Kuriamoji vizualizacija

Ooo...Man vizualizacija veikia. Net nevadinu tuo. Bet ka pagalvoju visada issipildo. Nebutinai tiesiogiai. Bet kitaip. Visada gaunu tai, ka noriu.

Taip, mes čia ne į temą, bet, jūs rimtai su ta kava ir cigaretėmis ar jūs juokavote? Jei rimtai, tai jokios afirmacijos jums nepadės Susimąstykite rimtai
Papildyta:

Apie tai aš jums kalbėjau, kai čia atėjau. Neduota kai kam džiaugtis. Vizualizuoti gal ir gerai, bet tik nepagalvoti, kad o, kaip gerai kažkas dabar sveikas, kažkas gražus ir pan.

Aha, aš irgi vaikštau ir uostau.

Perdozavau linijinio proto apkrovą, todėl ir vėl išgirdau (perskaičiau) šį tavo klausimą.
Ir vėl prisiminiau tiesą, kurią aš priimu kaip absoliučią - mus išvargina ne pats darbas, o monotonija. Ji gali sisidaryti bet kurioje srityje. Ir nužygiuojam į to pačio dar paprastesnį išgryninimą - visame kame reikalinga pusiausvyra.

Taigi, kažkada mano gyvenime buvusi situacija man labai aiškiai parodė tam tikrą atsakymą į šį tavo klausimą.
Nors prie stalo, tačiau proga buvo rimta, ne pasilinksminimas, neišvengiamai visiems sukelianti rimtesnius būties klausimus. Diskusijos dalyviai - gerai vieni kitus pažįstantys, bendraujantys, puikiai sutariantys gyvenimo kasdienybėje. Tačiau klausimas paliečiamas toks, apie kurį kompanijose retai diskutuojama. Ir štai pamačiau tokį skirtumą tarp žmonių (vienu aspektu), jog net ėmiau pasyviai dalyvauti diskusijoje, kad ryškiau pamatyčiau vaizdą iš šalies. Vaizdą lyg drobę, kokybišką drobę, kurioje ne vien vaizdas, bet ir jausmai.
Vienas dalyvis gyvenime dirbantis tai, ką aš vaizdžiai vadinu "nupjauti-prisiūti" (žmonėms ), kitas tuos pačius mokslus baigęs, tačiau pasirinkęs "meniškesnę" specializaciją (taip pat žmonių gydyme), trečias - meno žmogus, tapantis ir dėstantis.
Ir koks tarp jų didžiulis skirtumas!!!
Tas, kur "nupjauti-prisiūti" - be skrupulų, konkrečios ir tvirtos nuomonės apie dvasinius dalykus, tarytum apie apčiuopiamus daiktus. "Meniškesnis" - kiek švelnesnis, tačiau vis vien gan realistiškas ir kai kuriais momentais kiek "grubokas". Meno žmogus - visiškai filosofinėje plotmėje. Visi trys - vyrai.
Ir galiausiai savo nuomonę išsakė moteris, iš meno pasaulio, gera savo darbo specialistė (praktikė).
Ir man pasirodė, jog ji teisingiausiai apjungė visą jų trijų skirtingų nuomonių visumą.
Tačiau savo nuomonę reiškė atsargiai, lyg baugščiai... kadangi tas "nupjauti-prisiūti" be skrupulų gali imti ir sugriauti viską savo tvirta ir nenuginčijama nuomone. Ir tonu, ir balsu, ir drąsumu parodyti, jog teisus tik būtent jis.

Ilgai ir nuobodžiai rašiau - tačiau pagrindinis moralas, kurį iš viso to aš priėmiau - puiku, kai būna kompanija, kurioje visi kažkuo skirtingi. Kiekvienas kiekvieną kažkuo papildo. Neišvengiamai tobulėja kiekvienas, neišvengiamai net nejučia kažkuo save papildo, nors atrodytų, jog pirminės nuomonės kardinaliai skirtingos.

O tolimesnis moralas - jog nėra vienos tiesos, nuomonės yra ir turi būti skirtingos, kitaip juk būtume visi vienodi, lyg robotai, lyg pilkų niūrių spalvų ištisinė drobė.

