Kai tėtis TOLI

sveikos moterytes Neturiu laiko atvirutes kokios ikelt, o ir nuotaikos nekokios...
vakar buvo nugaros priepuolis, ziaurus iki tiek, kad ir Dievo (nors skeptiska paskutiniu metu buvau religijai) ir Mamos saukiausi...ir jau per langa norejau sokt, tik zinojau, kad is 2 auksto neuzsimusiu, o kolieka nenorejau likt...apie vaistu kiekius jau net nerasysiu...siandien atsigavus nulekiau pas gyd siuntimu visokiu, nes vakar kalbejau su neurochirurgu is KMUK kad noriu atvaziuot, nes nebegaliu taip toliau gyvent, tai liepe prabegt visus pilvo daktarus ir dar psichologa, nes verkiau visa pokalbi...nu ka, prabegau... akmenlige inkstu + uzdegimas, ir gavau atidepresantus esu visa susipynus, pasimetus, ir baisiausia, kad neturiu net kam pasakyt...mamai nieko negaliu, nes verks ir blogai jai bus paciai su sveikata, o MB vakar kai pasakiau, kad po Velyku ruosiuosi i KMUK nuvaziuot, is vis patrako, kad tada neliks laiko nei tvorai daryt nei t.t. kazkaip issireiske, kad as jam nuotaika sugadinau su tokiom naujienom...marazmas kazkoks....siandien is vis pasake gulkis tu kur nori...bangos kazkokios negeros, TAI KA MAN KALBET??? tyliu ir verkiu...o tableciu poveikis kazkur po 14 d. tik suveiks, per ta laika dar raminacius greta liepe gert...
oksaniuxxs, beje, is taves pirmos isgirdau, kad gal pagert AD reiktu, tada ir nugara susitvarkytu...

Saulučiuk
Vyrai nėra tokie suprantingi.
Tu nusiramink, mums pasiguosk, pamatysi, viskas susitvarkys, o malda, žinok, padeda.


Visas moteras su mūsų diena.

Kaimynų nepabučiavau, šampės negeriau. Užtat nuo sūnelio rožę gavau

Jetau, isivaizduoju kaip tau sunku dabar. Laikykis O MB koks nesupratingas, tai kur pagalba jo kokia? tvoros matai jam rupi
Tikiuosi greitai pageres tau sveikata

Geras tas Sauluciuko vyras,tik gal zmogus ir taip buvo nenuotaikoj ir dar gal susinervino ,kad negali nie kuom padeti tai ir leptelejo nesamone O is kitos puses negaliu atsakyt kas man sake ar mama ar mociute,kad ligotos ir nelaimingos moterys ilgai vyro neturi Kad jie silpnavaliai tiesiog iseina pas kita -tikiuosi Sauluciukas neperskaitys bet kazka daryt reikia su tokiais skausmais nezmoniskai....O AD butinai pagerk tiesiog buna somatines ligos nuo nervu ,o atrodo pati galvoji ,kad nesamone ,kad esi "benerve ",bet smegeneles pavargsta ir duoda neteisingus signalus-kaip man itare smegenu augly -dvejinosi akyse ,maciau rutuliukus,alpau ,vemiau ir pan...isgulejau ligoninej ,kol liepe viena gyd.apsilankyt pas gera psichiatra -ir poto "auglys"dingo

Siryt atsikeliau popikte-matyt mazikei dantys dygsta ,tai kelinta naktis be be tegirdziu -buvau pamirsusi sita malonuma turet kudiki

