Turiu variantą. Sunkūs vaikai dažniausiai turi tėvus, kurie triukšmo nekelia. Tad su sunkiais vaikais dirbti taip, kaip turėtų - dažniausiai nedirba. nenumatyta tame standartiniame algoritme galvoje. o čia kažkas neleidžia stumdyti to sunkaus vaiko ir ant jo sukrauti visus šunis. Netikėta. Nauja. Ir tada visas naujoves norsi išspręsti vienu ypu -pašalinti tą vaiką.
Karusia, manau tu visiškai teis. Pagalvojau pasvarsčiau ir supratau jog tu tiesiog velniškai teisi.
Seniai rašiau kaip mažoji gyvena. O Zylutė tiesiog skuba gyventi, skuba išmokti, skuba žinoti. Jau gerai ropoja, neblogai geria iš tikro puoduko, ką nors priropojus atsistoja, stovėdama moka pritūpti ir prisilaikydama viena ranka pasiimti norimą daiktą, beveik jau moka varstyt piramidžių žiedus. Moka gydy gydu, virė košęku-kū, kuti kuti. Ate. Vis sąmoningiau sako mama. Ir šiaip daug kalba. Mergytė greitai kalbės. Na aiškiai bus iš tų, kur kalba ne paslaptis. Ji mūsų visų didžiulis džiaugsmas. Berniukai ryte į mokyklą išeina tik pabučiavę sesytę, grįžę- pirma sus esyte pasisveikint- paskui jau su mama, ir tik po to dienos naujienos.Gaila, kad orai nelepina ir mes retai išeinam į lauką. Dar mus kankina dantukai. Visus. Zylutei skauda- visiems labai gaila. Godutė maka savarankiškai pažaisti su žaisliukais, ilgam susikaupti, ir ilgai pažaisti. Labai myli šunį, ir šuo yra pirmutinis mergytės sargas. Mums labai gera visiems gyventi.
Šiandien mano Žiogas padarė didžiulį atradimą sau. Ir dar didesnį man. Jis atsispyrė draugo pasiūlymui paslankioti apie kioskus- ir nuėjo į rajono biblioteką, kaip jam buvo patarus mokyklos bibliotekininkė. Ir ten gerai praleido laiką. Paskaitė laikraščių pavadinius ir pažaidė kompiuteriu. Kaip pasakyt- jis rado labai gerą vietą. Kur jam daug naudos. Su juo ten bendrauja civilizuotai, jį ten priima be išankstinių nuostatų. Kaip aš tuo džiaugiuosi.
Seniai rašiau kaip mažoji gyvena. O Zylutė tiesiog skuba gyventi, skuba išmokti, skuba žinoti. Jau gerai ropoja, neblogai geria iš tikro puoduko, ką nors priropojus atsistoja, stovėdama moka pritūpti ir prisilaikydama viena ranka pasiimti norimą daiktą, beveik jau moka varstyt piramidžių žiedus. Moka gydy gydu, virė košęku-kū, kuti kuti. Ate. Vis sąmoningiau sako mama. Ir šiaip daug kalba. Mergytė greitai kalbės. Na aiškiai bus iš tų, kur kalba ne paslaptis. Ji mūsų visų didžiulis džiaugsmas. Berniukai ryte į mokyklą išeina tik pabučiavę sesytę, grįžę- pirma sus esyte pasisveikint- paskui jau su mama, ir tik po to dienos naujienos.Gaila, kad orai nelepina ir mes retai išeinam į lauką. Dar mus kankina dantukai. Visus. Zylutei skauda- visiems labai gaila. Godutė maka savarankiškai pažaisti su žaisliukais, ilgam susikaupti, ir ilgai pažaisti. Labai myli šunį, ir šuo yra pirmutinis mergytės sargas. Mums labai gera visiems gyventi.
