''ne mano skonio''

jie patys jaučiasi kaip kvietkos )))
mažiau skaityk romanus.
Nors.... kiek pamenu maniškis antrą kartą pas mane atėjęs su kvietka prie durų stovėjo , o aš svarsčiau ar atidaryti ar ne ( baisiai jo purčiausi) ... ir dar atsinešė Damų likerio, kurio aš negaliu pakesti ... taip ir liko gyventi iki šios dienos

Geriau jau kokį vazoniką su šviežiom petražolėm

cibulaiškių kupstą šaltibarščiams

Moteros kokios jus praktiskos

Patariamojo pobūdžio vertinimas
1) Anketa sena, jau visi peržiūrėjo, pamatė, parašė, pasižiūri, kad taip ilgai esi čia užstrigusi, nelaiko rimtai ieškančia. Siūlyčiau išsitrinti ir sudaryti naują anketą.
2) Foto. Turėtų būti kokybiška, su šypsena ar kitu cinkeliu. Turi trūkumų, bet turi ir privalumų, parodyk juos. (Tarkim, aš mėgstu akcentuoti liekną liemenį ir maskuoti plačius klubus). Ne visi tą anketą atsiverčia, išsyk parašo, paskui tik pasižiūri, jei sudomini.
3)Knyga filmas, hobis, pomėgiai, jei negali ko nors originalaus parašyti, nerašyk visai. paminėčiau konkrečią knygą, ar filmą, įdomesnį užsiėmimą, jei turi, tada būtų tema pokalbiui. Tik neperlenk, kad esi vegetarė ar kokia žaliavalgė, išgąsdinsi.
4)Charakteris. Visai nemini. Juk tai svarbu. Paminėk ką nors žaismingai. Pvz. sugyvenama; sukalbama;kaip katės ar pan.
5)Papildoma informacija. Svarbiausia anketos dalis po foto, tie pomėgiai buvę nebuvę. Tai ko nori. Tikiuosi malonios kompanijos prie kavos puodelio. Arba: Pavasaris, tikiuosi rasiu su kuo pavaikščiot pajūriu vakarais. Arba stačiokiškai: užkniso vienatvė. Arba: tiesiog draugo. Kad sužinotų, ko tu nori. Kad nori ištekėti, geriau nerašyk, nešiurpink. Pasakymas turi būti žaismingas, aiškus ir trumpas, nes vyrai neskaitys, jei įmesi ilgą citatą apie įsivaizduojamus romantiškus vakarus. Jie tik užmes akį, ir už jos kažkas turi užkibti. Kad jauniklių nenori, tai įjunk filtrą ir tau nerašys.
Pridėk: Vedę nedomina.(10-60) - čia ta ikonėlė, kur atidaro duris, pamato, išsigąsta ir vėl užtrenkia duris. Aiškiau, negu aišku.
Ir bus aišku
Chamams tiesiog neatrašyk, užblokuok išsyk kuriuos jau pažįsti ir su kuriais nesusikalbėjai. Atsirink.

Padirbėk

Ačiū , reikės pertvarkyti .

Viešpatie, kokie jie šaunuoliai. Minėjau vedusį žemaitį, kur važinėdamas komandiruotėse LT, susiranda po pagalvę kiekvienam mieste, ar priemiesty pas našleles per Draugas.lt. Nakvojo ir pas mane. Susipažinom, žymaus dainorėlio brolis, patikimas. Atvežė 5 didžiules rožes. Paruošiau arbatos, prie arbatos pats atsivežė, paklojau svečių sofą, palinkėjau labos. Į pasiūlymą sušilti kartu, atsakiau:ne. Buvau taktiška, paklausinėjau apie kitas moteris ir keliones, apie šeimą, nesmerkiau ir nekritikavau tokio elgesio. Skambino vakar. Sakėsi skolingas vakarienę. Dirbęs netoliese. Išsyk neklausta pasiūliau pernakvoti, pasakiau, kad mano namai tušti, raktas po kilimėliu. Jis padėkojo, bet atsisakė, esą nedera be manęs. Miegojo motely. Dabar vėl drauguose kitu vardu, kai paklausiau, ką tikisi surasti, pasakė, kad jau rado mane. Radai, esu tuo tikra- atsakiau ir užblokavau. Žemė apvali.

Sveiki
Gal kas nors atkreips dėmesį į mano rašliavas ir ką patars...
Jaučiuosi panašiai,kaip temos autorė : nepatraukli , beviltiška ,neįdomi.
Seniai galvojau kurti kokią temą ,klausti patarimų dėl esamos situacijos.Bet vis nedrįsdavau. Kvailai pasirodys ,ko gero.