Todėl ir nuomonių skirtumus šiose diskusijose aš priimu kaip teigiamybę, o ne kaip čia iškylančių mini konfliktų priežastis. Kažkas su kažkuo sukonfliktuoja vien todėl, kad išsiskiria jų nuomonės į kažkokį tą patį dalyką/reiškinį. Net susipyksta , ima "mini" kerštauti, kadangi reliam kerštui čia nėra realių galimybių.

Taip pat aš gana gerai pažįstu kompaniją, kurioje tam tikru klausimu visų nuomonės yra beveik absoliučiai vienodos. Štai ten šio puikaus niuanso, kurį aš aprašiau aukščiau, nė iš tolo nėra. Kad nėra absoliučiai, nepasakyčiau. Tačiau dominantė, ypač ryški, krenta vis gi į vieną ir vienodą nuomonę. Paveikslo koloritas labai spalvingas, tačiau kažkas jame yra ir labai pilko.

Kaip suprasti, kai kam neduota džiaugtis? Gal galite plačiau?
Tiesą pasakius, aš irgi pastebiu, kad jeigu pagalvoju apie ką nors gerai, iš karto kažkas nutinka. Bet kaip tuomet atskirt vizualizacijas nuo štai tokių pagalvojimų? Tai jeigu aš sau kartosiu kokia aš laiminga- tai man viskas atvirkščiai.

Man niekaip iš galvos neišeina tas Buridano asilas
Tiksliau, tas mano klausimas, kurį uždaviau, tačiau atsakymo negavau.
Kodėl aš visiškai neprisimenu asilų, nors logika sako, jog aš neišvengiamai gyvenime turėjau jų matyti ir sutikti?
Juk tai nėra retenis gyvūnas tarkim už kupranugarį. Bet juos aš prisimenu, visokius - ir išpuoštus, ir jų savybę atsiklaupti ant priekinių kojų, kad lengviau nuo jo nuliptum, nors pojūtis būna toks, lyg į prarają nulėksi , ir neetiškai ne vietoje laikinai pririštus, lyg karves tvarte, kai jų ekskrementų kvapas man nosį suka...

O asilų neprisimenu... tik tą asilą alkoholiką...

Bet tas klausimas man kirba ne dėl gyvūnų pasaulio problemų.
Aš užčiuopiu kažkokias sąsajas su žmonėmis...

O kadangi klausimas iš galvos neišeina, tai vis atrandu, prisimenu kažką analogiško.
Tarkim, pamenu labai seniai per TV girdėtus vieno žmogaus išsakytus žodžius. Aš jo asmeniškai nepažįstu, nežinau jo tikrųjų protinių sugebėjimų, tačiau viena mintis superinė, kurios esmę galima išreikšti vos keliais sakiniais. Tačiau šiuos žodžius jis išreiškė būtent emocinio proto įsijungimo būsenoje - kitaip jų tikrai nebūtų ištaręs.
Ir aš naudojuosi ta išsakyta mintimi - ne visada, nes ne visada jos prireikia. Tačiau, kai prireikia, ji akimirksniu pati išlenda iš atminties giluminių lentynų.

Tai ar nėra sąsajų, tiesiogiai proporcingų su žmogaus protiniais sugebėjimais?
Juk nėra tokio prietaiso, kuriuo mes galėtume išmatuoti kito žmogaus protines galimybes. Tai kokiu būdu tada tai nustatyti?

Gal tai ir yra elementarus, visiškai paprastas protinių sugebėjimų nustatymo prietaisas? Natūralus Naturproduct - kitaip tariant

Arba esu pastebėjusi tiesiogines sąsajas tarp žmogaus protinių sugebėjimų ir jo savybės supykti arba ne. Na, tarkim aš kartais pakliūnu į tokias situacijas, kai kažkas ant manęs turėtų supykti. Ne iš piktos valios taip pasielgiu ar pasakau, tiesiog kartais netyčia. Bet nesupyksta. Kadangi man pačiai atrodo, kad turėtų supykti, todėl tokias situacijas kažkaip prisimenu. O todėl ir pastebiu, kai nesupyksta. Gan dažnai net priešingai.

