Globėjai ir įtėviai kalba apie viską

#61
QUOTE(alfija @ 2013 04 17, 21:07)
va tai aš tai sau ir įvardiju kaip atriektą riekę. Tos užsidarančios durys. Su globa kiek kitaip, net jei tos teisės ir apribotos neterminuotai. Tai vienų nesutinka giminės leisti įvaikinti, kitiems sunku sutvarkyti statusą. Man kažkaip atrodo jog didžiausia dalis yra tų kur nei įvaikinti nei globoti negalima.


Ta atriekta riekė bet kokiu atveju yra... juk vaikai jau yra atskirti nuo biošeimų g.gif ir tas bendravimas su bio turbūt tik labai išskirtiniais atvejais yra teikiantis minimaliai neigiamų emocijų unsure.gif

g.gif na, aš pastaruoju metu gerokai daugiau mąstau... na... pvz, kas yra tos giminės? Man asmeniškai net mano pačios giminės nėra labai svarbios. Galbūt mūsų tokia šeima/giminė, kurie nejaučia poreikio ir noro giminiuotis, bendrauti... g.gif Gal todėl tas pabrėžimas apie vaikų bendravimą su biogiminėmis man atrodo toks gerokai keistas. g.gif man tie giminės būtų tėvai, seneliai ir broliai-sesės. Taigi tėvai paprastai turbūt būna asocialūs, tad bendraut globėjai nejaučia didelės motyvacijos, o tie bio irgi dažniausiai būna ne kondicijoj. Seneliai turbūt įvairiai, su vienais gal galima megzt ryšį, kiti gal tokie patys, kaip tėvai. Na, o broliai seserys, kaip Germinė minėjo, net ir su įvaikintais gali bendraut... 4u.gif Ar aš klystu?
Kiek skaitau, globėjams sunkiausia ir būna ta "bendravimo su bioartimaisiais" dalis... ax.gif Juk rašo - išbalansuoja vaikus, vaikai laukia, bioartimieji dalina pažadus, kurių netesi... Tai irgi trauma tų ryšių palaikymas todėl, kad taip reikia...

Ar aš klystu? unsure.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Amade: 17 balandžio 2013 - 21:22
#62
sveikos,

Aciu uz idomia diskusija, jei butu tik viena nuomone ir kitu palinkciojimai galvomis, anaiptol nebutu taip vertinga smile.gif.

o kalbant apie sauguma - padekit sumodeliuoti tokia situacija:
Yra vaikas, jo motinai neterminuotai apribota valdzia, tevo vietoje - riebus bruksnys.
Vaikelis atkeliauja i jusu seima, kur apsuptas meiles, rupesciu, seneliu, pusseseriu ir dedziu pragyvena 3 metus. Ir viena grazia diena ant jusu slenkscio isdygsta pilietis X, tvirtinantis esas jusu vaiko tevas, ir maza to, pasiryzes buti pavyzdingu papuniu. O kur jis anksciau buvo? Ogi nezinojo apie savo palikuoni. O vat dabar suzinojo, ir atskubejo vykdantis pareiga augint ir puoselet.
Kaip jusu nuomone tokia situacija rutuliotusi globos atveju? Ir kaip ivaikinimo? (kokie jo tikri moryvai, realus noras atlikti savo teviska pareiga ar santazo galimybe - kolkas palikime sone).
Atsakyti
#63
QUOTE(MuseZuze @ 2013 04 17, 21:30)
sveikos,

Aciu uz idomia diskusija, jei butu tik viena nuomone ir kitu palinkciojimai galvomis, anaiptol nebutu taip vertinga smile.gif.

o kalbant apie sauguma - padekit sumodeliuoti tokia situacija:
Yra vaikas, jo motinai neterminuotai apribota valdzia, tevo vietoje - riebus bruksnys.
Vaikelis atkeliauja  i jusu seima, kur apsuptas meiles, rupesciu, seneliu, pusseseriu ir dedziu pragyvena 3 metus. Ir viena grazia diena ant jusu slenkscio isdygsta pilietis X, tvirtinantis esas jusu vaiko tevas, ir maza to, pasiryzes buti pavyzdingu papuniu. O kur jis anksciau buvo? Ogi nezinojo apie savo palikuoni. O vat dabar suzinojo, ir atskubejo vykdantis pareiga augint ir puoselet.
Kaip jusu nuomone tokia situacija rutuliotusi globos atveju? Ir kaip ivaikinimo? (kokie jo tikri moryvai, realus noras atlikti savo teviska pareiga ar santazo galimybe - kolkas palikime sone).


