Apie tikėjimą matomu/nematomu

Yra dar toks dalykas: gelbejimas zmogu nuo jo paties Tam ir ikurti visokie pagalbos telefonai, nemokamos linijos, dirba specialistai, dirba savanoriai... Juk jiems irgi sirdies neskauda del saves...
SM buvo tema, kreipesi pagalbos vienas vaikinas, grasinosi nusizudyti. Mate jis irgi kazkokius vaizdinius. Mazai jis pagalbos tesulauke, pavieniai komentarai tebuvo, visi kiti gyveno savo laimingus gyvenimus(ju tarpe ir as pati , nerupejo man svetimas skausmas). Vaikinas nusizude. Po jo zuties emiau save kaltinti, kad esu savanaude, kad nesidomejau giliau vaikinuko psichine bukle, neparasiau ne vieno komentaro. Gal buciau sukelusi naturalu pasipriesinima mano postams, privertusi ieskoti pagalbos kitur, o ne SM. Deja, as to nepadariau.
Ir dabar kai skaitau kitu moteru vaizdinius apie vaiduoklius, smeklas, dvasias, man pries akis iskyla tas zuves vaikinukas... Daugiau klaidos tokios nedarysiu, netylesiu. Geriau lai manes nekencia, bet priesinasi. Kuo daugiau priesinasi, tuo tik irodo, kad zmogus kokios nesamones nepadarys. Kuo daugiau i jo sirdi pasesiu itarimo sekla, tuo zmogus bus priverstas dometis ir nuo to tik bus jam geriau.
http://www.supermama...howtopic=437151

Sena pazistama, o is kur zinot informacija, kad autorius nusizude? Ar tik todel, kad forume parasyta, kad jis mires ar is kokiu ktiu saltiniu?

O siaip kiek permeciau akimis ideta tema jam buvo patarta labai teisingai ir tiesiai, kad kreiptusi i psichiatra, bet kazin ar kreipesi. Tai kieno cia kalte? Jeigu vaidenimaisi tampa kancia ar kazkokie kiti jausmai, tai taip ir reikia padaryti.

Siaip del savo kaltes jausmo, galbut nereiketu skubeti kitu gelbeti. Begelbedama galit ir pakenkti, iteigti zmogui, kas ji turi kokiu nors psichiniu sutrikimu. Kai kurios pagalbos rusys, kenkia o ne padeda. Pries gera menesi buvo uzpultas mano suo kito pitbulio. Su detalem nepasakosiu, bet vos parejau namo, dusau, tirpo ranka ir koja, nezinau kokia ten pries infarktine ar kokia kita busena buvo istikus. Mama dave paprasciausiu raminamu su valerijonu. Neisivaizduojat kaip man nuo ju pasidare negera. Visus tuos vaistus organizmas iskart atmete, maniau pastipsiu... Manau vaistai kartais ne tik nepadeda, bet ir pakenkia.

Pirmiausia zmogus turi noreti padeti sau, zinoma jeigu jam tai trugdo. Jeigu mano namuos skraidytu kedes ir daiktai as neabejotinai kreipciausi ne tik pas kuniga, bet ir pas psichiatra (del visa ko : )
O veidenimasis vaidenimuisi nelygus, zmogus ivairiapusis ir jis gali patirti ivairius pojucius, ne tik tuos, kuriuos patiria mases. Nuojautos, balsai Tai nebutinai bildukai , dvasiukai ir tt...

Buvo parasyta laikrastyje, nezinau, gal moderatoriai pagal IP atseke ir susiejo su tuo vaikinuku

Gaila, kai zmogus sitaip, bet jus tikrai del nieko kekalta, zmogus pats renkasi savo likima.

