460 o tavo vaiko kiek?
Sveikos, merginos. Manau, kad norėčiau prisijungti prie jūsų būrelio, nes keliese tverti šitą nemalonų reikalą ir ramintis yra kur kas lengviau 
Mano istorija tokia, kad prieš 5 metus pirmą kartą organizmas parodė "ragučius". Visada buvau sveikut sveikutėlė - nekamavo jokios bėdos, netgi peršalimo rimto niekuomet nesu turėjusi. Bet turbūt perfekcionizmas ir nuolatinis vertimasis per galvą padarė savo. Dar tuomet gyvenau pas tėvus, lyginau skalbinius ir velniškai apsvaigo galva, pradėjo plakti širdis, atrodė, kad tuoj tuoj griūsiu be sąmonės čia pat. Pirmą kartą ignoravau. Bet tai ėmė kartotis. Mokykloje per rankas vaikščiodavo "elektros impulsai", jusdavau širdį, sukdavosi galva, nutirpdavo kairės rankos mažasis pirštelis. Nuėjus pas gydytoją išvados buvo, kad kraujas geras, viskas gerai - pagerk lašiukų. Nelabai padėjo, bet per kelis mėnesius įveikiau nemalonumus įtikinusi save, kad tai tik organizmo kvailystės dėl pervargimo. Iki studijų pradžios gyvenau ramiai.
Tuomet organizmas smogė man rimtesnį smūgį, kuris privertė kaip reikiant supanikuoti. Ėmė kartotis būsena, kai pasijusdavau tarsi sulėtinto filmo kadre - viskas aplink imdavo lėtai lėtai judėti, vaizdas tarsi atitoldavo (lyg žiūrėčiau ir per savo akis, bet nuo jų atsitraukusi), atrodydavo, jog einu tiesiai, bet suvokdavau, kad einu zigzagais, it girta. Vidury nakties pabusdavau tarsi po maratono bėgimo, rodės, kad širdis iššoks lauk, kai nurimdavo širdis - ateidavo draugelis viso kūno tremoras. Pasidarė baisu eiti į paskaitas, dirbti. Baisu būti tarp žmonių ir vienai. Tuomet prasidėjo maratonas per gydytojus. Širdis - sveika, skydliaukė - tvarkoje, EEG - tvarkoje, tik kažkoks ten impulsas per stiprus buvo, bet nieko baisaus. Pas neurologę gavau kažkokių raminamųjų, ir tiek. Tablečių suvartojau vos kelias. Buvau įsitikinusi, kad pati, pasitelkusi vien savo minties galias ir įtaigą, galiu iš šitos bjaurybės išsivaduoti. Ir po truputuką pavyko. Bet ir vėl neilgam.
Darbas, studijos ir persikraustymas vienu metu. Vėl, matyt, pervargimas. Šįkart vėl nauji simptomai. Atrodė, kad kojų pirštų galiukai yra badomi ir deginami. Jausmas kildavo viršun, iki kaklo, išplisdavo į rankas su silpnumo banga ir po to išgaruodavo. Vieną kartą, kitą... Vėl skubu pas neurologą - vėl tabletėlės, šįkart Lexotanil ("Na, jūsų svoriui turbūt užteks ketvirčio, bet jeigu "užneš", tai nevartokite ir grįžkite."). O aš vėl griežtai prieš tabletes. Vartodavau tik tada, kai nebegalėdavau tverti ar nebegalėdavau užmigti. Na, bet tų 20 tablečių dar užtenka iki šiol, liko gal 2,5 (o vizitas buvo prieš metus). Su kiekvienu priepuoliu stengdavausi ramiai kvėpuoti ir įtikinti save, kad nemirštu, nors atrodydavo, kad tuoj tuoj griūsiu be sąmonės ar pulsiu prašytis pas ką nors pagalbos.
Organizmas vėl aprimo. Tuomet vėl spardėsi. Nauja banga buvo siaubinga, kai miego metu pabusdavau nuo nutirpusių galūnių. Pakratai rankas ir kojas - lyg ir praeina, bet vėl tirpsta - atsistoji, ima svaigti galva, nutirpimas nuplaukia į šoną, o tada drebulys. Visų raumenų bjaurus drebulys. Vasarą viskas baigėsi.
