Vegetodistonija

#169
QUOTE(jauniute @ 2013 01 23, 14:16)
nu man irgi kazkaip pablogeje, tiek kunas dreba, trukcioja, o jau remuo, kad eda, nieko negaliu padaryti... 4u.gif bandau valdytis ir nepanikuoti 4u.gif
Papildyta:

papasakok daugiau apie save, kiek tau metu, kaip sis sutrikimas itakoja asmenini gyvenima?...smile.gif

man kazkaip pats baisiausias dalykas, kad sis sutrikimas nezlugdytu santykiu su vyru, kad iseitu pagimdyti vaikus, del viso kito kazkaip ne taip baisu, vis dazniau pamastau apie vaikus is tikruju, nu bet kaip susitvarkyti su siuo sutrikimu, jeigu su ad kartais nesamones darosi, tai kas bus kai ju gert negalesiu... hmm, merginos jus gi kai kurios mamos papasakokit kaip jums sekes tvarkytis? ka gydytojai rekomenduodavo?smile.gif

viskas pazystama 4u.gif as irgi to paties bijojau, kad vaiku nepagimdysiu, kad vyras nepabegtu doh.gif iki gimdymo geriau ad, biski apsitvarkiau su nervukais, kai pajauciau tvirta pagrinda po kojom, pasakiau gyd. kad noriu leliuko, nutraukiau ad palaipsniui ir iskart pastojau ta pati menesi smile.gif isnesiojau puikiai, net pati stebiuosi, bet po gimdymo vel prasidejo viskas is naujo, dabar vel geriu ad ir nepaprastai dziaugiuosi savo hyperaktyviu kleckium thumbup.gif cia mano gyvenimo variklis thumbup.gif nu o vyras tai labai nesigilina i mano sitas ligas, kai ejau tomografiju darytis tai ejo kartu, buvo susinervaves, bet kai vel gydytojai pasake kad cia tik nervai, tai numojo ranka doh.gif uzuojautos is jo situo klausimu nelabai sulauksi, nervu ligu jis nesupranta ir isvis nevertina uz rimta doh.gif
Atsakyti
#170
Nestumo metu gaminasi laimes hormonas, stai kodel ad neprireikia nescioms 4u.gif Drasiai pastokit-jokiu vegetodistoniju(isskyrus pykinimus, vemimus, storejimus) simptomu nejausite, sekmingai pagimdysite drinks_cheers.gif
Atsakyti
#171
QUOTE(jauniute @ 2013 01 23, 12:16)
papasakok daugiau apie save, kiek tau metu, kaip sis sutrikimas itakoja asmenini gyvenima?...smile.gif

Man dabar 23 metai. Gyvenu viena ir esu vieniša. Dirbu gana atsakingą protinį darbą tarptautinėje korporacijoje. Ir visi šitie priepuoliai mane taip išmuša iš vėžių, kad po to dar minimum dvi dienas būnu susikoncentravusi tik į save ir nieko daugiau negaliu galvot - seku pulsą, kvėpavimą, dar kažką. Nors ir žinau, kad tai yra kvaila ir nelogiška, bet darau taip, nes man ramiau. Arba, jei atrodo, kad svaigsta galva, einu į tualetą ir ten pastoviu užsimerkus ant vienos kojos, pirštu baksteliu į nosį, kad įsitikint, jog koordinacija tvarkoj doh.gif arba būna, jei pasikartoja kelis kartus priepuoliai per gana trumpą laiką, tada bijau ir būti namuose, ir eiti į darbą, ir būti gatvėje. Vienai negerai, baisu, tarp žmonių irgi baisu. Džiaugiuos tik tiek, kad randu jėgų priversti save eiti, daryti, kažkuo užsiimti, neužsibarikaduoju tarp keturių sienų. Ir stengiuosi niekam nepasakoti apie tai, kas man darosi. Didvyriškai prakenčiu priepuolį visiškai ramiai, apsimesdama, kad viskas gerai, jei esu su draugais ar pan.; Bijau, kad žmonės nesupras. Ir buvo, kad nesuprato... Keturis metus draugavau su vaikinu, gyvenome kartu. O kartą (jau santykiams į pabaigą), kai man užėjo naktį priepuolis, pabudau nejusdama rankų, kojų, net gulint pradėjo suktis galva, o po to prasidėjo viso kūno drebulys, kad net atsisėst negalėjau, jis pasakė:"Gal nori parūkyt? Nervus ramina.". Tai po tokių istorijų bijau kam nors pasakotis.
Atsakyti
#172
QUOTE(takemyscars @ 2013 01 23, 17:59)
O kartą (jau santykiams į pabaigą), kai man užėjo naktį priepuolis, pabudau nejusdama rankų, kojų, net gulint pradėjo suktis galva, o po to prasidėjo viso kūno drebulys, kad net atsisėst negalėjau, jis pasakė:"Gal nori parūkyt? Nervus ramina.". Tai po tokių istorijų bijau kam nors pasakotis.