įvaikinimo atveju tas tėvas ant slenksčio neišdygs, nes nežinos, kur tas "jo" vaikas. mirksiukas.gif

Globos atveju, įsivaizduoju, turės įsikišt vaikų teisės, dirbti tiek su tėvu, tiek su globojančia šeima, jei tas tėvas paaiškės esąs tikrai tėvu ir tikrai įrodys savo gerus kėslus. Taip? unsure.gif

aš taip įsivaizduoju. Plius, vaiko amžius, ar jo kas nors klaus, koks jo pasirinkimas. Manau, čia variantų nemažai yra, kaip tokia situacija gali pakrypt.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Amade: 17 balandžio 2013 - 21:44
#64
QUOTE(alfija @ 2013 04 17, 20:51)
o ta pati giminė, močiutės draugės teta irgi tas seytes lanko ar ne? Vat įdomu.
Nelanko.Nes sesytes paėmė pirmiausiai - jos labiausiai pagalbos buvo reikalingos.O va mažėlį mūsų broliuką lanko,nes ji-jo krikšto mama.
Gavau atsiprašymo žinutę,bet nieko nekeičia-aš jau apsisprendžiau.Ot bjaurukė,ane?
Atsakyti
#65
Problema ne pačios šeimos pasirinkimas. Kiekviena šeima priima sprendimą globoti/įvaikinti ir jis yra gerbtinas.
Problema (ir diskusija) atsiranda tada, kai šeimos ketinimai ir vaiko statusas ima nesutapti. Kitaip sakant pasikeitė vaiko statusas ir įvaikintinas vaikas gyvena globėjų šeimoje neturinčioje ketinimo įvaikinti.

Tada ir kyla klausimas kas geriau vaikui ir ką daryti šeimai jei ji paėmė vaiką neturėdama minčių apie įvaikinimą. Vienaip jei vaiko statusas pasikeitė šeimoje pragyvenus daug metų (spėju, kad vaiko nuomonė turėtų būti svarbi), kitaip - jei vaikas dar visai mažiukas. Tada kyla esminis klausimas kas geriausia vaikui. Čia ir atsiranda požiūrių konfliktas.

Tarnybos kiek žinau tokiais atvejais spaudžia įvaikinti (t.y. oficialus požiūris, kad vaiko interesus geriau atitinka įvaikinimas). Gal būt tai susiję su tuo, kad globėjai gali atsisakyti vaikų ir grįžti į tokį gyvenimą koks buvo [apie krūvas gražinamų vaikų rašo spauda, taigi ne iš piršto laužtas nerimas], o įvaikintojai - ne (bent jau grįžti į ten kur buvo negali, nes apribojus įtėviams tėvystės teises priteis vaiko išlaikymą).


QUOTE(Amade @ 2013 04 17, 18:39)
Aš manau - tai kiekvienos šeimos sprendimas/pasirinkimas - tapti globėjais ar įtėviais. Abiem atvejais, kaip suprantu, siūlomi vaikai iš skirtingų sąrašų dėl skirtingų teisinių statusų.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Ute: 17 balandžio 2013 - 22:32
#66
QUOTE(Amade @ 2013 04 17, 21:43)
įvaikinimo atveju tas tėvas ant slenksčio neišdygs, nes nežinos, kur tas "jo" vaikas. 