Šiandien mano Žiogas padarė didžiulį atradimą sau. Ir dar didesnį man. Jis atsispyrė draugo pasiūlymui paslankioti apie kioskus- ir nuėjo į rajono biblioteką, kaip jam buvo patarus mokyklos bibliotekininkė. Ir ten gerai praleido laiką. Paskaitė laikraščių pavadinius ir pažaidė kompiuteriu. Kaip pasakyt- jis rado labai gerą vietą. Kur jam daug naudos. Su juo ten bendrauja civilizuotai, jį ten priima be išankstinių nuostatų. Kaip aš tuo džiaugiuosi.
QUOTE(alfija @ 2013 03 13, 20:46)
Seniai rašiau kaip mažoji gyvena.
Alfija, kaip gera Jus skaityti
QUOTE(alfija @ 2013 03 13, 22:46)
Kaip pasakyt- jis rado labai gerą vietą. Kur jam daug naudos. Su juo ten bendrauja civilizuotai, jį ten priima be išankstinių nuostatų. Kaip aš tuo džiaugiuosi.
Super
Labai smagu apie Godutę skaityti, tavo mergytė man toks didelis prizas už mūsų istoriją
Berods radau Einorui krikšto tėvelius, jam atsakingiausiai rinkau juos ir laukiu nesulaukiu jų atsakymo
Labai tvirtai ant žemės stovinti žmonės, be blizgučių, be išankstinių nuostatų, nuoseklūs ir atsakingi. Noriu dar vienų namų, kur mano mažių mylės 
Alfija, super
As labai stengiuosi negalvoti apie tai kaip mano mergyte buvo nesiota, bet lenda mintys. Nedaug, bet skiriasi jinai nuo bendraamziu.
Del tu vaiku, kuriems reikia pagalbos. Tiesa... net ir as pati... Pvz.buna vaikas su adaptuota programa, labai nelengva per pamoka jam skirti demesio, tai kazkaip ir uzsimirsta, paduodi koki darbeli, kad tik tyliai butu. O atsirado vienas tetis, kuris pasiskunde , kad jo mergaite jokios pazangos nedaro (as jos nemokau, bet jinai mokoma pagal adaptuota programa) ir sujudo mokykla.
As labai stengiuosi negalvoti apie tai kaip mano mergyte buvo nesiota, bet lenda mintys. Nedaug, bet skiriasi jinai nuo bendraamziu.
Del tu vaiku, kuriems reikia pagalbos. Tiesa... net ir as pati... Pvz.buna vaikas su adaptuota programa, labai nelengva per pamoka jam skirti demesio, tai kazkaip ir uzsimirsta, paduodi koki darbeli, kad tik tyliai butu. O atsirado vienas tetis, kuris pasiskunde , kad jo mergaite jokios pazangos nedaro (as jos nemokau, bet jinai mokoma pagal adaptuota programa) ir sujudo mokykla.
QUOTE(Šelma @ 2013 03 13, 22:53)
Super
Labai smagu apie Godutę skaityti, tavo mergytė man toks didelis prizas už mūsų istoriją
Berods radau Einorui krikšto tėvelius, jam atsakingiausiai rinkau juos ir laukiu nesulaukiu jų atsakymo Labai tvirtai ant žemės stovinti žmonės, be blizgučių, be išankstinių nuostatų, nuoseklūs ir atsakingi. Noriu dar vienų namų, kur mano mažių mylės
Labai smagu apie Godutę skaityti, tavo mergytė man toks didelis prizas už mūsų istoriją
Berods radau Einorui krikšto tėvelius, jam atsakingiausiai rinkau juos ir laukiu nesulaukiu jų atsakymo
Labai tvirtai ant žemės stovinti žmonės, be blizgučių, be išankstinių nuostatų, nuoseklūs ir atsakingi. Noriu dar vienų namų, kur mano mažių mylės Ji tikrai yra didelis prizas. Ir labai noriu, kad atvažiuotum tu į svečius su savo kompanija, aišku kai oras leis tai padaryti komfortiškiau.