Kvailas jusu draugas buvo, gerai, kad ir issiskyret cool.gif O jei tai buvo insulto ar epilepsijos priepolis? Kaip jis taip galejo ramiai pasiulyti rukyti doh.gif Per borta tokius diedus, atsiras ir normaliu, kurie palaikys, o ne pasiulys parukyti drinks_cheers.gif
Dziaugiuosi, kad mano vyras i priepolius reagavo atsakingai, nesmerke, nepyko, jei reikejo jam is darbo atsiprasyti, veziojo po visas ligonines ir poliklinikas, net i sventas vietas-ne vieno niekinamojo zodzio. schmoll.gif
Atsakyti
#173
QUOTE(jauniute @ 2013 01 23, 13:16)

hmm, merginos jus gi kai kurios mamos papasakokit kaip jums sekes tvarkytis? ka gydytojai rekomenduodavo?smile.gif



Kai pastojau labai dziaugiausi nestumu. Dabar man vaikai yra pats svarbiausias dalykas pasaulyje, kai buna liudna pasiziuriu i juos ir tik del ju norisi gyventi, sypsotis ax.gif . Nebaigiau magistro diplominio, bet nebesuku del to galvos, nes pasaulyje yra zymiai svarbesniu dalyku. Gal kada nors baigiu ta magistra lotuliukas.gif

O siaip budama nescia 7,5 men. ta pacia diena, kai isejau i dekreta (turbut del gyvenimo budo pasikeitimo) prasidejo uzesys galvoje, galvos drebejimas, po poros savaiciu baisi depresija. Bet susitvarkiau su homeopatiniais vaistais ir valerijonu, dar kelis kartus buvau pas psichologa nuejus. Labiausiai padejo bendravimas, bendravau su kaminyne ir daug daug laiko praleidau SM nestukiu temoje. Ir prisijuokdavau is nestukiu ir susitikinedavom, manau tas bendravimas man labiausiai padejo. Nuo tada atradau SM doh.gif


Papildyta:
QUOTE(sena pažįstama @ 2013 01 23, 18:08)
Kvailas jusu draugas buvo, gerai, kad ir issiskyret cool.gif O jei tai buvo insulto ar epilepsijos priepolis? Kaip jis taip galejo ramiai pasiulyti rukyti doh.gif Per borta tokius diedus, atsiras ir normaliu, kurie palaikys, o ne pasiulys parukyti drinks_cheers.gif
Dziaugiuosi, kad mano vyras i priepolius reagavo atsakingai, nesmerke, nepyko, jei reikejo jam is darbo atsiprasyti, veziojo po visas ligonines ir poliklinikas, net i sventas vietas-ne vieno niekinamojo zodzio. schmoll.gif