Tai va,
prieš metus internetu susipažinau su vaikinu (ne mano iniciatyva). Buvo tikrai ne mano skonio. Bet nesprendžiu apie ,,knygą iš jos viršelio". Trumpai susirašėm,turėjau atsisveikinti, pažadėjau parašyti kada. Po savaitės parašiau.Žodžiu, susirašinėdavome kartą į savaitę ,po 3-4h. Sužavėjo protas, nuomonė.
Bėgo laikas...atėjo vasara.
Pagalvojau,jog reikėtų susitikti (toli labai vienas nuo kito gyvename). Bet jis nesutiko (gal 3 kartus kviečiau). Ne, aš gerbiu save.Ir pnš.,bet žmogus rūpėjo.Tad...nemačiau nieko blogo,jei susitiktumę. Juolab,jog tada buvome prabendravę 3mėn. Nuo to laiko nekviečiau.
Tą vasarą daug gerbėjų atsirado.Bet taip gavosi,jog visų ,,atsisakiau". Vis bendravau su tuo vaikinu. Kaip draugai,ko gero. Tąkart pasakė,jog su viena mergina norėtų kažką rišti.Palaikiau jį. Dažnai vienas kitą erzindavome dėl merginų/vaikinų. Ir pavydas išlįsdavo iš jo pusės...
Kągi ,ruduo.Buvo sunkus. Erzinimai turi ribas. Pasakė,kad turi simpatiją.Nori su ja būti ir pnš. Pasakiau,kad tada negalime bendrauti (vien iš pagarbos tai merginai.Jaučiau,kad kažkas yra daugiau). Dingau. Rašė dar kartą,rodė dėmesį.Bet aš nieko..Nebebendravome.
Po mėnesio parašiau.Gal suklydau,nežinau.
Buvo taip,lyg nieko nebūtų buvę.Mielai ,draugiškai pabendravome. Aišku, aš žinojau apie tą merginą ,kuriai jautė simpatiją. Facebookas. Tad...pastebėjau,jog niekada jis nespausdavo ,,patinka" po nuotraukomis jos ir pnš.(o seniau visada taip darydavo).Kaip ,beje,ir po mano nuotraukomis.
Taigi, po mano parašymo viskas atgijo. Susirašinėjimai padažnėjo.Kas keturias dienas...kas antrą dieną..paskui kasdien. Žiemą išsiaiškinau,kad jis su ta mergina draugavo,bet jie išsiskyrė (rudenį.Prieš man parašant).
Prasidėjo visokios intymios temos.Pradėjome daug laisviau bendrauti.Viskas lyg ir būtų neblogai ,bet... nuskambės kvailai,vaikiškai ,tačiau jokių nuotraukų jis ,,nelike'indavo" mano. Pasijaučiau..negraži jam. Beje,savo nuotraukas jis man asmeniškai siųsdavo.Aš taip pat.Kai kurias.Net video.
Pavasaris. Intriguojančios nuotraukos.Kalbos apie susitikimą.Gavau jo numerį,paskambinau.Bet kalbėjome trumpai.Gal tikrai nepatinku? Susirašinėdavome ilgaii...dienom,naktim...Bet pokalbių taip ir nebebuvo.Kaip ir po nuotraukomis ,,patinka". Kartą dėl to susipykom.Pasakiau,kad nesiųsiu jam savo nuotraukų,nes nepatinka jam.Suprato,kad dėl fb čia.Buvom susipykę ir dėl susitikimų...Nes planavau į priekį per toli. Ir apie jausmus šiokius tokius jam pasakiau...
Ilgą laišką buvau parašiusi.O atsakė kukliai: ,,esame giminingos sielos. Prisisirišau prie tavęs". Daug ten parašė.Bet... esmė,kad nesame susitikę. Dabar stebiu,kad vis vienai merginai rodo dėmesį : like'ina jos nuotraukas ,post'us. Jaučiu,kad bendrauja.Visgi..pirmą kartą nuojauta nenuvylė.
Taigi,o mano nuotraukos jam tarsi nematomos. Kas pasikeitė? Nebegraži? Neįdomi?
Tik keista,jog vis kalba ,kaip aprodytų man miestą.Prašo pagalbos (nes jis serga). Nori mylėtis.Žodžiu...su manimi planų turi.Bet gal tai tik tušti žodžiai?
Dabar nežinau... ar man jį ,,palikti" ,ar toliau stovėti šioje vietoje.Jo veiksmai mane glumina. Situacija komiška,vaikiška. Ir iš šono ,ko gero, man pačiai atrodytų juokinga.Bet aš gan jautriai į viską reaguoju .Tad dabar su psichika man nelabai gerai.Visai nepasitikiu savo jėgomis.Esu kompleksuota,beviltiška.
Ką manote ,ką reikėtų keisti?Stengtis dėl šito žmogaus? Beje,rudenį gyvensiu ten,kur jis.Tai gal dėl to tempia gumą...bet gal aš jau prisigalvoju.Paranojike tapau.

Atsibodo , kai tenka vos ne pačiai dėmesį rodyti . Nenori - nereikia , tegu kitų ieškosi . Atsiras kas norės su manim bendrauti .

Jei būtų įmanoma, kiek tai įmanoma, padėk tuos santykius "į stalčių". Bendrauk draugiškai, minimaliai, nekelk scenų ir nesiaiškink santykių. Šito vyrai oi, kaip nemėgsta. stenkis turėti kažkokios kitos veiklos, bandyk daugiau bendrauti su kitais žmonėmis. Paflirtuok, pasirašinėk su kitais. Tai nėra moralu, bet kiek mažiau galvosi apie jį, kai užimta būsi kitais dalykais, mažiau širdelę skaudės, užsimirši kiek. Ateis tas ruduo ir pasimatys.
Papildyta:

Yra tokių vyrų, kurie mėgsta moters iniciatyvą ir laukia, kol tu ką padarysi, parašysi ar pakviesi. Ne visada reiškia, kad nenori. o jei jau tą iniciatyvą parodei, tai kaip jau ir tavo pareiga, tuomet jau nieko nedaro, tik laukia. Amžini stabdžiai, vadinasi.

Ką ten tvarkyti - copy paste ir į anketą.