Ir štai dabar neseniai vėl viskas grįžo. Ir nebežinau, ką daryti, ar verta eiti vėl "ieškoti ligos", kad dėl šventos ramybės įsitikinti, jog tai tik organizmo pokštai, ar toliau taikyti "saviįtaigos terapiją", kad tai nieko tokio ir visai aš nenualpsiu ar nenumirsiu. Nors vakar, einant iš darbo, vėl eilinį kartą supanikavau, kai apsvaigo galva, pradėjo žvėriškai plakti širdis, užliejo karščio banga ir norėjosi nusimesti striukę lauk (prie -19 pats tas!), ėmė drebėti kojos ir atrodė, kad čia pat nugriūsiu į pusnį. Visa laimė, kad užteko blaivaus proto sulėtinti žingsnį, pradėti LABAI lėtai kvėpuoti ir kol nuėjau iki namų, viskas išgaravo. Nors dar iki dabar jaučiu nerimą ir baimę, kad tai vėl pasikartos
Mano istorija tokia, kad prieš 5 metus pirmą kartą organizmas parodė "ragučius". Visada buvau sveikut sveikutėlė - nekamavo jokios bėdos, netgi peršalimo rimto niekuomet nesu turėjusi. Bet turbūt perfekcionizmas ir nuolatinis vertimasis per galvą padarė savo. Dar tuomet gyvenau pas tėvus, lyginau skalbinius ir velniškai apsvaigo galva, pradėjo plakti širdis, atrodė, kad tuoj tuoj griūsiu be sąmonės čia pat. Pirmą kartą ignoravau. Bet tai ėmė kartotis. Mokykloje per rankas vaikščiodavo "elektros impulsai", jusdavau širdį, sukdavosi galva, nutirpdavo kairės rankos mažasis pirštelis. Nuėjus pas gydytoją išvados buvo, kad kraujas geras, viskas gerai - pagerk lašiukų. Nelabai padėjo, bet per kelis mėnesius įveikiau nemalonumus įtikinusi save, kad tai tik organizmo kvailystės dėl pervargimo. Iki studijų pradžios gyvenau ramiai.
Tuomet organizmas smogė man rimtesnį smūgį, kuris privertė kaip reikiant supanikuoti. Ėmė kartotis būsena, kai pasijusdavau tarsi sulėtinto filmo kadre - viskas aplink imdavo lėtai lėtai judėti, vaizdas tarsi atitoldavo (lyg žiūrėčiau ir per savo akis, bet nuo jų atsitraukusi), atrodydavo, jog einu tiesiai, bet suvokdavau, kad einu zigzagais, it girta. Vidury nakties pabusdavau tarsi po maratono bėgimo, rodės, kad širdis iššoks lauk, kai nurimdavo širdis - ateidavo draugelis viso kūno tremoras. Pasidarė baisu eiti į paskaitas, dirbti. Baisu būti tarp žmonių ir vienai. Tuomet prasidėjo maratonas per gydytojus. Širdis - sveika, skydliaukė - tvarkoje, EEG - tvarkoje, tik kažkoks ten impulsas per stiprus buvo, bet nieko baisaus. Pas neurologę gavau kažkokių raminamųjų, ir tiek. Tablečių suvartojau vos kelias. Buvau įsitikinusi, kad pati, pasitelkusi vien savo minties galias ir įtaigą, galiu iš šitos bjaurybės išsivaduoti. Ir po truputuką pavyko. Bet ir vėl neilgam.