labas rytas, ateinu su kava, vaikai jau pavalgydinti, mazoji jau ir miega...dalis tiesios oksaniuxxs yra apie ligotas ir nelaimingas moteris viska as zinau... ir jauciu, kad jam hžjau nusibodo naujienos apie mano sveikata...tik visada norejosi tureti TĄ, prieš kurį nereiktų apsimetinėt kai tau blogai...o dabar teks... net Orgazma teks vaidint, nes jauciu nuo vaistu jau nenebus jokio noro...o yra ir tokių vyrų, kur namus parduoda, kad žmonai vaistus nupirkt...nors vilties jau niekas neduoda... liudnai as cia, bet ka darysi. tikiuosi vaistai greit suveiks ir asaros baigsis. nezinau net ar kam sakyt, jau isivaizduoju, kaip visi sakys, kad depresija ponu liga is neturejimo ka veikt, ko jai truksta, pinigu yra, namai, vyras geras, aukle ir t.t. vis tiek nesupras niekas...todel turbut zmones ir zudosi, kad aplink ner su kuo pasikalbet. lengva kitiems kalbet, o kai zmogus dar neatsigabes po nestumo, vaiko naktiniu valgymu, ligu, pats sergi istisai skausmai, jau nebezinau, kas pirmiau atsirado, depresija ir nuo jos skausmai ar nuo skausmu depresija...

manau, kad cia tikrpji kaina, kuria man tenka moket uz materialine gerove, del kurios gyvenam taip...
sorriukas uz negatyva...tikiuosi kitas postas bus apie tai, kaip pagaliau sugebejau issiskalbt kruvas ir pasisejau pomidorus

Sauluciukas,kai man nustate sunkios formos depresija -net mama ejo iskoliot skyriaus gyd.uz tokia isvada Ji butu susitaikiusi su net sifiliu ,kad jos dukra pasigavo nuo kuilio ,bet ne depresija Gimines snabzdedavos,kad kaip tu sakai ko tai poniai truksta ,kad matai depresija ,tinginiu liga isivaizduoja serganti-visko buvo,o palaike vienintelis a.a.brolis ...jis kviesdavosi ir grybauti ir uogauti,kad tik nesedeciau apsibliovusi.. Bet depresija iveikiama tikrai,tik va sugrysti gali betkada ..Kas del orgazmo tu teisi ,as kol geriau ad tiek metu vaidinau vaistai uzmusa viska
Kokius tau israse vaistus jei nepaslaptis?

jooo... paskaitinejau depresijos forume, ir pamaciau, kas manes laukia ir itariu, kad tiek mano mama, tiek mano abu broliai ja serga...mama viena karta buvo pratrukus, pasakius, kad jau nebeliko del ko gyventi, kai as istekejau...nusibodo jai kentet - tai tada as ja i nervu skyriu isveziau, rodos aprimo tuo metu, bet tas pastovus jos asarojimas ir dabar kai buvo pas mane, tai tik ir stengiaus kuo svelniau elgtis, nes kas biski tuoj asarodavo, o apie temas kokia buvo musu vaikyste ir kokios dabar pasekmes nuo to, net neverta pradet kalbet, nes iskart ant sakos pasikabintu del kaltes jausmo, kad nepajege nieko pakeist...broliai ir traumuoti, todel vienas alkoholikas, o kitas bedarbis 40 metu...nes neturi jokios motyvacijos ... o man jau irgi rankos nekyla nei tvarkytis, nei kur eit...tik vaikus prisiverciu pamaitint, ir nupraust...i lauka tik aukle eina, as nenoriu...
perskaiciau, kad "susiimk, nepasiduok, turėk valios, neištižk“. Tai vienos iš netinkamiausių frazių, kurias gali pasakyti šalia esantys žmonės, nes depresija nėra ištižimas, valios neturėjimas, tingėjimas"
o mama tik ir sugeba priekaistaut, kaip as apsileidus gyvenu...MB irgi sake butu labai patenkintas, rades nors karta namus tvarkingus
uzburtas ratas kazkoks...
gavau nuo skausmu Nurabax (Gabapentin), o AD Zoloft + 14 dienu Rudotel (medazepamum)... planuoju vaziuot i Palanga Streso ligu dienos stacionara dienom, kai aukle ateina...
laikykit spygas, daugiau nesiguosiu, netersiu temos, kad neuzsikrestu kiti mamukai nes visom cia mum iskyla visokiu sunkumu...nors sunkumu buna ir toms, kuriu vyrai salia, bet naudos is ju jokios

Puikiai suprantu tave Man labiausiai padejo kalbejimas su tokiais pat ligoneis kaip as ,bet ne gyvai kalbet, o forume va cia http://www.depresijo...rumas/index.php
cia yra uzdara dar grupe kai pabuni ,pabendrauji ileidzia i ja vest dnr.savianalizei -man labai padejo

Aš ir kažkaip manau, kad vyrai taip galvoja. Mačiau, kaip maniškiui buvo sunku, kai mano Adriją ištisai operuodavo, aš ne vienerius metus buvau nemiegojus, pavargus ir išsekus.