"sveiki pas mane yra tokia beda mane zvilgsniai nuzudo tarkim einu pro zmogu ir ziuriu i ji ir man kazkas jauciasi smegenyse nu sutrinku pasimetu kazkaip mano akys tokios bailios as nzn ka galvoti as vartoju antidepresantus kaip manot pades tas smegenis sutvarkyti kad iziureciau tuos zvilgsnius nepasimesciau ir taip toliau?..."

viena is vaikino zinuciu, jau kazka jis ten ir gere, gal gere netinkamai, savo nuoziura, va ir pasekmes.

psichologine pagalba ir aplinkiniu zmoniu palaikymas visada gerai, bet vat pries vaistus esu nusiteikus, netikiu, kad jie zmogui gali padeti jeigu jis dvasiskai paluzes. Ji gali apmigdyti, bet nepasalinus giluminiu priezasciu pagyditi visiskai kazin

zinau zmogu, kuris gydesi pas psichiatrus (simptomai buvo baimes jausmas, kuno degimas) , ligoninej negulejo, bet lankydavos reguliariai. Gyde gyde...ilgokai. Tada buvo pasakyta daktarams, kad tie vaistai niekuo nepadeda. Tuomet gydytojas pasake, kad atejus pavasariui ir issikleidus medziu pumpurams pasidarys geriau. Atejo pavasaris, zodziu jokiu pokyciu, simptimai islike. Tada zmogus kreipesi, kad stai jau pavasaris bet deja pagerejimo anei kokio. Daktaras paguode, kad jau tuoj tuoj, tereikia,kad pumpurai visi issiskleistu suzydetu. Na ir ka kai tie pumpurai issikleide galu gale zmogus isejo i balkona ir jam pasidare lengva. Zodziu taip ivyko pasveikimas. Tai kaip manote, kas cia padejo labiausiai medicininis gydymas(antidepresantai) ar elementariausia itaiga? O istorija tikra, neisgalvota, ne is knygu, ne is internetiniu straipsniu.

O kaip dėl tokių "pagalbos" rūšių a la replikų - "jei tau nesivaidena, tai vaidensis", "jei to nepatyrei, tai patirsi" (su potekste, jei toliau domėsiesi ir rašysi), neskaitant jau kur kas riebesnių palinkėjimų.

Juk ta pirmoji mintis, kuri kilo, perskaičius sena pažįstama postus, ne iš lygios vietos atsirado...

Todėl aš ir pagalvodavau - kas tai?
Ar kuo pats kvepi, tuo kitą tepi, ar kažkokios kitos priežastys?

Ir jei tai vyksta net tokiose nekaltose temose (čia nei politika, nei ekonomika, nei biznis), tai išties kartais pagalvodavau savo senolės naudotu posakiu "svieta pabaiga". Bet ji šį posakį naudodavo ne su mintimi apie Pasaulio pabaigą, o taip išreikšdavo savo nuomonę apie jos nuomone matomą absurdą.

Na apie psichines ligas tai mes cia jau is tiesu per daug perspaudem
Bet vis tiek, jei zmogus girdi balsus, jei jam ima rodytis vaizdai, tai nebutinai psichines ligos, tai gali buti ir kaklo stuburo slanksteliai uzspaude kraujagysles ar kokia LORine liga.
Nuojauta duoda ir virskinimo sutrikimas
Ir tikrai nemanau, kad pakenksiu zmogui patarusi kreiptis i daktarus

Zinau tik tai, kad ko ieskosi, ta atrasi. Jeigu imsi ieskoti ligu, tau butinai kanors atras
Vaizdai gali buti ir laki vaizduote Juk zvelgdami i debesis irgi kartais kanors imatom
Pvz as ant savo lango esu macius jezu. Na dabar tai juoksites Jezaus portretas susidare is uzuolaidos seseliu (pas mane jos tokios gausiau suvinetos) o kai lauke tamsu, langas gaunasi kaip veidrodinis atspindys. Pasidare taip nejauku, kad sujudinau uzuolaida, kad neliktu susikurusio vaizdo Suprantu, kad tai buvo nuo krintanciu seseliu,l bet nekasdien tokie vaizdai formuojasi

Na cia tai visai jumis tikiu ir nieko juokinga, ir jokios ligos sioje vietoje nera
Va jei Jezus butu pakalbines jus-tada butu verta issitirtirti.
Prisiminiau viena anekdota, visai nejuokingas, sakyciau, daugiau pamokantis:
Kai zmogus kalbasi su Dievu-tai vadinama malda.
Kai Dievas kalba su zmogumi-vadinama sizofrenija.
Anekdotas, bet labai gyvenimiskas.