Kaip tau gerai bigsmile.gif Mano vyras stangiasi nesikisti, nekomentuoja mano vizitu pas gydytojus, kartais tikrai palaiko, ypac kai paaiskinu, kad siuo metu man reikia jo paramos. Tik labai nervinasi, kai pradedu vaikam ligu ieskoti doh.gif
Atsakyti
#174
kazkaip nuraminot merginos mane 4u.gif
Atsakyti
#175
[quote=Lysa,2013 01 23, 19:57]
Kai pastojau labai dziaugiausi nestumu. Dabar man vaikai yra pats svarbiausias dalykas pasaulyje, kai buna liudna pasiziuriu i juos ir tik del ju norisi gyventi, sypsotis ax.gif . Nebaigiau magistro diplominio, bet nebesuku del to galvos, nes pasaulyje yra zymiai svarbesniu dalyku. Gal kada nors baigiu ta magistra lotuliukas.gif

O siaip budama nescia 7,5 men. ta pacia diena, kai isejau i dekreta (turbut del gyvenimo budo pasikeitimo) prasidejo uzesys galvoje, galvos drebejimas, po poros savaiciu baisi depresija. Bet susitvarkiau su homeopatiniais vaistais ir valerijonu, dar kelis kartus buvau pas psichologa nuejus. Labiausiai padejo bendravimas, bendravau su kaminyne ir daug daug laiko praleidau SM nestukiu temoje. Ir prisijuokdavau is nestukiu ir susitikinedavom, manau tas bendravimas man labiausiai padejo. Nuo tada atradau SM doh.gif
Papildyta:
Kaip tau gerai bigsmile.gif Mano vyras stangiasi nesikisti, nekomentuoja mano vizitu pas gydytojus, kartais tikrai palaiko, ypac kai paaiskinu, kad siuo metu man reikia jo paramos. Tik labai nervinasi, kai pradedu vaikam ligu ieskoti doh.gif
aha maniskis irgi nervinasi kai vaikui ligu ieskau doh.gif o tai darau daznai unsure.gif
Atsakyti
#176
QUOTE(lutte @ 2013 01 23, 19:48)

aha maniskis irgi nervinasi kai vaikui ligu ieskau doh.gif o tai darau daznai unsure.gif


4u.gif 4u.gif 4u.gif
Atsakyti
#177
PA beveik 90 % aplanko zmones, kurie yra perfekcionistai, kurie nori kontroliuoti savo gyvenima iki smulkmenu, kuriems labai svarbus ju ivaizdis, kitu nuomone,Jie tokie planuotojai, is isores labai stiprus, viska isgyvenantys viduje.Ir as tokia buvau.O dabar ismokau atleisti sau daugeli dalyku.Na nesu as tobula-ir ka?! Reikia leisti ismokti sau atsipalaiduoti ir BUTINAI DUOTI LAIKO SAVO KUNUI PASVEIKTI. O ka darom mes? ieskom miliono ligu, klausinejam kodel, istisai sdim internete ir ieskom sau tinkamu simptomu, efektyviu padesianciu metodu.taip mes dar labiau ivarom save i kampa.Mokekim myleti save tokias kokios esam-su visais savo trukumais.Ir svarbiausia baikim galvot kad mes galima viska kontroliuoti.PA todel tokiems kaip mes ir yra labai baisi, mes jos kontroliuoti negalime.Tada puolame i dar didesne panika.Reikia su jomis draugauti,Priimti jas kaip laikina savo gyvenimo palydove 4u.gif
Atsakyti
#178
QUOTE(zuvytei @ 2013 01 23, 20:44)
PA beveik 90 % aplanko zmones, kurie yra perfekcionistai, kurie nori kontroliuoti savo gyvenima iki smulkmenu, kuriems labai svarbus ju ivaizdis, kitu nuomone,Jie tokie planuotojai, is isores labai stiprus, viska isgyvenantys viduje.

