QUOTE(zuzla @ 2013 03 29, 15:26)
kadangi aš prieš, tai ne išeitis

imu aš jį kartais pas save, kai vyras į darbą išeina, bet jis vistiek muistosi, guliu apkabinus, bet man tai jau ne miegas. jaučiu, nemiegočiau visą naktį, jei kartu guldyčiau, bijočiau prispaust. be to, ar matei, kaip jis miega? įdėjau į albumą. tektų vienam iš tėvų kraustytis kitur miegot
Ir sakai, kad nėra priežasties:)
Nuo pirmykščių bendruomenių laikų vaikai miegojo su tėvais. Vaikams į genofondą įrašytas poreikis būt su mama, gauti krūties tiek, kiek nori, ar maistui, ar raminimuisi, jausti jos kūną, visgi 9 mėnesius tas kūnas buvo bendras, jausti mamos širdies ritmą. Kitas dalykas- nesijausti vienam. tiesiog fiziškai. Tai užkoduota genuose, ne tik žmogaus, bet kurio gyvūno. Pažiūrėk, kaip katė nesitraukia nuo kačiukų, nesumąsto eiti miegoti kitur

Gyvūnų jaunikliams užkoduota baimė likti vieniems, nes galbūt mamą sumedžiojo ar pan. ir jie tada neišvengiamai žus, nes mišinukų dar nebūdavo

, jie tiesiog mirdavo iš bado. Todėl labiausiai žalojantis dalykas - palikti vaiką parėkti vieną ir pan

Buvo atlikta labai daug mokslinių tyrimų tuo klausimu, vaikui lieka negrįžtamų pakitimų po tokių dalykų..
Tavo vaikas nori tavo artumo. Jei nenori raminti krūtimi ir nenori guldytis šalia, tada nešioji. Tai tieisog tavo pasirinkimas.
O jei tektų vienam iš tėvų kraustytis kitur miegoti..Ir ką?

mes su vyru 4 metus miegojom atskirai, susitikdavom pasimatymams

, netgi labai romantiška gali būti, priklauso nuo požiūrio. Kad tik tokios problemos būtų...
Mūsiškė lovoj sukdavosi kaip malūnas, rasdavau sau prie kojų. tada savo naują gražią lovą apkalėm fanera, padarėm užtvarus, kad neiškristų

Dažnai miegodavom apsikabinusios, apkabindavau ją iš nugarytės, tik taip nurimdavo. Neįsivaizduoju, kaip ten tą vaiką užspausti, tuo labiau didesnį. Aišku, kai aš taip jautriai miegu, kad pvz visada prabundu, kai vyras verčiasi ant kito šono, tai su vaiku miego kokybė aiški:) Su vyru, beje, niekad nesikeisdavom, nesu jo naktį žadinusi. Jam į darbą, jis pas mane miegalius, o ir dukrytė nerimdavo su juo, jai reikėdavo manęs, krūties. Nu ir ką. Nieko. Dabar va pamiegu:)
Paskui, kai jau buvo didesnė, guldydavausi šalia, kai sirgdavo, vis tikrindavau tempą ir t. t. Natūralūs dalykai..
Tiesiog tu pati pasirinkai būtent tokį modelį

Aišku, būtų žiauriai fainai, kad vaikas tiesiog miegotų visą naktį ir nereikėtų nieko daryti. Nu bet ne toks čia atvejis ir tiek.
Jaučiu, reikia man jau eiti iš čia