Darbas, studijos ir persikraustymas vienu metu. Vėl, matyt, pervargimas. Šįkart vėl nauji simptomai. Atrodė, kad kojų pirštų galiukai yra badomi ir deginami. Jausmas kildavo viršun, iki kaklo, išplisdavo į rankas su silpnumo banga ir po to išgaruodavo. Vieną kartą, kitą... Vėl skubu pas neurologą - vėl tabletėlės, šįkart Lexotanil ("Na, jūsų svoriui turbūt užteks ketvirčio, bet jeigu "užneš", tai nevartokite ir grįžkite."). O aš vėl griežtai prieš tabletes. Vartodavau tik tada, kai nebegalėdavau tverti ar nebegalėdavau užmigti. Na, bet tų 20 tablečių dar užtenka iki šiol, liko gal 2,5 (o vizitas buvo prieš metus). Su kiekvienu priepuoliu stengdavausi ramiai kvėpuoti ir įtikinti save, kad nemirštu, nors atrodydavo, kad tuoj tuoj griūsiu be sąmonės ar pulsiu prašytis pas ką nors pagalbos.
Organizmas vėl aprimo. Tuomet vėl spardėsi. Nauja banga buvo siaubinga, kai miego metu pabusdavau nuo nutirpusių galūnių. Pakratai rankas ir kojas - lyg ir praeina, bet vėl tirpsta - atsistoji, ima svaigti galva, nutirpimas nuplaukia į šoną, o tada drebulys. Visų raumenų bjaurus drebulys. Vasarą viskas baigėsi.
Ir štai dabar neseniai vėl viskas grįžo. Ir nebežinau, ką daryti, ar verta eiti vėl "ieškoti ligos", kad dėl šventos ramybės įsitikinti, jog tai tik organizmo pokštai, ar toliau taikyti "saviįtaigos terapiją", kad tai nieko tokio ir visai aš nenualpsiu ar nenumirsiu. Nors vakar, einant iš darbo, vėl eilinį kartą supanikavau, kai apsvaigo galva, pradėjo žvėriškai plakti širdis, užliejo karščio banga ir norėjosi nusimesti striukę lauk (prie -19 pats tas!), ėmė drebėti kojos ir atrodė, kad čia pat nugriūsiu į pusnį. Visa laimė, kad užteko blaivaus proto sulėtinti žingsnį, pradėti LABAI lėtai kvėpuoti ir kol nuėjau iki namų, viskas išgaravo. Nors dar iki dabar jaučiu nerimą ir baimę, kad tai vėl pasikartos
QUOTE(takemyscars @ 2013 01 22, 19:57)
Sveikos, merginos. Manau, kad norėčiau prisijungti prie jūsų būrelio, nes keliese tverti šitą nemalonų reikalą ir ramintis yra kur kas lengviau
vakar, einant iš darbo, vėl eilinį kartą supanikavau, kai apsvaigo galva, pradėjo žvėriškai plakti širdis, užliejo karščio banga ir norėjosi nusimesti striukę lauk (prie -19 pats tas!), ėmė drebėti kojos ir atrodė, kad čia pat nugriūsiu į pusnį. Visa laimė, kad užteko blaivaus proto sulėtinti žingsnį, pradėti LABAI lėtai kvėpuoti ir kol nuėjau iki namų, viskas išgaravo. Nors dar iki dabar jaučiu nerimą ir baimę, kad tai vėl pasikartos
vakar, einant iš darbo, vėl eilinį kartą supanikavau, kai apsvaigo galva, pradėjo žvėriškai plakti širdis, užliejo karščio banga ir norėjosi nusimesti striukę lauk (prie -19 pats tas!), ėmė drebėti kojos ir atrodė, kad čia pat nugriūsiu į pusnį. Visa laimė, kad užteko blaivaus proto sulėtinti žingsnį, pradėti LABAI lėtai kvėpuoti ir kol nuėjau iki namų, viskas išgaravo. Nors dar iki dabar jaučiu nerimą ir baimę, kad tai vėl pasikartos
Sveika
nu cia panasu i Panikos ataka....
man lauke, ypac saltyje ar karstyje daznokai va taip nutinka kaip aprasei
QUOTE(Lucero @ 2013 01 22, 19:13)
Sveika
nu cia panasu i Panikos ataka....
man lauke, ypac saltyje ar karstyje daznokai va taip nutinka kaip aprasei
nu cia panasu i Panikos ataka....
