Plepam ir ieškom draugų

Lange kur atsakome, matome kodu mygtukus, kur galima keisti srifta, dydi, spalva ir t.t. Ten yra dar mygtukas IMG, kuri paspaudus isoka lentele, i kuria ikeliame nuotraukos adresa internete.
Nuotraukos adresa nusikopijuojame spaudziant desini klavisa ant nuotraukos internete rastos ir "Kopijuoti paveikslo adresa", angliskai butu copy image URL.
Tada darome desiniu klavisu paste i ta mineta lentele issokusia
Nezinau, ar suprantamai paaiskinau

Atsakas Obuolinei....
Vieno kaimelio gyventojai turėjo prietarą: tas, kuris Naujųjų metų išvakarėse įkops į gretimais esantį kalną ir nuskins baltą gėlės žiedą, bus amžinai laimingas.
Kalnas, ant kurio augo laimės žiedai, buvo užburtas. Jis nuolat virpėjo ir niekam nepavykdavo išsilaikyti. Bet kiekvienais metais atsirasdavo drąsuolių, bandančių įveikti šį stebuklingą kalną.
Vienais metais trys draugai nusprendė išmėginti savo jėgas. Prieš kopdami į kalną, jie užsuko pas išminčių, gyvenantį kalno papėdėje, ir paprašė patarimo.
- Nugriūsi septynis kartus, atsistok aštuonis, - patarė jaunuoliams išminčius.
Ir iškeliavo trys draugai ieškoti laimės žiedų. Nusprendė jie kopti iš skirtingų kalno pusių. Po valandos vienas jaunuolis sugrįžo, pasipuošęs sumušimais ir nubalnotais keliais.
- Neteisus buvo išminčius, - pasakė jis. – Aš nugriuvau septynis kartus ir kai aštuntą kartą atsistojau, pamačiau, kad įveikiau tik ketvirtadalį kelio. Tuomet nusprendžiau grįžti.
Antrasis jaunuolis sugrįžo po dviejų valandų, visas susimušęs ir purvinas. Jis pasakė:
- Išminčius mus apgavo. Aš nukritau septynis kartus, o kai aštuntą kartą atsikėliau, pamačiau, kad nuėjau tik trečdalį kelio. Ir tada nusprendžiau sugrįžti.
Trečiasis jaunuolis sugrįžo tik kitą dieną. Rankoje jis laikė baltą laimės žiedą. Jis buvo visiškai sveikas, be mažiausio įbrėžimo.
- Nejaugi tu nei karto nenukritai? – nustebę paklausė jo draugai.
- Kritau. Gal šimtą kartų, o gal ir daugiau. Aš neskaičiavau, - atsakė jaunuolis.
- O kodėl tu nieko nesusižeidei? – nenurimo draugai.
- Prieš lipdamas į kalną, aš išmokau griūti, - nusijuokė jaunuolis.
- Tu išmokai ne griūti, o atsistoti, - nusišypsojo išminčius, išgirdęs jaunuolio pasakojimą. – Vadinasi, tu gali pasiekti viską, ko tik panorėsi.

Daugelis žmonių nori greitos sėkmės, todėl jie meta pradėtą kelią, susidūrę su pirmosiomis nesėkmėmis. Viršūnę pasiekia tik tie, kurie neskaičiuoja savo klaidų, o tiesiog atkakliai eina ten, kur nori būti.

Neskaičiuok kiek kartų tu nukritai. Tiesiog kelkis ir eik toliau. Galbūt jausi skausmą, bet jį pakeis džiaugsmas. Galbūt riedės ašara, bet ją pakeis šypsena. Galbūt nekęsi viso pasaulio, bet neapykantą pakeis meilė.
Jausk viską, ką jauti. Tik eik pirmyn. Tu gali.

Gražių Jums švenčių!

Kažką buvau sugalvojusi pasakyti kiekvienas mes esam skirtingi ir kartais gali padėti patys keisčiausi dalykai. Gal net tuo metu ir neatkreipsim dėmesio, bet po kiek laiko tarytum koks siūlų kamuoliukas vyniojasi, vyniojasi kažkas nuo kelių žodžių...
Puikiai atsimenu vieną labai liūdną mano gyvenimo etapą, kai vienas žmogus man kažkaip mestelėjo "o ką, tu viena be vyro negali turėti to, ko nori", labai nesiplėsiu, bet tai buvo apie vieną konkretų norą. Tada pagalvojau visai jam "ku ku".... o vat tie žodžiai užsiliko mano smegenyse.... ir įgyvendinau tą norą viena, žinoma vėliau
Tai visai nežinai, kas kam padės. Gal pabarimas, gal griežtas žodis ar paguodimas. Gal ir balionai kartais..... Žodžiu kiekvienas reaguoja į situaciją, kaip jam atrodo geriausia ir gal kažkurie visai nereikšmingi žodžiai pasieks reikiamą lentynėlę

Aš Obuolinei patarčiau paskaityti knygą "Alchemikas", labai graži ir įkvėpianti pasaka Pati pačiausia citata iš knygos "Ir kai tu tikrai ko nors trokšti, visas pasaulis slapta padeda tau įgyvendinti šį troškimą."

