Reumatoidinis artritas - V tema

vaistus jis jau nebenaudoja, tik homeopatinius...tik crb dar nenukrenta ~50

cia kelys jums pilnas skyscio?jei kelys,lai nutraukia skysti,suleidzia kenaloga ir problema bus isspresta.aisku,gali atsinaujinti tinimas po puses metu.o gal ir nebe.

Nelabai supratau gydytojos, kaip suprast su sirgimo stazu nebutumet atejus iki jos savom kojom? Mano dukryte serga sia liga, tad daug domiuosi. Ir yra ne vienas atvejis, kad juvenylinis artritas pereina i ilgalaike remisija, kitiem daugiau gyvenime ir nebeatsinaujina, kitiem islenda po gimdymu ar siaip. Tad reiketu dekoti daktarams, kurie hormonu pagalba pasieke kaip supratau daug metu trukusia remisija... As nuolat gyvenu baimej kas bus mano vaikui, ar ateityje vaikscios, ar gales turet vaiku. O ji nuolat sneka kaip jai patinka leliukai, kiek ji tures vaikuciu ir t.t. Nieko as jai nesakau, bet vis galvoju kodel ne as sergu, kodel vaikas Guodziuos tuo, jog visi daktarai tvirtina, kad vaiku ir suaugusiuju artritas kitoks, jog vaikam daznai pasiekiama remisija, ypac kai persitvarko hormonai paauglystes metu irt.t. Kiek skaitau foruma, lyg daugumai prasidejo jau bunant suaugusioms?

Vajej kaip sunku ir liudna kai serga tokiom ligom mazi vaikuciai... O kiek dukrytei metu, kokio amziaus budama susirgo? kaip liga prasidejo?
Sitam forume tai dauguma jau suaugusios susirgo. Paieskokit, gal yra atskira tema SM Vaiku ligos forume, gal ten mamos kokia patirtimi galetu pasidalinti

O kur būtent skaudėjo? Ir tik rankų? Šiaip kiek domėjausi, o domėjausi internete ir nemažai, sąnarių skausmų priežasčių yra tiek, kad galą vien jas visas perskaičius gauti galima


Eik tu, kaip norėčiau dvynukų
Pas mus LT žymiai mažiau informacijos apie tokias ligas, nes ir sergančiųjų mažiau, nei kad pvz. kokioj Rusijoj. Žinok, buvau aptikusi sergančiųjų RA forumą ir ten tikrai ne vienai ir ne dviem kraujo tyrimai vos ne idealūs, o skausmai nežmoniški ir RA.


O kaip pasireiškia reaktyvusis? Ką skauda? Ir kokia ta homeopatija? Manau geriausia būtų pasitarti su gydytoju dėl


Man asmeniškai po gimdymo. BET... Kai pagalvoju, ar kada objektyviai jaučiaus sveika, atsakymas vienareikšmiškai NE. Vadinasi tūno manyje tas brūdas nuo neatmenamų laikų (turiu omeny autoimuninę ligą, nebūtinai RA), o sąnarius užpuolė po gimdymų...

Viskas prasidejo nuo apsinuodijimo, po 2 savaiciu nepasikele is lovos....skaudejo nugara, itare radikulita..
paskui pagulde i ligonine - ir rado bakterija jersinija, kuri isvyste reaktytu artrita...
isgere antibiotikus nuo jersinijos ir dar gydosi nuo artrito...
skauda keliai ir nugara...
geria homeopatinius organizmo detoksikacijai ir kas antra diena po 1 medrol tablete, bet planuoja jau nebegerti...
vakar gavom CRB tyrimus - 23

Kaip smagu, kad gerėja, linkiu kuo greičiau visiškai pasveikti
Dėl vaistų, tai laikysiuos nuomonės, kad reiktų su gyd. pasitarti, nes yra tam tikras laiko tarpas, per kurį hormonas "išsivalo" iš organizmo. Tiesa, kiek iš vyro pusės tai gali paveikti jūsų nėštumą tai žalio supratimo neturiu

Yra tokiu vaistu, kaip Metotrexatas, kuriuos geriant nestumo negalima planuoti, nesvarbu ar geria vyras ar moteris. O del hormonu vyrams nezinau, moterims tai jie tikrai leistini nestumo metu.

Labukas mergytės
kalbėjau apie bioterapija. tai daktarai sakė nebijot jos. Yra biovaistai , kuriuos galima leist nėsčiom, ir jie leidžia nebijodami. Ir bioterapija naudojama po 10 metų ir nieko........tik kartais būna, kad konkretaus peparato nebepriima organizmas ar reakcija kokia gaunasi.
taip kad kam lelių reikai, užspauskit daktarus, ar tartis i santariškes varykit..............



