Pasyvus namas - 17 tema

Jei nori parodyti kokį-tai sumuštinį u-wert, tai ne naršyklėje rodomą adresą reikia papastinti, o tą puslapio apačioje, kur parašyta "oder kopieren Sie diesen Perma-Link"

Pataisau

Dar tiek išsiaiškinau, kad jei rasos taškas susidaro ne sienoje (šiuo atveju keraminėse plytose), o šiltinimo medžiagoje (šiuo atveju neopore), tai nieko baisaus. Ar teisingai?

neblogai atrodo tas tavo kolektorius, kaip koks prabangus stiklinis fasadas

Papildyta:

as tai tokias teorijas tik pletku lygy girdejau, bet kazkaip nelabai norisi tiket, kad ten susidare kondensato lasiukai, uzsale ir virte ledo kristaliukais negadins neoporo.

Tokiu atveju sienas reikia šiltinti tik mineraline vata, o apdailai naudoti kvėpuojantį tinką. Priešingu atveju rasos taško šiltinimo medžiagoje (ar mūre) neišvengsi.

nu tai dek is vidaus garo izoliacija, folga kokia, tai nebus jokio kondensato.

Jeigu jau dėti kokią folgą iš vidaus, tai tada reikia ne mūrinį, o karkasinį namą statyti. Čia aišku tik mano nuomonė.

Šituo aspektu mano planuojamas namas bus dar prabangesnis
Papildyta:
Jei vietoj 25cm keraminių plytų dedam 15 cm gelžbetonio, o visa kita paliekam kaip buvo, vis dar rodomas tas pats šiluminis laidumas, siena tampa 10cm plonesnė ir tvirtesnė, o rasos taškas atsiranda tik prie -20°C

Idėjos turi racijos. Klausimas kaip su tokio spredimo ekonominiu pagrystumu, bet kadangi pagrindinė problema žinoma ir ieškoma sprendimo būdų, gal ir pavyks įgyvendinti šią idėją.

Mano nuomone labai stipriai bijoti drėgmės putplastyje nereikia. Putplastis pakankamai elastinga medžiagą, todėl susikondensave garo lašeliai jo nesugadins, o ir lašelių ten bus minimaliai, dėl labai mažo drėgmės pralaidumo. Paimk medį, jis turi labai panašų garų pralaidumą kaip ir putplastis ir pakeisk juo savo sumuštinyje neoporą. Aš putplastį pakeičiau pušies mediena. Vaizdas absoliučiai tas pats, bet mediniai namai stovi ir stovi, medžiui tai absoliučiai netrukdo, nes kaip minėjau, garų pavidale esantis drėgmės kiekis yra labai labai mažas. Kitas dalykas jei mediena mirkoma, bet tai jau kita situacija.

Jei jau labai nenori matyti drėgmės taško putplastyje, nebūtina dėti garui nelaidžią izoliaciją iš vidaus, gali pasielgti kaip kad ir aš padariau, pradžiai užpurkšti nedidelį sluoksnį uždarų porų PUR putų. Taip ne tik užtikrinamas sandaresnis apšiltinimas, bet ir sumažinamas garo pralaidumas į sekančius apšiltinimo sluoksnius, bet apšiltinimo kaina išauga.

Vatos nesiūlau, nes kad joje nesusidarytų drėgmė, jau būtinos plėvelės. Putplasčiui nieko nuo garo drėgmės neatsitiks, o vatoms tai peilis. Tad jei jau dėsi plėveles, tai ir putplasčio atveju vaizdas bus geresnis.
Papildyta:


Taip, gelžbetonis mažiau laidus garams, todėl už jo putplastį pasieks mažesnis garų kiekis ir vaizdas pagerės.

Šeip tai dėl labai didelio gelžbetonio šilumos laidumo ir didelės masės, tai sakyčiau viena geriausių šilumą patalpose akumuliuojančių statybinių medžiagų. Taip pat jos pagalba iškart užtikrinamas labai neblogas namo sandarumas nuo pat pradžių, todėl reikės mažiau atsakingai žiūrėti į sienų tinkavimą iš vidaus, kaip į sandarumą užtikrinančią priemonę.