Labas,
paskambino man siandien ryte ex sugyventine ir klausia,ka as noreciau,kad ji mano mergaitei kaledoms padovanotu. Paskui pradejo kazka slebizavoti apie tai,kad as turiu pradet pratinti savo vaika palikti pas juos namuose,nes anksciau ar veliau sitas dalykas vistiek yra nesivengiamas...

Neisivazduoju is kur pas zmogu sitiek izulumo

as tai tikrai kelsiu


kaip fainai tikiuosi tu nors kiek online busi nes kaip as be taves?


O del Obuolines...nezinau is dalie jus visos esat teisos...guosti ir neguosti...Tiesiog tie abstraktus jos pasisakymai ne ka padeda, is tikro nesvarbu ar jos gyvenimas isgalvotas (juk mes bendraujam virtualiai, nematom ir nepazistam vieni kitu, todel negalim garantuot, kad va sitas zmogus su butent tokiu gyvenimu egzistuoja)....bet musu prigimtis automatiskai vercia mus padeti zmogui...visos mes cia perlipusios, kas jau issikapste, kas dar tik kapstosi savo asmeniniu isgyvenimu labirintuose, bet sitoj temoj mus sieja vienas dalykas...mes visos likome vienisos, su vaikais...Todel naturalu, kad kyla noras zmogui padeti, ji palaikyti nors virtualiai...

O tokie pasisakymai ir nedasakymai vercia "senbuves" ignoruot ta zmogu, nes gaunasi taip, kad jis pats nenori buti paguostas, isklausytas, galau gale gal ir patarimu vienu ar kitu klausimu gautu...Todel as pilnai suprantu Upjora, kuri ignoruoja zmogaus pasisakymus, nes as pati po kazkelinto karto emiau taip daryt...nes naturalu, kad pradzioj kyla naturalus rupestis kuomet viskas sviezia, as pati dar nesu iki galo isslipus is savo duobes...bet man puikiai padedat JUS visos zinau, kad kai man sunku (nesvarbu kokiu klausimu) galiu visda ateit ir busiu isklausyta, gausiu vienokiu ar kitokiu patarimu, spyriu i sedyne...galu gale bus su kuom pavakarot online juk ir tai padeda


Ai dar kazka norejau rasyt Paskui kai pagalvsiu duosiu jums zinot

Butent is taves ir tikejausi panasios reakcijos Na,taip sutinku,kad kieikviena situacija ir mes visi skirtingi,viena tas "spyris i sikna" gali sugniuzdyti,kita,priesingai,priversti atmerkti akis...Aisku,sunku kazka komentuoti,kai nezinome kokia ten situacija ir as tikrai esu is zmoniu,kurie nepuola smerkti,bet tokie issireiskimai Nors,manau,ir tikiuosi,jog Obuoline realiai taip negalvoja
Papildyta:

gera knyga Bet knygos padeda tik tiems,kurie patys nori sau padeti,turi vilties ir tikejimo,ko ir linkiu Obuolinei

Sima,labai sauni istorija
Papildyta:

o ka tu i tai?As ir nesuprantu,nu neisivaizduoju saves skambinancios SB exei tokiais klausimais

linausius, as jai trumpai,mandagiai,bet grieztai pasakiau,kad viskas kas susije su mano vaiku,yra ir visada bus tik mano ir mano ex reikalas, ir tik mes spresim klausimus susijusius su vaiku. Pasakiau,kad pokalbis baigtas ir padejau rageli.

Ir gerai Nepamenu ar ji pati vaiku turi?

Taip,ji turi du berniukus 10-ies ir 8 metu ar pan.
Visa diena taip kraujas man is pasiutimo verda,kad negaliu... Ex neseniai skambino,tai nekeliau ragelio,nes jauciu,kad nesusivaldyciau ir isdeciau as jam viska ka apie ji manau. Nu nezinau,gal su manim kazkas netvarkoj,bet neisnesa mano galva kaip ji gali dristi man skambinti,kai is patikimu saltiniu zinau,kad kase man duobe,kurste ex ir del paskolu ir del dnr...
Oi piktas as siandien kaip reta

As jusu nesulaukiau ir isgeriau martinio taure.. Liudna man kazkaip buvo

aha, tikrai kaip gaila.... va butu atejusi pasaulio pabaiga ir butu pasibaigusios visos tavo problemos, ot zapadlo ane?!






gi VT tiek issidirbinejo irodyt kad ten ne jo vaikas, tai ko varginas dabar?
o moteryte tikrai drasi


ar ne per anksti?

aciu jums visoms, kad esate visu pirma . Sima123, puiki istorija Aciu uz palaikyma ir ne . Esu tikras zmogus ir istorija tikra (tik kol dar imanoma, nenoriu jos viesinti), nors labai noreciau, kad viskas butu isgalvota ar kazkas ne is mano gyvenimo
Eisiu ir as kazko turbut isipilti, nes jauciu lyg kazkas gerkleje ne taip. Arbatos jau isgeriau du puodelius. Dabar gal kokio brendziuko susilimui reiktu. Atpratusi nuo tiek vaiksciojimo pesciomis ir kelioniu viesuoju transportu - visad su masina kazkaip. Jau kaip as jos laukiu

Papildyta:
vakar viriau perliniu kruopu kose su kauliukais: spekit, kas gavosi - kose bet skani visai ir vaikinas mano labai noriai valge