Na gal ir gerai,kad rastų tau kokia infekciją.( būtum biški laimingesėn ir sveikesnė) o diklofenakas yrapats pirmas vaistas nuo RA , man sakė kad tik per ji man anksčiau RA neiišlindo( iki susirgimo apie 10 emtų ji gerdavau su pertrūkiais nuo stuburo)



Manau traumatologo rik gero
skysččiai gali kauptis ir dėl paprastos senos traumos ir gali būti mniskas plyšes.O tau kada daugiau skauda, kai laiptais lipi ar taip vaikštai..






Navaikiuku tikrai gaila sergančiu RA, bet čia tikrai visos suaugusios.Matot pagalbos ir palaikymo kažkaip labiausiai reik suaugusiam.Vaikas beaugdamas su liga gal labiau susigyvena, nesnežino kad kitaip gali būti....... bent tikiuosi,kad mažiesiems nors kiek lengviau. O mamai aišku visad norisi, geriau pačiai sirgt, nei kenčianti vaiekli matyti.Stiprybės jums, ir paiškokit inforusu ar anglu kalbomis.


nu džiugu...... vadinasi pasveiks. manau pusmečio pakaks.Bet aš tai susilaikyčiau dar kažkiek nuo leliuku. NUtegul išsivalo vyriškio organizmas.Galų gale pasirūpinkit vyru,kol jam skauda, kad pasveikes jis galėtų šokinėt apie jus , nėsčia.........( moteriškas patarimas )

Rimule, norėjau paklaust koks čia konkrečiai vaistas BT, kur galima ?
Nes šiaip su visa BT mano žinoma griežtai draudžiamas pastojimas ir nėštumo metų nei vienų vartot negalima ir dar 6mėn.po paskutinės dozės pastoti negalima..

Skaičiau vakar seną temą, kol vyras krepšinį žiūrėjo, tai susipažinau labiau su jūsų, senbuvių, istorijomis

Aš laikausi sunkiai. Geriu tą savo medrolį, laukiu nosiaryklės tepinėlio rezultatų ir pati suprantu, kad stebuklo nesulauksiu juk. Kad labai jau visi požymiai pas mane to RA, o ir skauda visą kūną. O medrol+diclac geras derinukas, jau ir nusivilkt maikę pati galiu, ir bulves supjaustyt į sriubą. Tai gal kaip nors atitaikius tikrąjį gydymą ir susiggyvenčiau aš. Bet su stresu negaliu kovot. Esu sirgus depresija dar prieš vaikus, gėriau vaistus virš 3 metų, ir jaučiu kaip visi tie pojučiai grįžta. Nežinau, kaip pavadinti mano dabartinę būseną, ar panikos atakomis ar tiesiog nuolatiniu nerimu, bet jausmas toks, lyg mirtis į nugarą kvėpuotų Kadangi patyrus jau kartą tą reikalą, kuris man pasireiškia užsmaugta gerkle, liežuvio, galvos, galų tirpimu, tai sakau reik kauptis pas psichiatrą, nes kiek skaičiau, depresija labai apsunkina RA ir gydymą jo sunkina. Atrodo protu viską suvokiu ir priimu, o kūnas atsisako su manimi draugauti. Aišku, prisideda "n" stresų dėl vaikų ir šiaip "buities": vyresnėlė mano konkreti mamyčiukė, išleidom į daželį tai kabo kriokdama ant durų rankenos kol ateinu, mažiukas su ta nelemta lyšna chromosoma, o va net krūtį iš vaiko atėmiau per savo neaiškias būsenas, katinas sunkiai susirgo, teko užmigdyt. Durni šie metai kažkokie, vis išlenda kokia zaraza ir gyventi trukdo...

rimulėėė, berods skaičiau, kad dekupažinai. Aš išgirdus galimą diagnozę labai supanikavau, kad rankom nieko daryt negalėsiu, o rankdarbius mėgstu, nors ir nedažnai prisėdu. Kol nežinojau kad sergu, turėjau planų ką ir kiek padarysiu kol mažiuką auginsiu, o po to išsigandau, kad nieko nepadarysiu.. Leidžia RA rankdarbiauti?

Dabar 6 metukai, susirgo 5 metu (tik tik sueje buvo). Prasidejo nuo keliuko skausmo, rytinio sustingimo ir tinimo, po puses metu tas pats riesui atsitiko.
SM yra tema ir mamyciu, kuriu vaikiukai serga. Bet ten visos dalinasi tuo, kas yra dabar. O jusu tema seku, nes norisi zinoti kaip gyvena ir sirgdami ne tik vaikysteje, bet veliau. Vis tikiuos uztaikyt ant mamytes, kuri susirgo vaikysteje ir kaip jauciasi dabar