man lauke, ypac saltyje ar karstyje daznokai va taip nutinka kaip aprasei
Ech, racionaliu protu aš pati suprantu, kad čia labiau PA negu rimtas simptomas. Juk tai nutiko be jokio skausmo širdies plote, nenualpau, nenugriuvau, ir praėjo sąlyginai greitai, per kokias ~5 minutes. Galų gale - juk sportuoju, fizinio krūvio metu, jei būtų širdies problema, tikrai pasireikštų kažkas tokio. Bet emocinė pusė dreba ir sako:"Keliauk pas gydytojus.". Nors raminu save, kad panašiai jau yra buvę, tik gal ne taip smarkiai - ir nieko, juk nenumiriau. O iš šalčio atėjus į kokį prišildytą prekybcentrį, tai vis dar būna tas deginimas ir badymas, užkylantis nuo kojų. Kaip norėčiau, kad visa tai dingtų, bet panašu, kad tai užburtas ratas. Pranyksta, atsiranda, vėl dingsta kuriam laikui, vėl išlenda... Kartais nuo to labai pavargstu ir nieko nesinori, tik pakišt galvą po antklode ir miegot. Bet tada spiriu sau į užpakalį ir vėl einu pirmyn.
QUOTE(takemyscars @ 2013 01 22, 19:57)
Sveikos, merginos. Manau, kad norėčiau prisijungti prie jūsų būrelio, nes keliese tverti šitą nemalonų reikalą ir ramintis yra kur kas lengviau
Panasu, kad tau tikrai panikos priepoliai. O noras kreiptis pas gydytojus yra normalus, ypac budingas distonikams. Cia visos lankosi pas gydytojus n kartu... Ir as 
O tu nenoretum pabandyti psichoterapijos?QUOTE(Lysa @ 2013 01 22, 19:52)
Panasu, kad tau tikrai panikos priepoliai. O noras kreiptis pas gydytojus yra normalus, ypac budingas distonikams. Cia visos lankosi pas gydytojus n kartu... Ir as O tu nenoretum pabandyti psichoterapijos?Na, aš savo norus lėkt pas daktarus vis suvaldau. Nuodugnūs tyrimai buvo prieš 3 metus ir po to tik 2012 sausį pas neurologą nubėgau, kai nauji simptomai prisidėjo - išsigandau, kad gali būti kokia išsėtinė sklerozė ar pan.
psichoterapija... Na, aš neseniai pradėjau pas psichologą lankytis, dar tik dvejose konsultacijose buvau, rytoj bus trečioji. Kartu su psichologu bandom mane kankinantį perfekcionizmą, darboholizmą, nenorą socializuotis ir nepasitikėjimą žmonėmis sutvarkyt. Turbūt iš viso šito ir kyla organizmo "ožiukai", tad jei pavyktų "susiremontuoti" ir atrasti dvasinį balansą, gal ir dingtų visi šitie simptomai.
labas rytas
tiek kraujuoju kad net akyse mirgaaaaaa , gal zinote kokiu budu sumazinti?? vit c geriu
tiek kraujuoju kad net akyse mirgaaaaaa , gal zinote kokiu budu sumazinti?? vit c geriu
QUOTE(Lucero @ 2013 01 23, 09:25)
labas rytas
tiek kraujuoju kad net akyse mirgaaaaaa , gal zinote kokiu budu sumazinti?? vit c geriu
tiek kraujuoju kad net akyse mirgaaaaaa , gal zinote kokiu budu sumazinti?? vit c geriu
Dilgeliu arbata padeda
Dziovinti dilgeliu lapai yra pirkti vaistinese.
nu man irgi kazkaip pablogeje, tiek kunas dreba, trukcioja, o jau remuo, kad eda, nieko negaliu padaryti... bandau valdytis ir nepanikuoti
Papildyta:
papasakok daugiau apie save, kiek tau metu, kaip sis sutrikimas itakoja asmenini gyvenima?...
man kazkaip pats baisiausias dalykas, kad sis sutrikimas nezlugdytu santykiu su vyru, kad iseitu pagimdyti vaikus, del viso kito kazkaip ne taip baisu, vis dazniau pamastau apie vaikus is tikruju, nu bet kaip susitvarkyti su siuo sutrikimu, jeigu su ad kartais nesamones darosi, tai kas bus kai ju gert negalesiu... hmm, merginos jus gi kai kurios mamos papasakokit kaip jums sekes tvarkytis? ka gydytojai rekomenduodavo?