Va, va, būtent - mane tas perfekcionizmas ir laužia. Viskas visada pagal planą, jei kažką darau - tai turi būt padaryta geriausiai. Emocijos - viskas viduje. Ašaros - ppff, kas čia per gėdingas reikalas!.. Bet po truputuką mokausi atleist vadeles, atsipalaiduot. Tikiuosi, psichologas man padės su savim susitvarkyt smile.gif
QUOTE(sena pažįstama @ 2013 01 23, 17:08)
Kvailas jusu draugas buvo, gerai, kad ir issiskyret cool.gif O jei tai buvo insulto ar epilepsijos priepolis? Kaip jis taip galejo ramiai pasiulyti rukyti doh.gif Per borta tokius diedus, atsiras ir normaliu, kurie palaikys, o ne pasiulys parukyti drinks_cheers.gif
Dziaugiuosi, kad mano vyras i priepolius reagavo atsakingai, nesmerke, nepyko, jei reikejo jam is darbo atsiprasyti, veziojo po visas ligonines ir poliklinikas, net i sventas vietas-ne vieno niekinamojo zodzio. schmoll.gif

Na, jis buvo jau tiek pripratęs prie visų tų priepuolių, kad laikydavo tai norma. Todėl nelabai puldavo palaikyt ar padėt kaip nors.

Uf, ką tik buvau treniruotėj, tai kokius tris kartus galvelė susisukus buvo. Bet vis tiek visada einu šokti, kad ir kokia savijauta būtų, nes ištvėrus treniruotę visada palengvėja, o ir nuotaika geresnė būna. smile.gif jokiais būdais neleidžiu sau simuliuot ir pasiteisint liga, nes taip užsibarikaduot namuose ir bijot pajudėt laaabai lengva.
Atsakyti
#179
QUOTE(zuvytei @ 2013 01 23, 21:44)
PA beveik 90 % aplanko zmones, kurie yra perfekcionistai, kurie nori kontroliuoti savo gyvenima iki smulkmenu, kuriems labai svarbus ju ivaizdis, kitu nuomone,Jie tokie planuotojai, is isores labai stiprus, viska isgyvenantys viduje.Ir as tokia buvau.O dabar ismokau atleisti sau daugeli dalyku.Na nesu as tobula-ir ka?! Reikia leisti ismokti sau atsipalaiduoti ir BUTINAI DUOTI LAIKO SAVO KUNUI PASVEIKTI. O ka darom mes? ieskom miliono ligu, klausinejam kodel, istisai sdim internete ir ieskom sau tinkamu simptomu, efektyviu padesianciu metodu.taip mes dar labiau ivarom save i kampa.Mokekim myleti save tokias kokios esam-su visais savo trukumais.Ir svarbiausia baikim galvot kad mes galima viska kontroliuoti.PA todel tokiems kaip mes ir yra labai baisi, mes jos kontroliuoti negalime.Tada puolame i dar didesne panika.Reikia su jomis draugauti,Priimti jas kaip laikina savo gyvenimo palydove 4u.gif



na ka, 100 % ir as esu perfekcioniste:) pas mane viskas turi buti tobula, spaudziu is saves kiek galiu, einu per negaliu, pries kitus turiu atrodyti stipri, o visa mesla ir bruda nesu savyje 4u.gif visaip mokaus to atsikratyti, deja... zuvyte kaip tau pavyko? juk nebus taip, kad uzsinorejau ir pasikieciau, kazkaip vistiek yra prigimtis, pripratimas ir t.t.smile.gif
Atsakyti
#180
as ir is perfekcionistu, as viska planuoju, tiesa pasakius turbut juoksites bet net turiu toki plana susirasiusi kaip turi viskas buti ateinancius penkiolika metu lotuliukas.gif lotuliukas.gif privalo taip buti!! lotuliukas.gif
nu zodziu, viska planuoju labai, aisku, griuna tie planai kartais, tada sokas man visoks koks begali buti, krentu i duobes rolleyes.gif

siandien as labai mieguista, galejau miegot visa diena laisvai unsure.gif nepatinka an tas mieguistumas apatiskumas visai, noriu energijos biggrin.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Lucero: 23 sausio 2013 - 21:55