QUOTE(Cartman @ 2012 12 26, 22:46)
bet yra skirtumas, kur treneris, kur nuosavas vyras. treneris pabizūnuoja treniruotėj, išeini iš treniruotės ir viskas baigta plius su juo nėra emocinio ryšio. o vyras tai nuo ryto iki vakaro per nervus groja
Su treneriu taip pat būna emocinis ryšys. Žinoma ne toks stiprus, koks su vyru, bet rimtai sportuojant - treneris būna artimas žmogus.
flight, efektyvi jėgos treniruotė trunka apie 40 minučių (be apšilimo ir atsipalaidavimo pratimų). Augant sportininko/ės meistriškumui, daugėja treniruočių dienų per savaitę, smulkėja raumenų grupių treniravimas, treniruotės tampa intensyvesnės, bet pati treniruotės trukmė neilgėja. Taigi, tie "gyvenantys" sporto salėje, patys renkasi taip leisti laisvalaikį (na jiems žinoti, ko jie ten sėdi ir ką ten veikia

gal kokių pažinčių ieško

), bet tai toli gražu nereiškia, kad jie labai efektyviai ten tobulina savo kūnus. Tačiau, kad tai suprastum, reikia studijuoti treniravimo sistemas

Na ir reikia būti treneriu, kad suprastum trenerio darbo specifiką. Nėra taip, kad treniruoklių salės treneriai ištisai sportuotų darbo metu. Kaip tik ne. Daugumoje klubų, netgi darbo sutartyje rašoma, kad sportuoti darbo metu - draudžiama, nes visas dėmesys turi būti skiriamas klientams. Taigi, treneris, kaip ir visi kiti tik baigęs savo darbą, gali pasportuoti, jei nori. Kitas dalykas yra su grupinių aerobikos užsiėmimų instruktoriais - jie juda kartu, tačiau treniruotės būna priderintos prie klientų poreikių, kurie dažnai nesutampa su trenerio asmeniniais treniravimosi tikslais ir daugiau jį patį nuvargina, negu padeda treniruotis asmeniškai.
Taigi, apibendrinus pasaulis vis dėlto yra neteisingas, kai tingisi ko nors imtis ir ieškoma pasiteisinimų

Nes galima turėti ir gražų kūną, ir su vyru vaikščioti į koncertus, laikas nuo laiko apsilankyti teatre ir vaikučių turėti visą pulkelį, kiekvienam skiriant pakankamai dėmesio ir hobį turėti su sportu visai nesusijusį.