Džiaugiuosi dėl radinio
. O dėl mūsų- visi Duksio pasiūlymai yra galiojantys ir realūs. Visi iki vienam.Papildyta:
QUOTE(julem @ 2013 03 13, 23:02)
Alfija, super
As labai stengiuosi negalvoti apie tai kaip mano mergyte buvo nesiota, bet lenda mintys. Nedaug, bet skiriasi jinai nuo bendraamziu.
Del tu vaiku, kuriems reikia pagalbos. Tiesa... net ir as pati... Pvz.buna vaikas su adaptuota programa, labai nelengva per pamoka jam skirti demesio, tai kazkaip ir uzsimirsta, paduodi koki darbeli, kad tik tyliai butu. O atsirado vienas tetis, kuris pasiskunde , kad jo mergaite jokios pazangos nedaro (as jos nemokau, bet jinai mokoma pagal adaptuota programa) ir sujudo mokykla.
As labai stengiuosi negalvoti apie tai kaip mano mergyte buvo nesiota, bet lenda mintys. Nedaug, bet skiriasi jinai nuo bendraamziu.
Del tu vaiku, kuriems reikia pagalbos. Tiesa... net ir as pati... Pvz.buna vaikas su adaptuota programa, labai nelengva per pamoka jam skirti demesio, tai kazkaip ir uzsimirsta, paduodi koki darbeli, kad tik tyliai butu. O atsirado vienas tetis, kuris pasiskunde , kad jo mergaite jokios pazangos nedaro (as jos nemokau, bet jinai mokoma pagal adaptuota programa) ir sujudo mokykla.
tai net nesiginčysiu, nes pati labai gerai suvokiu jog mokytojo darbas yra labai sunkus, ir jis dar sunkus trigubai, kai labai daug navatnų tėvelių su savais patarimais ir pasiūlymais. Bet apie save- aš ką, labai esu patenkinta, kad vaikas taip netikėtai ėmė ir pradėjo pretenduoti į aukštesnįjį lygį. Jis niekada neturėjo ir niekada ir negrėsė adaptuotos ar modifikuotos programos. Jis pagal intelektą yra pajėgus mokytis gerai. Tą dabar ir rodo.
vakar sėdim vakarieniaujam. Jonė žiūri į vieną foto kur mes su vyru ir klausia kur čia mes. Atsakau. Ji tada klausia:"o kur mes tada buvom", atsakau:"dar negimę", Jonė:"o kai gimėm kas mus mylėjo"? pasimečiau...liežuvis neapsivertė aiškinti apie motinos "meilę", kuri paliko vaikus. Atsakiau:"Nežinau". Daugiau klausimų nebuvo. Kažkaip kapstau, bet nelabai suprantu ką tas vaikas galvoja ir kaip man kalbėti apie tą periodą, kol jie atsirado pas mus, nes Jonei jau karts nuo karto kyla klausimų. Anksčiau jai pakakdavo to, kad gyveno su vaikais, bet atvažiavome mes ir paėmėm juos į namus, o dabar jau klausimai rimtėja, o aš nepasiruošus 
Aš keletą kartų savam pasakojau, kad gimė iš tokios tai(vardas)pilvelio, o mes auginam ir labai mylim. Atrodo, kad po truputį įsisavino, nes darželyje, kai piešė šeimą, taip ir pasakė 
Gerai, kad auklėtoja žinojo situaciją. šiaip būna, kad žiūrėdamas nuotraukas paklausia, o ta (vardas) irgi ten buvo? sakau nežinau, galbūt, taip ir sakau, kad nežinau.Bet kaip ten bebūtų, vis vien iš kažkokios tai meilės, potraukio ar kt. formos tie vaikeliai gimę. Na vis tiek juos nešiojo pilve, neatsikratė, tai gal kažkokią alia meilę ir jautė. Aš ko gero nesumeluočiau pasakiusi, kad kaip mokėjo, taip mylėjo.
Vakar pažiūrėjęs muminukų naują filmą labai susijaudino: ten vienas veikėjas tam tikra forma atsikrato prie jo prisirišusio gyvūnėlio. Pribėgo, užsikabarojo ant rankų ir sako žaidžiam: sau prisiėmė to gyvūnėlio rolę. Ir žiūri man į akis, taip tiesiai, tks susijaudinęs. Išsiaišinom, kad aš niekada nepaliksiu, tam kartui ramiau vaikui.