Ir tada labiau pasigilinu ir pamatau, jog žmogus labai protingas.

O kartais kažkas supyksta situacijose, kai realiai nėra tam priežasties. Būna, kad nė nesuprantu, už ką. Tokias situacijas taip pat įsidėmiu. Ir tada pamąstau tuo pačiu aspektu, kaip parašiau aukščiau. Dažniausiai pamatau, jog protelis, nors užslėptas po daugeliu gražių dekoracijų, silpnokas...

Gan įdomu, ar ne?
Tuos pastebėjimus aš jau seniai mačiau, tačiau nieko nežinojau apie Buridano asilą.
O jis tapo jungiamaja grandimi su tarytum skirtingais reiškiniais, tačiau turinčiais tą patį vardiklį - protinę potenciją.

Man labai patiko ka Jus siame poste pasisakete As manau, kad pasaulio grozis (placiaja prasme) butent ir slypi jo ivairialypiskume ir dalyku skirtingume. Ir kas is pradziu atrodo begaliniai skirtinga ar priestaraujancio vienas kitam is tiesu papildo ta vienokia ar kitokia esme. Sunku net zodziais isreiksti. Viskas tiesiog viena visuma, kad ir kaip nesamoningai kai kuriu dalyku skirtingumas ir priestara beatrodytu.

Jeigu nebutu tokiu"nupjauti prisiuti", tai kazkas "skraidytu" nesiekdamas kojomis zememis, o bet kuris krastutinumas eina link susinaikinikmo



Papildyta:


As netikiu, kad kazkam neduota dziaugtis, dziaugiasi net sunys Maniskis nors ir saugo maista, pvz gaves dideli skanesta tempiasi pas mane i kamari ir ziuri kreivas
Tai kaip as suprantu is dalies jis manimi pasitiki ir nori pasigirt, o is dalies nepasitiki, kaip ir visos gyvos nepatiklios butybes : )))
man taip nutinka nedaznai, kad pagalvoju o kaip gerai ir , kad tai subyra. Manau viskas priklauso nuo to, kaip apie tai pagalvoji ar kaip tai pasakai... jeigu kazkur viduje kirba abejone, kad tai laikina, tai zinoma ta abejone paima virsu... ara abejone "kad tik neprisisnekeciau". As del savo suns daznokai nerimauju, todel naturalu, kad nugali nerimas, o ne sviesios mintys...

Elysai: Del supykimu, tai cia paprastas dalykas. Mes turim projekcijas apie tai kaip turetu elgtis ir gyventi zmones, kaip jie turetu reaguoti. Mes apie juos sprendziam pagal savo vertybine sistema ir etc. Tai jeigu pagal jusu projekcija zmogus nesupyksta, kai turetu supykti, tai reiskia, kad arba tiesiog jo kitokia vertybiu , suvokimo sistema arba jus tiesiog jam joks autoritetas. Kai zmogus apskritai del kazko pyksta, reiskia jis ta dalyka priima asmeniskai ir tos projekcijos kazkiek atitinka... tai gaunasi kaip ir to zmogaus problema, o ne to, kuris kazka padare ar pasake tariamai negerai.

Būtent...
Aš šiandien nukabinau vieną paveikslą ir atsinešiau arčiau savęs. Manęs paklausė- kodėl? Atsakiau, jog dulkes norėjau nuvalyti. Bet tai netiesa. Dulkes reikia valyti nuo visų paveikslų. Bet išgirdau tikrąją šio paveikslo istoriją, kurią buvau primiršusi - tai autorinė padėka gydytojui.

Bet jame yra gili mintis, atsakiau. Gal ilgai niekas to nė nesupratome. Gatvė, namai, kokie man patinka (t.y. kažkoks senamiestis). Ir žmonių siluetai. Jie visiškai neryškūs iš arti, bet gerai matomi iš toliau. Ryškiausiai matosi moters siluetas priekyje.
Bet spalvos... viskas tokioje niūrioje spalvinėje gamoje....
Na juk viskas nutapyta taip, bet esmė juk spalvose...

Nežinau, ar tai tapęs žmogus šiandien gyvas, ar pasveikęs... Tik vardas kitoje pusėje parašytas... be pavardės.

