Gimdymas namuose

o Jūs tuo tikrai tikra, kad nesigydo visapusiškai?

Tai viskas galima ,kodėl negalima?Aš tik pasakiau savo nuomonę ,ji nebūtinai turi sutapt su jūsiške ir daugumos,šiaip.Ir neinu nerėkiu per dirbtinio apvaisinimo temas kad aš PRIEŠ ir kad nedarykit to

Labai žemiška situacija - psichologinių problemų nėra, tiesiog ypatingai mažas spermatozoidų kiekis. Ir ką? Susitaikyt, kad vaikų nebeaugins?
Papildyta:


Ir nesakau, kad rėkiat. Tiesiog šokiravo jūsų požiūris.

Nu žinok bent jau Klinikose tai tikrai, va tarkim persileidimas iki 12 savaičių net nedaro nieko-natūrali atranka... ir tyrimų nesiunčia jokių jei nepersileidai daugiau nei 2-3 kartus, tipo gamta tvarko, natūralizmo vėjai... kartais nesakau gerai bet kai kurie perlenkia, na madinga ta ligoninė labai. Siaubas. Draugė va taip tris vaikus prarado, o po to susigriebė ir Mažylio gn gydytojų dėka turi vieną ir laukiasi antro. Jos bėda ne genetika o anatomija grynai ir tik tiek, placenta žemai ir atplyšinėja, nu ir ką?. Taigi pakako organizmui duot režimą, poilsio, horizontalios padėties, daug ramybės ir susitvarkė. Su antru nėštumu lygiai tas pats. Plius gavo visus tyrimus ko trūksta, geležies, feritino, kalio, magnio, žodžiu ne taip kad bendras kraujukas o tiksliniai rimti tyrimai, su visais streptokokais, ir kitu brudu, kad įsitikint ir surast kur galimai bėda tokios būklės. Ir turi, ir turės.
O dėl virkštelės iškritimo, tegu ir retokai, bet tikrai pasitaiko, ir tada vaikelis mirs. Ir per kursus kalba ne todėql kad gydytojos yra bejausmės nepalaikančios gąsdinančios kalės, o todėl kad tokių atvejų matę, ir šeimos skausmas joms taip pat žinomas, ir jos neignoruoja savo patirčių (kaip kad su Streptokoku b-per mažai vaikų miršta tai netiria) o labai ramiai pamokina, kad nubėgus vandenims nebėgiot ir nuldinėt kaip šlapiai vištai o ramiai, prigult, pakvėpuot, apie pusvalanduką, per kurį susirandi vyrą (jei toliau) ir jis ramiai atvyksta namo, surenka tašes į GN, padeda žmonai apsirengti, susiruošti, ir tada jau važiuoja į GN, na gal prieš tai paskambinęs kad va atvykstam laukite. Arba, esant gimdymui namie, suranda akušerę, arba dar kažką. Ką noriu pasakyt tai kad tų paskaitų metu viskas buvo kalbama labai ramiai, negąsdinant, o parodant kodėl nereikia gąsdintis stresuot ir lėkt kaip be galvos. Ką daryt jei vandenys žali-taip pat. Labai daug patarimų vyrams, kaip padqt žmonai, ko galima, ko nereiktų, kas svarbiausia, kur kreiptis jei kas neaišku ar nenumatyta nutinka. Tai kaip tik įneša ramybės nes žinai kad atsiradus reikalui žinosi ką daryt o ne isterikuosi.

pajuokausiu biški su sarkazmu : tokiu atveju reikia eiti taip pat pas psichologus ir gydytis, nes gal padės tai pagausinti spermatozoidų gamybą

Jūsiškis mane irgi dažnai šokiruoja

Kodėl tokia diskriminacija? Su vyrų sveikata visada viskas gerai ir jei nesigauna vaikiukas - bėdos su moters būkle ar fizine, ar psichologine.....