Neatmeskim to varianto, viskas imanoma. Kaip? - pirmas i galva soves pavyzdys: vaikas sveciuojasi pas biomociute, kuri yra geras tvarkingas zmogus, o jus pavyzdingi kursu klausytojai mezgat biorysius. Uzeina kaimynas, ir klausia: "A kas cia per vaikas?" Mociute atsako: "ai, taigi cia mano anukas, mano Julka gi pries 5 metus prislaks..." ...ir tuo momentu visi nutile suziura i vienoda vaiko ir to kaimyno ryza eziuka ir vienodu kampu atlepusias ausis... biggrin.gif
Cia aisku baikom, bet gali b.uti ivairiu variantu ir galimybiu suzinoti
Atsakyti
#67
QUOTE(MuseZuze @ 2013 04 17, 21:30)
motinai neterminuotai apribota valdzia, tevo vietoje - riebus bruksnys. Vaikelis atkeliauja  i jusu seima, kur pragyvena 3 metus. Ir viena grazia diena ant jusu slenkscio isdygsta pilietis X, tvirtinantis esas jusu vaiko tevas, ir maza to, pasiryzes buti pavyzdingu papuniu.
Modeliuot tingiu,bet galiu papasakot iš asmeninės patirties auginant Pupą:vietoj tėvelio irgi horizontalus pagaliukas,mergaitė nešioja motinos antro vyro pavardę.Bet bio tėvas yra.Gyveno kartu,augino kaip jau ten mokėjo,pinigus uždirbdavo.Neišsižadėjo,nepabėgo nuo savo dviejų vaikų,bet ir neįteisino.Kadangi mamytė dardėjo žemyn,o jis kabinosi į gyvenimą,sumanė savo vaikelius atgaut.Broliukas įvaikintas,tai neaišku,net kur ieškot.O va mano mergytė...Nors labai drebėjau viduj,gražiai paaiškinau žmogui,kad turi pareikšti tokį norą,jam paskirs dnr ekspertizę,tada reikės padengti vaiko išlaikymo išlaidas nuo jo paėmimo iš šeimos dienos,o jau tada gali bandyti prisiteisti vaiką sau.Supratau,kad tai svaičiojimai,bet ne viena naktis be miego praėjo.
Tik neišsigąsk,nepanikuok 4u.gif Viskas bus gerai console.gif
Atsakyti
#68
Pažįstu ne vieną bevaikę šeimą paėmusią vaiką su nesutvarkytu statusu. Čia tarp kitko.

Lenkiu galvą prieš tokį požiūrį. 4u.gif Kur buvo diskusijos apie savinimąsi-nesisavinimą, tai šis požiūris turbūt tikrai atspindi ką reiškia tikrai nesisavinti.

QUOTE(Germinė @ 2013 04 17, 12:22)
Bevaikiai neimtų vaiko su nesutvarkytu statusu.Būtent tokie patenka į globą.Tuo labiau,neimtų laikinos globos ir nesidžiaugtų žiūrėdami,kaip bio tėvai stojasi ant kojų  artindami išsiskyrimo su pamiltu vaiku dieną.


Papildyta:
Man visada buvo svarbi vaiko pavardė, nes tai reiškia priklausymą giminei kokia ji bebūtų. Buvau prieš pavardės keitimą (tiksliau už antros pridėjimą).

Bet va tokiu atveju ypač jei bio-mama tos pavardės jau seniai nenešioja esu už pavardės keitimą. Čia jau pavardė reiškia ne priklausymą giminei, o atsitiktinį epizodą. Mūsų atvejis turėjo panašumų ir dėl to giminystės nereiškiančios pavardės nusprendėme nepalikti įvaikindami.

QUOTE(Germinė @ 2013 04 17, 22:01)
vietoj tėvelio irgi horizontalus pagaliukas,mergaitė nešioja motinos antro vyro pavardę.

Atsakyti
#69
QUOTE(Ute @ 2013 04 17, 22:25)
Pažįstu ne vieną bevaikę šeimą paėmusią vaiką su nesutvarkytu statusu. Čia tarp kitko.
Lenkiu galvą prieš tokį požiūrį.  4u.gif Kur buvo diskusijos apie savinimąsi-nesisavinimą, tai šis požiūris turbūt tikrai atspindi ką reiškia tikrai nesisavinti.
Nelabai supratau,ką turėjai omeny paryškindama?
Galiu atvirai pasakyt,kad jei būtų tekę atiduoti Pupą...neįsivaizduoju.Būčiau gyvenus.Bet kaip?Gal kad ji mūsų pradžia?Va kai turėjom Rudakytę,tai padėjau mamai,tarpininkavau vtas,kad grąžintų.Joms reikėjo viena kitos.Vaikas grįžo į gerus namus.Nesakau,kad neliūdėjau,nepasiilgdavau.Dar kurį laiką bendravom,susitikdavom,susiskambindavom.Dabar jau nebe.Natūralu,kad nesinori prisimint pačiai ir primint vaikui,kad buvo paimtas,kad gyvenimo būdas nebuvo teisingas.
Bet sunkus tas pasirinkimas - laikinoji globa.Mano idealizmas ir noras padėti ne tokie dideli... ax.gif
Atsakyti
#70
QUOTE(Amade @ 2013 04 17, 22:20)
Ta atriekta riekė bet kokiu atveju yra... juk vaikai jau yra atskirti nuo biošeimų  g.gif ir tas bendravimas su bio turbūt tik labai išskirtiniais atvejais yra teikiantis minimaliai neigiamų emocijų  unsure.gif

