastiški). Greitai pakinta į labai monotonišką vanilės ir nežinau kieno (matyt reikėtų manyti, kad tiaros, kurios deja nepažįstu) duetą. Tropikinis - vanilinis aromatas, saldžiai lengvai gaivus, purus, švelnus ir pūkuotas



Libertin Louison Technique Indiscrete Plaisir d' Amour
Labai gražus ir mano nosiai unikalus, nieko nekartojantis šipras. Toks jausmas, kad į tą mažą buteliuką bent pusantro šimtmečio sutalpinta. Nesugebu atrinkt ar jis labiau primena senovišką, ar kaip tik modernų kvepalą, gal greičiau abiejų mišinį. Pagaunu uosdama purkštuką lyg animalistinę natą (man ji tokia lengvai užslėpta, nevulgari ir patinka), ant odos jau nieko panašaus nėra. Pačiulių tamsoje išsiskleidę gėlės skęsta šipro gilumoje... Kvapas rimtas, net neabejoju, kad daug surauktų nosyčių nusisuks ir įvertinimo susilauks iš nedaugelio. Bet man - variantas kurį būtinai turiu turėti, nes žinau, kad dar daug kartų norėsiu juos užuosti.