Mūsų parfumeriniai įspūdžiai

Gera skaityt by ki įspūdžius apie Drakonus, kuriuos visus labai myliu, tik nemoku taip aprašyt. Kai kas man užuodžiasi (ar užsiuodžia? kalbininkės, kaip? ) taip pat, kai kas visai kitaip (pvz., EDT - kaip paskutiniai auksiniai rudens lapai į tamsų gilų tvenkinį rūke...). Ai, pradėjau rašyt tai dėl to, kad paklausčiau apie amaretą - by ki, neužuodžiat visuose ar kuriame nors to truputį nuodingo, bet saldaus vyšnių kauliukų kartumo?

ne... mano oda nedavė . kažkada mėgdavau labai šį gėrimą, tad atskirčiau .
arčiausiai buvo EDP, ten migdolų + kažkokio likerio įspūdis buvo. o PP vis dar saldėja. šokoladas+tonka+vanilė perėjo į klasterį, prie jų prisijungė rožių lapelių lukumas. skanus, zaraza. ir bučiuojasi meistriškai .
EDT dabar dominuoja irisai, EDP irisai+rožė+pačiuli+neidentifikuotas alkoholinis skanėstas (panašu į šokoladinį-kiaušininį likerį ar į kokią "dainavą" jeigu gerai ją prisimenu).


vrubelis ją matė visai kitaip, kada piešė. gal man pasitikrinti reiktų


ačių, Biancca, skanių bučinų

Mancera Roses Vanille
Intesivi vaniline roze su cukraus pudra. Saldus, su truputeliu kartumo, "tirstas", labai ryskus su diiideliu sleifu ir puikia laikimosi kokybe. Bazeje kart nuo karto pasirodo ir kedro pedsaku. Yra panasumu su PG n13, nors pastarasis ir lengvesnis, sakyciau jie artimi giminaiciai Uzdarose patalpose geriau nedeveti, net nuo 1 "psyko" kambarys kvepejo visa diena (nors kvepinausi ne kambaryje..)

PG #17 Tubereuse Couture
Dar vienas saldesiukas Pradzioj kol visi komponentai susidelioja N17 isduoda kazkoki nemalonu, nuvytusiu geliu aromata bet gana greit viskas "susitato" ir pasirodo grazute kremine tuberoze su pacukruotom zemuogem(?) Nors piramideje zemuogiu nera - jos jauciasi! Taip pat labai ryskus ir sleifinis kvapas.

Montale Red Aoud
Subtilus, svelnus ir siltas aoud'as. Jauciasi ir rozyte ir krokas ir kiti prieskoniai. Panasus su Black Aoud Montale, bet raudonasis lengvesnis ir neturi tokios ryskios aliejines natos. Labai grazus aromatas, isivaizduoju kaip nuostabiai atsiskleis karsta vasara!

Siandien isbandziau ESCADA Cherry is missing kvepalus
vysniom nekvepia anei kiek is pradziu man grynai love is kramtuske, paskui lieka gan malonus automobilio gaiviklio kvapas. Neblogi ir uostomi kaip BEVEIK visos escados limitkes bet kuo ispudingesni uz ankstesnes nesuprantu, man tarpkitko uznesa i taj sunset nes tie pradzioj love is kvepedavo bet paskui tokiais persikais paduodavo, o sitie kazkuo kitu, bet tikrai ne vysnio. normalus eilinis kvapas, manyciau netgi pervertintas

Testuoju KL Karl Lagerfeld

Priskiriamas šipro kategorijai, bet ant mano odos labiau prieskonių kvapas, pradinės natos primena EL Cinnabar, it kokia "pacinamoninta" coca cola, tik nėra smilkalų, - mano atveju tai yra privalumas. Vėliau ima išlįsti pačiulis ir mira, keistas derinys, toks aštrokas ir aitrus, bet tai trunka gana neilgai ir kvapas sušvelnėja bei sukelia man panašumą su YSL Opium. Panašu, kad laikysis ant odos įsikibęs.

Siandien prasiejau per visokius nepazistamus buteliukus, tai kad nepamirsciau, prisiduodu, ka uosciau, o detalesni ispudziai veliau:

Maison Nicolas De Barry

Ann Gerard

Emmanuel Levain

Ir dar geri ir malonus dienos atradimai: naujasis Diptyque Eau de 34 bei Hermes Kelly Caleche PP (galu gale radau koncentracija, kuri ant mano odos nevirsta arklio prakaitu ).