Tokie užrašai ant įvairių dalykų, ne vien ant paveikslų - "Gydytojui - ŽMOGUI", "Padėka nuo pacientės".... jie išties užkabina ir niekada nemiršta. O aš visą gyvenimą nuo gimimo esu/buvau tarp tokių užrašų.

O kaip jie reaguoja į gautas gėles?

"Mes ne karvės, žolės neėdame".

( ) Juokinga, bet ilgalaikiai ir su daugeliu vienetų pastebėtas faktas.
Aš tai jau įsivardinau kaip dėsnį.

Bet jie beveik be išimties yra medžiotojai - aktyvūs arba pasyvesni dėl laiko trūkumo.

Pabandžiau ne kartą permesti mintyse, po to paklausiau - ar yra psichiatrų medžiotojų tarpe? Nes pati negalėjau savo žiniose to atrasti. Man taip pat negalėjo į tą klausimą atsakyti. Bet kunigų yra.

Dar vienas įdomesnis klausimas
Įdomesnis, nei copy/paste maldelės

Nes kai pati po kiek laiko perskaičiau, suvokiau, jog kartais mes nedarašome to, ką patys suprantame.
Atrodo, jog ir kitas tai supras.

Skaitydama vėliau, pati šiuos sakinius galėjau suprasti, kaip tapytojo nekokybę.

Bet ne!

Kokybė superinė. Net įrėminau, atsisakiau kai kurių pataisymų, kurie atsirado per laikiną atsitraukimą per studijų laikotarpį dėl nekokybiško laikymo.

Nežinau tavo pažiūrų ir nuomonės. Tačiau aš kažkaip pagalvojau, jog mąstai taip pat.
O tas "taip pat" susijęs su tapymo laikotarpiu. O tada aš buvau "pakvaišusi' dėl impresionistų. Žinau, bet nenoriu suklysti, kuris iš jų pasakė, jog mūsų tapybą tegali suprasti tik tas, kuris gerai žino mūsų gyvenimą ir mūsų mintis.

Taisymai buvo ne dėl nekokybės. Taisymai buvo dėl pafilosofavimų. Gal net paveikslas dėl to kažkiek nukentėjo... nežinau, kiek dažų sluoksnių galima dėti vis ant viršaus... ( ).

O po to pamačiau impresionistų originalus Luvre. Ką pajutau - jau ne kelių sakinių dalykas.
Čia jau reikėtų persikelti į investavimo/forex plačiąja prasme forumus. Nes atsakymas ten.
Ne, atsakymo ten nerasite. Jis tik turi būti ten.

Vizualizacija... toks temos pavadinimas.
Kodėl aš čia atėjau, paaiškinsiu kada nors vėliau.
Bet atėjau.
Ir dabar esu tik fragmentiškai.

Taigi...
aš neturiu laiko klausytis klipų. Kartais turiu, kartais - ne.
Bet jie kinta manyje, ant kurio paspausti.
Pastebėjau, jog per ilgą laiką klausausi tik vieno klipo:
http://www.youtube.c...p;v=TAl-GolbkrU

Šios temos moralistai pasakysite, jog aš nuklydau nuo temos. O ne....
Tokios mano vizualizacijos šiuo metu.
Per nepilnus metus teko tris palydėti anapilin... kurių išėjimas sukrėtė. Šiaip pažįstamų net nebeskaičiuoju. Viena žaizda dar visiškai atvira... jau tik dienų klausimas...

Ir šis klipas mane pakrauna energetiškai!
Šiuo metu.
Bet per ilgai, galvoju.

Ir aš čia atėjau, galvoju, sutiksiu žmonių, laimingą gyvenimą vizualizuojančių, na, kaip senesnėse temose, kurias esu skaičius. O čia labai nedraugiškai diskutuojat

matot ne visada buna laimingos vizualizacijos.kazkur reikia prakisti ir nelaimingas,o si tema jau tokios paskirties,ir as daug ko ismokau is cia,kaip akmenis metyti,kaip gera savijauta pasisaukti,kaip blogos atsikratyti.taip kad visko cia buna,ne tik gerio galima pasisemti.