bandau valdytis ir nepanikuoti Papildyta:
QUOTE(takemyscars @ 2013 01 22, 20:59)
Na, aš savo norus lėkt pas daktarus vis suvaldau. Nuodugnūs tyrimai buvo prieš 3 metus ir po to tik 2012 sausį pas neurologą nubėgau, kai nauji simptomai prisidėjo - išsigandau, kad gali būti kokia išsėtinė sklerozė ar pan. psichoterapija... Na, aš neseniai pradėjau pas psichologą lankytis, dar tik dvejose konsultacijose buvau, rytoj bus trečioji. Kartu su psichologu bandom mane kankinantį perfekcionizmą, darboholizmą, nenorą socializuotis ir nepasitikėjimą žmonėmis sutvarkyt. Turbūt iš viso šito ir kyla organizmo "ožiukai", tad jei pavyktų "susiremontuoti" ir atrasti dvasinį balansą, gal ir dingtų visi šitie simptomai.
psichoterapija... Na, aš neseniai pradėjau pas psichologą lankytis, dar tik dvejose konsultacijose buvau, rytoj bus trečioji. Kartu su psichologu bandom mane kankinantį perfekcionizmą, darboholizmą, nenorą socializuotis ir nepasitikėjimą žmonėmis sutvarkyt. Turbūt iš viso šito ir kyla organizmo "ožiukai", tad jei pavyktų "susiremontuoti" ir atrasti dvasinį balansą, gal ir dingtų visi šitie simptomai.papasakok daugiau apie save, kiek tau metu, kaip sis sutrikimas itakoja asmenini gyvenima?...
man kazkaip pats baisiausias dalykas, kad sis sutrikimas nezlugdytu santykiu su vyru, kad iseitu pagimdyti vaikus, del viso kito kazkaip ne taip baisu, vis dazniau pamastau apie vaikus is tikruju, nu bet kaip susitvarkyti su siuo sutrikimu, jeigu su ad kartais nesamones darosi, tai kas bus kai ju gert negalesiu... hmm, merginos jus gi kai kurios mamos papasakokit kaip jums sekes tvarkytis? ka gydytojai rekomenduodavo?
QUOTE(Lucero @ 2013 01 23, 09:25)
labas rytas
tiek kraujuoju kad net akyse mirgaaaaaa , gal zinote kokiu budu sumazinti?? vit c gerium
tiek kraujuoju kad net akyse mirgaaaaaa , gal zinote kokiu budu sumazinti?? vit c geriu
marbatos pabandyk nusipirkt "mano dienos"
Man stogas čiuožia. Skolų prisidariau tai sienom lipu iš nervų . Dvi skolos iš trijų dalykų ir dar trečias neaišku ar įskaitytas
. Lūpas nsukramčiau vėl iki kraujų tai jaučiu pūslelinė vėl iškils..
QUOTE(MeiLLi @ 2013 01 23, 13:47)
arbatos pabandyk nusipirkt "mano dienos"
Man stogas čiuožia. Skolų prisidariau tai sienom lipu iš nervų . Dvi skolos iš trijų dalykų ir dar trečias neaišku ar įskaitytas . Lūpas nsukramčiau vėl iki kraujų tai jaučiu pūslelinė vėl iškils..
Man stogas čiuožia. Skolų prisidariau tai sienom lipu iš nervų . Dvi skolos iš trijų dalykų ir dar trečias neaišku ar įskaitytas
. Lūpas nsukramčiau vėl iki kraujų tai jaučiu pūslelinė vėl iškils..gera ta arbata
esu turejus
reiks vel uzsipirkt
dabar tai geriu jadvygos arbatai kasai
del mokslu tai suprantu, man ir stogas lekia.... puse nakties nemiegojau apie juos galvodama, isvis miegojau tik kelias val.
o iki kada tu turi tas skolas istaisyti ? sekmes tau