Miela protingoji ir smalsioji Elysa:) Gyvenime zmones jums ir kitiems daug ka pasakys (atseit gelbes). Sakys Kad tau vaidensis, kad tu durnas, kad tu psichinis, kad tu negrazus. Bet tu negali saves tapatinti su tais zodziais, negali saves tapatinti su isradimais ir nuomonemis, su straipsniais, su normomis. Tu esi TU, o ne zodziai, ne nuomones, ne pamastymai, ne svetimos patirtys. Tavo patirtis augina tave ir ugdo geriausiai. Niekas tau nepades taip kaip tu pats sau gali padeti. Aisku kazkaip lengviau nusiimti ta atsakomybe ir eiti kazkur, kas isspres tavo rupescius. Na kartais ir issprendzia. Bet atsiras kitas rupestis, negalesi nuolat kazkur ramstytis.


Papildyta:


Tai ir gerai, kad nepakalbino tos uzuolaidos manes , infarktas butu istikes ir tada jau tirk netyres
O va, kad ta kikenima girdejau tai jau ir paciai man nepatinka ir nesmagu ir neturiu kaip sau logiskai to paaiskinti, nes nebuvau spejus uzmigt ir tiksliai zinau, kad ne sapnas.

O siaip pasauly yra daug ivairiausiu reiskiniu ir dalyku, kurie yra tikrai mazai tirti. Yra pratimelis, leidziantis pamatyt savo kuno energetika (kitais zodziais tariant eterini kuna). Arba ilgai ziurint i augala imanoma kazkurios akimirkos dali pamatyt jo kaip "aura". Nezinau kaip tas energinis fonas vadinasi aplink gyva objekta. Ir tai visiskai realu mano supratimu. Tuos pratimus yra sugalvojas toks mokslininkas Verisciaginas, kuris jo paties teigimu ilgus metus dirbo su slaptosiomis tarnybomis ir tuos visus atradimus butent bande pritaikyti valstybes naudai.
Oj kiek dar daug nezinom ir kaip toli iki to pazinimo.

Labai liudna zinoma del panasiu istoriju (jei zinoma ji tikra, nes parasyti kad mires galejo bet kas ), bet sutikit anoji tema gerokai skiriasi nuo sitos cia moterys daugiau maziau zino kas su jomis vyksta ir ateina tik pasidalinti isgyvenimais

Tikra
http://kriminalai.at...tas-janusauskas

Ar tikrai zino? As tai perskaitau pilnus isgascio postus. Realiai labiausiai jos bijo ne vaiduokliu, o butent, kad serga neurologinemis(psichinemis- bijau rasyti) ligomis. Joms geriau rasti tokias pat bendramintes, nei kreiptis i daktarus del paneigimo ar patvirtinimo. Aisku, kol tai neperzengia visu imanomu ribu-kodel gi ne, galima pazaisti su tais "vaiduokliais", bet kur zinoti, kur prasideda ta riba, kada perzengiama ji? Kada tik nekaltai pakikens i ausi, o kada isakys nuzudyti savo vaikus? Arba paciai pasikabinti ant sakos?

Taciau visu neisgelbesi ir nesuziuresi, ir ar reikia, kiekvienam savas kelias, sava patirtis..taip, kada zmogus realiai praso pagalbos tada padeti reikia
O del tos istorijos, pasikartosiu, tikrai labai gaila