Nuostabiai gražus kvapas Worth Je Reviens nuostabiai gražiame Lalique sukurtame buteliuke su romantišku pavadinimu, kurio reikšmė -"Aš grįšiu".... Kvapas lengvas bet gylus, gėliškai saulėtas bet tuo pačiu sodrus lyg sutemos, aldehidinis, bet "be naftalininio vintažinio" šešėlio. Dominuojantys kartūs narcizai pereina į salsvą našlaitės (фиалка) su rože duetą , viską gaubiantis samanų dvelksmas kartais prisisodrina ladano ar giacinto, tonka ar pipirų. jazmino ar prieskoninių gvazdikėlių natomis. Keistas įspūdis - jis ir labai skambiai lengvabūdiškas ir tuo pačiu ramiai rimtas. Labai ilgalaikis, labai įdomus ir labai ne mano. Tikrai buvo vertas su jo susipažinti, o dabar nešiu išpardaviklon.

Leonard Balahe
pagamintų iš natūralių ingredientų kvepalų fenomenas tame, jog jie, kaip tas dramblys, prie kurio susibūrę aklieji diskutuoja, į ką gi jis visgi panašus. vienas, čiupinėdamas uodegą, sako, jog it gyvatė, kitas, prisilietęs prie kojos - jog jis kaip stulpas, trečias, laikant jo ausį teigia, jog jis visiškai atitinka fikuso lapą.
šiandien iškilmingai testavom su drauge šį gražuolį ir neslepiant nuostabos, viena kitą laikas nuo laiko apuostydama, pastebėdavom, jog su viena jis pradeda bendrauti tyliai, lyg iš už aldehidinio - pudrinio šydo, be jokios užuominos į saldumą, jaukiai su vos-vos jaučiama animalistine voale. taip jis laikėsi pakankamai ilgai, sakyčiau, gerą pusvalandi ir buvo nepaprastai panašus i Guerlaino L'Heure Bleue. čia pat su kita (manimi) jis žaidė kitą žaidimą. tas pats pusvalandis ir jis- pradžioje skaidrus, skambus, ryškus dėl aldehidų (!!!) nuo pat pradžios slyviškai-citrusiškai rūgštus, kaip geras šampanas fejerverku kila ir kas sekunde sodrėja, lyg prie vieno balso prisijungtų vis daugiau ir po pusvalandžio jau visas choras dainuotų. stiprėjant, saldėjant (labai gražiai, juodojo shokolado saldumas), kaistant (opoponaks+civeta+sandalmedis) jis vis labiau panašėjo į ant manęs sėdinčio Cartier Le Baiser Du Dragon PP, o vėliau vis drąsiau ir garsiau veržėsi link Molinard Habanitos. Bet tik link. Nei ryškios Drakoniškos vanilės, nei stipraus ryškaus odos ir dūmų kvapo. Saikingas, santūrus ir labai gražus. Toks "šokoladinis saldumas", kuris ant manęs buvo jau pradžioje, pradžiugino mano draugę po 4-ių valandų, o aš dabar vis dar ryškiai jaučiu nuo testavimo vietos (nors kelis kartus ploviau rankas) velniškai gražią bazę - odinę-dūminę-vos saldžią-vos vanilinę-medinę-animalistinę-gėlinę. svaigstu nuo šito grožio. noriu cisternos. draugė irgi nori... nors nuo jos kvepia visai kitaip.

Vel testuoju senai primirstus florals

Diptyque Ofresia
Su niekuo nesumaisomas Giacobetti braizas- lengvas, orinis, bet nedingstantis, skambantis kaip varpelis kvapas. Saldziu ziedadulkiu kvapas, tarsi prikisus nosi uostant geltona zydincia pavasarine gele (man pries akis iskyla piene), vos juntamas zalumos kartumas- ach, koks lengvutis jis cia, tarsi vejo gusio atnestas dygstancios zoles kvapas, slapios pavasarines dirvos zemiskumas, vos juntamos "purvinos" nateles. Viskas gyva, naturalu, jauna, pakyleta. Kazkuo primena pavasarine berzu sula. Beprotiskai, paprastai elegantiska, tarsi lengvutis silkinis salikelis. Ech, tokiu kvapu butina kvepintis, kaip pucia pavasarinis vejas- jis tarsi pavasario pazadu nuojauta rasau, ir lupu kampuciai patys kyla link ausu.