Aš labai džiaugiuosi, kad jis pradeda pats apie tai kalbėti, nes anksčiau buvo l. stiprus neigimas. Būna situacijų, iš pasakų, filmukų, kur kokia nors asociacija jam sukelia jausminius prisiminimus.
Gerai, kad vaikai kalba, nereikia to bijoti. Tai jų dalis. Svarbu, kad dabar tai, jau viskas gerai jiems.
Gerai, kad auklėtoja žinojo situaciją. šiaip būna, kad žiūrėdamas nuotraukas paklausia, o ta (vardas) irgi ten buvo? sakau nežinau, galbūt, taip ir sakau, kad nežinau.Bet kaip ten bebūtų, vis vien iš kažkokios tai meilės, potraukio ar kt. formos tie vaikeliai gimę. Na vis tiek juos nešiojo pilve, neatsikratė, tai gal kažkokią alia meilę ir jautė. Aš ko gero nesumeluočiau pasakiusi, kad kaip mokėjo, taip mylėjo.Vakar pažiūrėjęs muminukų naują filmą labai susijaudino: ten vienas veikėjas tam tikra forma atsikrato prie jo prisirišusio gyvūnėlio. Pribėgo, užsikabarojo ant rankų ir sako žaidžiam: sau prisiėmė to gyvūnėlio rolę. Ir žiūri man į akis, taip tiesiai, tks susijaudinęs. Išsiaišinom, kad aš niekada nepaliksiu, tam kartui ramiau vaikui.
Aš labai džiaugiuosi, kad jis pradeda pats apie tai kalbėti, nes anksčiau buvo l. stiprus neigimas. Būna situacijų, iš pasakų, filmukų, kur kokia nors asociacija jam sukelia jausminius prisiminimus.
Gerai, kad vaikai kalba, nereikia to bijoti. Tai jų dalis. Svarbu, kad dabar tai, jau viskas gerai jiems.
QUOTE(šeimos kaklas @ 2013 03 14, 04:17)
vakar sėdim vakarieniaujam. Jonė žiūri į vieną foto kur mes su vyru ir klausia kur čia mes. Atsakau. Ji tada klausia:"o kur mes tada buvom", atsakau:"dar negimę", Jonė:"o kai gimėm kas mus mylėjo"? pasimečiau...liežuvis neapsivertė aiškinti apie motinos "meilę", kuri paliko vaikus. Atsakiau:"Nežinau". Daugiau klausimų nebuvo. Kažkaip kapstau, bet nelabai suprantu ką tas vaikas galvoja ir kaip man kalbėti apie tą periodą, kol jie atsirado pas mus, nes Jonei jau karts nuo karto kyla klausimų. Anksčiau jai pakakdavo to, kad gyveno su vaikais, bet atvažiavome mes ir paėmėm juos į namus, o dabar jau klausimai rimtėja, o aš nepasiruošus
Svarbiausia nebijok tų klausimų. Vaikai labai paprastai priima atsakymus, pasidaro pačias idomiausias išvadas, kurias vėliau jau patys virškina, permąsto...jei reikia vėl klausia.
QUOTE(alfija @ 2013 03 15, 16:42)
Matai kokia gera tavo mažoji kaimynė. Mano šuo draugų vaiko bijojo, nes vaikas taikydavos šuniui įkąsti, tai tekdavo gelbėt šunį. Labai džiaugiuos dėl zylutės ir dėl jūsų visų, kad radot vieni kitus.
Mano mažius ateina, atkiša užpakalį ir taisos ant kelių sėst, sako "mamos kezis". O šiaip retai mama vadina, vis "mamyte" ar dar saldžiau "mamulia"
Ir taip stebi mano reakciją. Mamyte tai iš sesės išmoko, o va antrą variantą sukūrė pats, nes aš jo vardui kartais tą priesagą pridedu.