g.gif na, aš pastaruoju metu gerokai daugiau mąstau... na... pvz, kas yra tos giminės? Man asmeniškai net mano pačios giminės nėra labai svarbios. Galbūt mūsų tokia šeima/giminė, kurie nejaučia poreikio ir noro giminiuotis, bendrauti...  g.gif  Gal todėl tas pabrėžimas apie vaikų bendravimą su biogiminėmis man atrodo toks gerokai keistas.  g.gif man tie giminės būtų tėvai, seneliai ir broliai-sesės. Taigi tėvai paprastai turbūt būna asocialūs, tad bendraut globėjai nejaučia didelės motyvacijos, o tie bio irgi dažniausiai būna ne kondicijoj. Seneliai turbūt įvairiai, su vienais gal galima megzt ryšį, kiti gal tokie patys, kaip tėvai. Na, o broliai seserys, kaip Germinė minėjo, net ir su įvaikintais gali bendraut...  4u.gif Ar aš klystu?
Kiek skaitau, globėjams sunkiausia ir būna ta "bendravimo su bioartimaisiais" dalis...  ax.gif  Juk rašo - išbalansuoja vaikus, vaikai laukia, bioartimieji dalina pažadus, kurių netesi... Tai irgi trauma tų ryšių palaikymas todėl, kad taip reikia...

Ar aš klystu?  unsure.gif


Mano visais trim globos atvejais yra visai kitaip. Ir buvus Žiogo įmotė, ir Duksio motina ir visa jos giminė, ir Zylutės giminė- visi labai socialūs žmonės. Ir mes visi labai draugiškai bendraujam. Žiogo įmotė su Žiogu ne, bet su manim bendrauja. Daug ir noriai. Vaikštom gert kavos, ir šiaip bendrais reikalais. Remia tuos savo vaikučius augančius pas mane giminės ir mamos. Tai aš apspangus nuo savo laimės matyt esu pamiršus, kad ne visi tokie kaip mano vaikų giminės ir artimieji. Bet kaip būtų gerai jeigu būtų taip.
Tai va čia tas toks į standartu netelpantis mano atvejis. Va iš vienos pusės labai džiaugiuosi dėl Germinės, iš kitos pusės yra liūdna, kad jos vaikiukams neišeina taip lengvai susitaikyti su viskuo. Bet čia nuo Germinės labai daug ir nepriklauso ir ji moka padėt vaikams.
Bet žinau daug atvejų, kai tie įtėviai nenori leisti susitikti globojamiems broliams ir seserims ir jų įvaikintiems. Neleidžia bendrauti ir viskas.
Atsakyti
#71
Sveikos visos,

Atsiprašau, per anksti klausimą uždaviau alfijai, nepaskaičiusi iki galo. Viskas aišku jau, klausimą ištryniau.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Karita: 18 balandžio 2013 - 08:10
#72
QUOTE(Karita @ 2013 04 18, 09:07)
Sveikos visos,

Skaitau diskusiją ir štai jau antrą kartą matau, alfija, kalbat apie nusavinimą, nusisavinimą? Čia įvaikinimą taip vadinate ar nuostatą - nesvarbu, įtėvių ar globėjų?


bet čia taip man atrodo, bet be jokio neigiamo atspalvio. Iš viso. Ir iman globoti pirmiaia norisi tą vaiką prisiskirti sau, bent jau taip buvo man prieš tuos dvylika metų. Paskui lukšteniesi iš savo baimių, netikrumo, nepasitikėjimo svim, vaiku, valdžia. Bijai tol, kol nežinai ko bijai- kai sužinai nebebijai. Bet va tas nusisavinimas leidžia daugiau bijoti, ilgiau bijoti.Globodamas nori nenori išsilukšteni anksčiau. Vaikui tas išsilukštenimas- padeda. Mamos(globėjos, įmotės) išsilukštenimas. Mano dičkis irgi kalba tokiais žodžiais- tu mano mama, tu mano širdies mama ir niekas negali mūsų išskirti, na Nijolė ji pagimdė, ji turi dar vaikų ir jie man įdomūs. Ji man teta.Kažkaip tada viskas labai šviesu ir aišku.
Bet visa tai yra tik mano mintys, mano supratimas kodėl globa man artimesnė. Aš puikiai pažįstu save, ir žinau, kad jei būčiau įsivaikinus tikrai nejudinama nesvaigčiau apie tas gimines, ir ta dalis baimių būtų manyje. Greičiausia jas vadinčiau nenoru pakenkti vaikui, bet realiai tai būtų savo baimių puoselėjimas ir lepinimas. Nežinau ar paaiškinau. Kalbu tik už save ir apie save šiuo atveju.
Atsakyti