Parufms d'Empire Eau Suave
Yra tokia daina "liubov kak sluchajnaja smert". Tai tokia kodine fraze sitam kvapui.
Rozes kvepaluose myliu. Kiek maziau myliu ju saldzius aspektus. Sitas kvapas- rugstoka roze su neprinokusiom sprangiom uogytem (galetu buti kokie visai zali serbentai arba gerkleje aitrumu springstantys agrastai) ir purvina, purvina, pacia fotorealistiskiausia kuno nata- nosis jaucia ryskia safrano overdoze. Cia ne prakaitas, ne kiti kuno syvai, o tiesiog daug kartu isdidinta naturalaus kuno siek tiek aitroka, siek tiek saldoka, siek teik sausoka nata. Visai kitokia nei pvs Cartier Must PP- ji cia sausesne, nera balzamiskumo, tarsi i smilkala perkeltas kuno kvapas.
Bet visa tai tik natos. Kvapas yra ne natos- Eau Suave vientisa simfonija apie roze, zydincia kiekviename kune, apie naturalu kiekvieno fizinio kuno grozi ir jo nepakartojama, neapciuopiama aura. Beprotiskai sensualus kvapas, net neisivaizduoju, kaip kam nors ji uodziant sirdis nesuvirpetu. Moteriskai trapus ir tuo paciu stiprus. Neisivaizduoju tokio kvapo vyrui.
Kibiras yra butinas. Tai kvapas, kuris primena pacias zmogaus buties esmes, ir toli grazu ne vien filosofiniais aspektais

Po ilgo perfumerinės abstinencijos periodo (nenoriu-nebeįdomu-viskas kažkur girdėta/uostyta), šian turėjau garbės susipažint su Jardin D'Ecrivains "Wilde":

Niekada negalvojau, kad galima "sumesti" į krūvą razinas, figas ir vetiveriją... Pasirodo, galima, ir tai fantastiškas derinys: saldžios razinos konkuruoja su aitria figa, o visą šitą ginčą bando nugesinti rami, išdidi vetiverija. Labai labai neįprasta kompozicija. Bet nosies nuo riešo negaliu atitraukti.

Diptyque Ofresia
Su niekuo nesumaisomas Giacobetti braizas- lengvas, orinis, bet nedingstantis, skambantis kaip varpelis kvapas. Saldziu ziedadulkiu kvapas, tarsi prikisus nosi uostant geltona zydincia pavasarine gele (man pries akis iskyla piene), vos juntamas zalumos kartumas- ach, koks lengvutis jis cia, tarsi vejo gusio atnestas dygstancios zoles kvapas, slapios pavasarines dirvos zemiskumas, vos juntamos "purvinos" nateles. Viskas gyva, naturalu, jauna, pakyleta. Kazkuo primena pavasarine berzu sula. Beprotiskai, paprastai elegantiska, tarsi lengvutis silkinis salikelis. Ech, tokiu kvapu butina kvepintis, kaip pucia pavasarinis vejas- jis tarsi pavasario pazadu nuojauta rasau, ir lupu kampuciai patys kyla link ausu.


Jusu ispudis superinis, neturėčiau lašiuko tikrai pulciau ieskoti deja man jie nesukelia tokiu ispudziu, nes kvapas tai viens prie vieno kaip arbatos zalios su jazminais (kur buna sveriama arbatos pardese ir prikvepinta) tai man tik su arbata ir asocijuojasi

Man pasiseke zalia arbata kvepaluose toleruoju pusetinai, labiau i neigiama puse, zalia arbata+ jazminai- neee man primena Provanso muilus
Ir dar, tiek jazminas, tiek arbata- salti, raminantys kvapai.
Ofresia man- siltas, orinis kvapas, labiau pakyletas (o arbata, mano isivaizdavimu, kaip tik raminanti, prizeminanti). Reiktu pratestuoti ant draugiu- kad suprasti, ar cia odos specifikoje reikalas.