Sveikos mielosios,
Ilgokai sekiau ši forumą, temas apie gimdos kaklelio vėžį, ką reiškia raidelės ir skaičiukai tyrimo lapuose... Noriu padėkoti Jūsų pasidalintais išgyvenimais, jie man padėjo, kai rodėsi žemė slysta iš po kojų. Padėjo suvokti, kad aš ne viena, o svarbiausia, kad reikia džiaugtis, jog viskas LABAI laiku pastebėta.
Jei neprieštaraujate pasidalinsiu savo istorija

šių metų kovo pabaigoje nuėjau pasitikrinti, ir tik dėl įdomumo, nes gąsdino žinios, kad daug kam randa šį nė vienos nelaukiamą "svečią". Pirminiai duomenys rodė: LSIL- CIN1, NERYŠKI DISPLAZIJA, tyrimo lape buvo punktas kuris rekomenduoja biopsija. Tačiau mano daktarė neskubėjo manęs gnaibyti kol neatlikom ŽPV tyrimo. Po pirmo smūgio trenkė antras - ŽPV teigiamas ir dar 18 tipo. Galvojau išprotėsiu... praverkta tiek dienų skaitant visas reikšmes kas ką reiškia. Buvau labai dėkinga savo ginekologei kuri viska labai aiškiai, be aukštų materijų aiškino, paišė ant popieriaus, demonstravo ant manekeno. Atėjo biopsijos ir gimdos kaklelio abrazijos diena. Guldė į skyrių, viską atliko su narkoze. Po visko jaučiausi ganėtinai gerai, tik silpna nes nieko nebuvau valgiusi iki 17 val. Ta patį vakarą grįžau namo. Kraujavau apie savaitę, bet viskas sugijo labai gerai. Daugiau nei po savaitės atėjo biopsijos ir abrazijos atsakymai: H-SIL, CIN2-CIN3/ ca in situ. Kadangi daug internete skaitinėjausi apie visas raidelių ir skaičiukų reikšmes jau žinojau kas tai yra. Atrodo buvau susitaikiusi su tuo kas man nutiko, tačiau emocijos ginekologės kabinete ėmė viršų. Išėjusi iš daktarės sėdėjau mašinoje ir verkiau, ilgai verkiau, nes laukė operacija. Neskaitant šio galo ligų, užgriuvo ir kitos, prieš operaciją prasitrankiau po ligonines dar pora savaičių, kol galų gale niekas nieko nerado ir viskas nurašyta buvo stresui (tino sąnariai, laikėsi temperatūra). Išaušus operacijos dienai nuvykau į skyrių, paguldė ir laukiu kol pasakys, kad jau mano eilė. Operaciją atliko su karšta kilpa, darė narkozę, bijojau nežmoniškai, bet daugiausia baimės kėlė operacinės kvapas ir daug aparatų bei lempų, be to aš adatų bijau kaip velnias kryžiaus

po visko jaučiausi puikiai, džiaugiausi, kad mama atvyko palaikyti, padėjo man be galo morališkai. O ligoninėje po narkozės kai atsigavau seselė liepė eiti pasivaikščioti, išėmė kateterį, tačiau grįžtant į palata apėmė toks silpnumas, paspartinau greiti, kad grįžti į palatą, koridorius tuščias, tai tik atidarius palatos duris akyse pabaltavo ir aš nualpau..atsipeikėjau greitai, o pasekmės sudaužtas smakras ir nubrozdintas kelėnas

daktarė namo išleido tą patį vakarą, kai pažadėjau griežtai laikysiuosi jos nurodymų. Neleido beveik savaitę sėdėti, po mėnesių nieko sunkaus kelti, daug poilsio. Po operacijos atėjo tyrimų atsakymai: siekia rezekcinį kraštą (neradikalus pašalinimas), CIN2-CIN3, in situ raidelių nebebuvo, tas labai džiugino. Esmė, kad liko pas mane dar tų "nešvarumų", tačiau esu dar negimdžiusi ir daktarė manęs sakė nebelies. Dabar trys kartai kas tris mėnesius citologiniai tyrimai, sveika mityba, nenualinti organizmo, stiprinti pastoviai imunitetą, mylėti save ir kai praeis 3 mėnesiukai po operacijos planuoti bambito

reikia tikėtis šitoje sferoje seksis geriau. Taip, kad, mielosios, kam nesenai nutiko šis reikaliukas sugebėkite įžvelgti teigiamą pusę - SVARBU LAIKU PASTEBĖTA! Žinau, kad raminimo žodžiai ne ką te padeda, bet suprasti reikia, kad stresas silpnina imunitetą, o šis blogis tik ir laukia tokios progos suleisti nagelius į nusilpusį organizmą. Jei kam bus naudinga info mane gydo daktarė Klaipėdoje Odeta Drulytė,

labai gera specialistė, tikrai patariu iš visos širdies, esu jai dėkinga už žmogiškumą visomis prasmėmis