Bet kalbant apie tai kaip tik vakar skaičiau straipsnį, kad JAV jau užaugo pradėtų didbtinio apvaisinimo būdu karta ir tapk problema, kad DNR broliai ir sesės nežinodami apie tokią giminystę, gali sukurti šeimą. Bet tema ne apie, sorry už

Butu keista, jei galvotu kitaip (turbut daugumos sios sektos nariu nuomone tokia pat)...Mokslo kalba tai skamba, kaip vienas tevelis issireiske - "naturali atranka".

Jei tai padės, aš visom keturiom už

Oj,labai atiprašau..POROS sveikata,žinoma Automatiškai parašiau,kadangi moteriškam forume esam

O va apie dirbtinius apvaisinimus,pilnai palaikau šią nuomonę

"Gyvenime yra nemažai atvejų, kai norinčios vaikų šeimos jų nesulaukia. Šeima nevaisinga gali būti dėl moters, vyro ir abiejų jų negalėjimo turėti vaikų. Tačiau esti ir tariamo nevaisingumo atvejų, kai abu sutuoktiniai vaisingi, bet nesulaukia vaikų.
Kada galima įtarti, kad šeima gali būti nevaisinga? Kai maždaug po vienerių metų (dėl šio termino medikai dar tebesiginčija) lytinio gyvenimo, nevartodama kontracepcijos, moteris nepastoja. Apie 50 proc. moterų, norėdamos vaikų, pastoja per pirmuosius 2 mėnesius, 90 proc. – per metus, o 95 proc. – antrų metų pabaigoje. Vadinasi, po 2–3 mėnesių bendro gyvenimo nepastojus jau galima pradėti išsamesnius vaisingumo tyrimus. Žinoma, padedant gydytojui. Tokioms besitiriančioms galimas nevaisingumo priežastis šeimoms būtina ir psichologinė pagalba. Reikia palaikyti jų viltį susilaukti vaikų ir paaiškinti, kad dvejus metus galima ir nesulaukti teigiamų rezultatų, bet viltis susilaukti vaikų yra pati svarbiausia ir ji turi išlikti. Yra specialių nevaisingumo gydymo metodų ir specialistai Vilniaus ir Kauno universitetų klinikose šiuo klausimu teikia kvalifikuotą pagalbą. Kartais gydytis tenka ne tik keletą, bet ir dešimt metų ar dar ilgiau. Nederėtų rinktis lengviausią kelią, t. y. vos išsiaiškinus gresiantį nevaisingumą pasiduoti pagundai šią problemą spręsti dirbtiniu apvaisinimu mėgintuvėlyje. Tai nėra nevaisingumo gydymas: moteris taip ir lieka, nors ir sėkmingai išnešiojusi vaiką gimdoje, nevaisinga. Reikia siekti nevaisingumą išgydyti ir tuomet ramia sąžine vaiką pradėti natūraliomis sąlygomis, normaliai išnešioti ir pagimdyti. Negalima nepaisyti moralinių ir medicininių dirbtinio apvaisinimo pavojų vaikui, motinai, tėvui ir ateinančioms kartoms."

Ai o apie tokias kaip Sati, na jų buvo ir bus, kad ir kur būsim su įstatymais. Be to jos gyvenimo būdas toks jau ne metai ir ne dveji, tai yra viena, o visai kas kita kai pastoję puola lakstyt per visokius madingus susibūrimus ir tipo mokytis mankštintis ir tt. Visur pabrėžiama kad jei nesportavai iki tol nepradėk arba tik ką nors lengvo, kas per daug nesiskiria nuo dabartinio gyvenimo būdo. Jei sportavai, mažink tempus, nepersistenk. Pakanka judėt, gerai maitintis, kuo daugiau gerų emocijų, aišku tinkamos priežiūros, viskas.
Papildyta:
Beje psichologinio aspekto jokiu būdu negalima atmesti. Kiek yra atvejų kai šeima susitaiko su negalėjimu turėt vaikų įsivaikina ir... bac savas. Atsipalaiduoja, atsijungia, ir pradeda mėgautis gyvenimu, seksu ir tt o ne gamint vaikus.

tas tai taip