Šaltuoju metų laiku vandens garams keliaujant iš vidaus į išorę per EPS sluoksnį didžioji dalis garų kondensuojasi EPS viduje, bet dėl EPS hidrofobinės prigimties drėgmės lašeliai išstumiami į EPS paviršių.
Dėl nedidelio laidumo vandens garams tas srautas ir vidinis kondensato kiekis EPS'e yra nedidelis. Visgi su akytbetoniu+EPS gali būti problemų be papildomos garo izoliacijos.

Vakuuminius saulės kolektorius naudoti kaip šilumos izoliacinį sluoksnį būtų brangoka, bet iš esmės tokia simbijozė man patinka.


Paskaičiavau koks stogas geriausiai tiktų PN vertinant tūrio ir išorės atitvarų ploto santykį.
Namas 8m x 10m su dvišlaičiu simetrišku stogu. Į atitvarų storį neatsižvelgiama.
Nr.
Stogo nuolydis laipsniais;
Antrojo auksto žemiausia vieta, m;
Antrojo aukšto aukščiausia vieta, m;
Antrojo aukšto sienų plotas, m2;
Stogo plotas, m2;
Bendras antrojo aukšto išorės atitvarų plotas, m2;
Antrojo aukšto tūris, m3;
Tūrio ir išorės atitvarų ploto santykis.


1 0 2.6 2.6 93.6 80 173.6 208 0.83
2 5 2.4 2.75 89.2 80.4 169.6 206 0.82
3 10 2.2 2.91 84.9 81.2 166.1 204.4 0.81
4 15 2 3.07 80.6 82.8 163.4 202.8 0.81
5 20 1.8 3.26 76.5 85.2 161.7 202.4 0.8
6 25 1.6 3.47 72.6 88.2 160.8 202.8 0.79
7 30 1.4 3.71 68.9 92.4 161.3 204.4 0.79
8 35 1.2 4 65.6 97.6 163.2 208 0.78
9 40 1 4.36 62.9 104.4 167.3 214.4 0.78
10 42 0.8 4.4 57.6 107.2 164.8 208 0.79
11 45 0.6 4.6 53.6 113.2 166.8 208 0.8
12 47 0.4 4.7 48.8 117.4 166.2 204 0.81
13 50 0.2 4.97 45.4 124.4 169.8 206.8 0.82
14 55 0 5.71 45.7 139.4 185.1 228.4 0.81

Jeigu sienos ir stogo įrengimo kaina panaši ir neatsižvelgiama į tai, kad naudingas plotas pastogėje pradedamas skaičiuoti, kai lubų aukštis pasiekia 1,6m, tai nėra pagrindo teigti, kad kubas (ploščias stogas) yra antra geometrinė figūra po sferos.
Dvišlaitis stogas su 35-40 laipsniu nuolydžiu pakeltas 1-1,2m nuo grindų turi geresnį tūrio/išorės atitvarų santykį, nei plokščiasis stogas (~5% geresnį).
Kaip matome visi stogo nuolydžiai gali būti tinkami +-5% turio/ploto ribose.

Todėl nereikia siekti kubo formos namo dėl geresnio tūrio ir išorės atitvarų santykio.

Kaune šiandien debesuota, saulės disko beveik dar nemačiau. Bet apšvietimo požiūriu diena tikrai šviesi - ir to užtenka saulės kolektoriui. Nustebau, kad tokią dieną cirkuliacinis suveikia maždaug kas 15 minučių. Matyt debesų tankis ne didelis, saulės kritimo kampas bukėja ir atmosfera vis mažiau atspinti.
Nuo vakar akumus krauna PV elektrinė, LED iš tinklo daugiau elektros nebeims, nežinau galios, bet valdikliai rodo, kad tokią apniukusią dieną saulės užtenka bent faktui, kad akumai kraunami. Sprendžiame elektros pertekliaus panaudojimo galimybes - kaip pigiau paverst į 230V ir panaudoti buityje.

o ne paprasčiau 12v perteklių kišt į paprastus tenus ir į boilerį? kiek pašils tiek, bet investicija tikrai minimali. kai pakraus akumus, tegu šildo vandenį