Žinau, kad depresija sunki liga - mano mama sirgo. Bet dabar yra Ad, psichologai, reikia po truputį mažais žingsneliais eiti į priekį. Nes yra vaikiukai, kuriuos reikia užauginti.

O dėl vyrų......... Vakar man buvo. Aš labai noriu 3 vaiko, vyras ne. Vakar pardaviau tokią vaikišką kėdutę, surinkau variantą kūdikiui. Ir kai ją nupirko nepajutau jokio džiaugsmo. Tas žmogus išėjo, o aš atsidusau. MB viską suprato, pradėjo man ten kažką aiškinti, kad gal dar bus kada tų vaikų, nors jis tam dabar nepasiruošęs........... Manau viską jie supranta, tik kartais nenori girdėt tiesos, nes ji per daug skausminga.........

Sveikos mergaitės Grįžtu visa atsišventus moters dieną o čia taip liūdna, bet kartu ir džiugu paskaičius kad esame kažkam reikalingos, kad pasitiki ir dalinasi džiaugsmais ir vargais Sauluciukas kuo didžiausios tau stiprybės, tikrai išsikapstysi ir viskas bus gerai, ir mažiau pergyvenk kad tipo terši mūsų temukę, juk mes tam ir esame kad išklausyti, patarti...
Mums per psichologijos paskaitą yra dėstytoja sakiusi kad vyrai nemėgsta ligotų moterų, aš manau kad tiesiog kai kurie yra per silpni kad visą tai ištvertų

aciukas, as jau ten skaitineju...kol kas plaukai siausias ...pabandysiu pas specialistus pavaiksciot, nes norisi skubesnes pagalbos, vis tik 2 mazi vaikai namie...
o del MB stiprumo tai ka zinau...1-a santuoka zlugo pasak jo, del pirmosios neistikimybes, bet toje santuokoje buvo prarastas vaikelis...dabar pradeu galvot, kaip jautesi jo 1-oji...nes paguodos gaut tai misija neimanoma...tipiskas zemaitiskas vyras, jei ir pergyvena, tai vienas pats tyliai, neissiduos...ir vietoj svelniu zodziu tokiais momentais issprusta tik kaltinimai...
nekenciu zodziu "reikejo, as buciau ...., ko nesakei...arba as tau sakiau..." viskas tik butuoju laiku ir su priekaistu...
as laikausi nuomones, kad jeigu negali padet esamuoju laiku, tai po to jau savo nuomone pasilik sau
o siaip tai viskas turi but gerai...tiesiog po daug itemptu, pilnu streso metu atejo sunkios dienos...tik aciu dievui, ir savo MB, kad ne finansiskai o tai ir psichoterapija matyciau kaip savo ausis...

Žinai man labai įdomiai nuskambėjo apie prarastą vaikelį. Kai aš pamečiau 2, su vyru ta tema negalėjau kalbėti visai. Viską išgyvenau viena viduje, kartais persimesdavau su kokia padružke, kuri nelabai kuo galėjo padėt (nes pati to nepatyrus), bet bent jau išklausydavo. O iš vyro girdėjau tik buvo, nėra, nėra apie ką kalbėt. Tas mane labai skaudino. O dabar manau, kad jie tikrai kažkaip kitaip viską suvokia. Gaila, kad tada nebuvo sm, nebuvo galima su kažkuo panašiai išgyvenusiu pakalbėt.
Manau tie išsikalbėjimai būtini ir reikalingi.