Istorija buvo tokia. Tik pasiėmiau pašte mainų siuntinuką - iš karto pagavau ryškų rožių aromatą... Siuntinys didelis, 7 buteliai, suku mintyse - kas čia gali taip, rožės, iš kur rožės, man toks etapas, kad su rožėm labai nepakeliui ir atrodo nieko neėmiau... Kvapas įkyrus, persekioja, visą laiką galvoju, kad rasiu duženų, bet gal koks mėginukas sudužo, nes kitaip negali gi šitaip baisiai permušt per visas pakuotes... Kaltininką radau vos išpakavus:
Yves Rocher Ode à l'amour
Nemėgstu Yves Rocher, mums visai nepakeliui su visa kuo, ką esu šito vardo testavusi, suuodžiu vieną bendrą bjaurų mano nosiai foną. Mainai buvo dideli, tai šalia norimų ėmiau kaip galimai mažiausią blogybę iš visų likusių, su mintim, kad bus saldžiai vaikiški, atiduosiu draugės dukrai...
Ištraukus iš pakuotės, atkimšus, paauosčius atvirai pasakysiu - norėjau išmest ir šiukšles išnešt, nes kvapo stiprumas toks, kad man atrodė, aš negalėsiu būt tam kambary, kur šitas buteliukas yra... Bet neišmečiau... Po kelių dienų net išdrįsau pabandyt ant odos. Šleife aišku tos ryškios saldžios rūžavos jaunatviškos rožės, būtų labai panašu į Cacharel Amor Amor, jeigu jų užsipiltum ant galvos pusė buteliuko

. Nusėda į saldžią, gurmanišką bazę. Vanilė sakyčiau net visai graži... Ne taip ir baisu, kaip atrodė, gal net žiemai pasiliksiu... Juolab, kad Amor Amor kažkada labai mylėjau, buvo minčių susigrąžint į kolekciją... Tai va toks netikėtas sugrįžimas kitu vardu, kitam pavidale - ant odos aš jų ko gero neatskirčiau, ypač pravėsusių...