''ne mano skonio''

http://www.youtube.c...h?v=aTYb-GZiSlQ
Jei kuri išklausysit tą paskaitėlę, tikrai turėsim apie ką padiskutuot.
Yra ir analogiškų temų. Bent penkias minutes, kuri labai nekantri, paklausykit, matysit, kokį ginklą mes turim. Mes viską jaučiam 6 kartus stipriau, tai gal iš jų nereikalaukim kad kiaušinis skraidytų
Kai išklausysit visą paskaitą, pamatysit, kokios mes svarbios, galingos, kiek daug nuo mūsų priklauso. Jei nepatinka temos antraštė, galit paklausyti apie vyrų pareigas

Dėl savęs reikia keisti charakterį, visų pirma. JOS problema yra bjaurus charakteris, ne vyro, JI pripažįsta, kad tai įtakoja JOS santykius su vyrais, galimybę susirasti/ nesusirasti draugą/vyrą. Jei moteris tegali vyrui pasiūlyti bjaurų charakterį, kam ji tam vyrui išvis reikalinga?
Ir nereikia svaigti apie priėmimą su trūkumais arba nepriėmimą (jei nepriima su trūkumais, nereikia visai). Taip galima likti vienišai visą gyvenimą, o, kaip suprantu, nei temos autorė, nei P&S to nenori. Bendraudami žmonės keičiasi, taikosi vienas prie kito, šlifuoja savo neigiamas savybes, kad būtų komfortabilu bendrauti tiek pačiam, tiek tam, kuris su tavimi bendrauja.
Kodėl puoselėjame savo išorinį kūną, keičiame šukuoseną, rūbus ir t.t., o vidinio puoselėti jau nereikia? Kaip kasdien prausiamės, taip kasdien turėtume pasirūpinti ir savo mintimis, bruožais, požiūriu, savybėmis. Iššluoti senus ir nereikalingus bei pasipildyti naujais, motyvuojančiais. Kiekvienas savo viduje turime kažką, ką galima patobulinti, kad bendravimas būtu malonus, prasmingas ir rezultatyvus. Jei nori kažką pakeisti savo gyvenime, dažnai pradėti reikia nuo savęs keitimo.

100%teisi
Sutarusi išgerti su vyriškiu kavos, niekada nestypčioju prie veidrodžio, dažniausiai tai būna pakeliui iš darbo, vadinu tai susitikimu, o ne pasimatymu, nes pasimatymui yra dess code aukštakulniai, suknelė,makiažas o tiesiog susibėgimas arbatai tai ir yra neįpareigojantis pokalbis, juolab be užrašo ant kaktos: ieškau vyro. Tikslas mažas: išgerti puodelį arbatos malonioj kompanijoj. Dažniausiai tai pavyksta.
Tiksliai, pasipuošiu vidumi: gera nuotaika, pozityviom mintim, primetu, ką įdomaus paplepėti. Juk jei susitikus pasakosiu, kad viena leidžiu vaiką į mokamas studijas, opelis nuolat genda, namai reikalingi remonto. Juk tada bėgs kaip nuo maro, nes manys, kad man reikalingas dėl išvardytų priežasčių, noriu juo naudotis. Nenoriu, galiu ir pati. Juk lengviau sumokėti autoservise, negu susitikinėti su kažkuo, kas gal kada padės, jei kas nors nutiks kely.
Norėdama ką nors gauti, turi duoti. O sakyt: štai aš, su savo bjauriu charakteriu, priimk mane tokią. O kam tu jam? Nesakau, kad reikia būti tobulai, būk savimi, bet turi pasakyti sau, eidama į pasimatymą: šią valandą aš praleisiu gerai, ir daryti viską, kad taip būtų.
Buvo vienas susitikimas su senu draugu, kai kažkaip pati pasisiūliau tos arbatos, paskui važiuoju, galvoju, gal atšaukt, kažkas man ten buvo, benuotaikė visai, net nuverkiau pakeliui. Paskui pagalvojau: kam aš jam tokia žliumba, turi jis ir savo bėdų, negi mano dejonių klausysis. Susiėmiau, juokavau, buvau dėmesinga, žaisminga. Paskui išgirdau, kad jis turėjo rūpesčių, bet aš jį pralinksminau. Pagalvojau, kad tu žinotum... reikia dirbti su savimi, kad būtum verta. Ne pataikauti, šliaužioti, čia kas kita.

Bet užsiminus , kad nesinori bendrauti , yra problemų , pradeda kalusinėti kas nutiko , bando duoti patarimų problemoms išspręsti . Ar tai blogai ?

Pasakyk, kad nesirgtų svetimom ligom, senatvėj rankos nedrebės

Bet man patinka , kai bando padėti . Kodėl reikia visada vaidinti laimingą ir linksmą ?

Rašai, kad nesinori bendrauti. Tai jei jo nenori, tai kam tada save prievartauti. Jei tai susirašinėjimas, tai neberašyk ir tiek. Parašei, kad nenori, tai tegu gerbia tavo sprendimą. Jei sakai, kad nenori, bet vistiek bendrauji aiškindama kodėl nenori, kaip nenori, tai vistiek bendrauji, nors nenori

Tai kam tada ten sėdi, jei nenori bendrauti? Kai aš nenoriu bendrauti, einu valyt langų ar šveist kriauklės, o ne sėdžiu pažinčių portaluose.

Kuo ir kaip REALIAI tau gali padėti žmogus, kurio nepažįsti? Paguosti tą minutę? Bet ar tai tikrai padeda??? Vaidinti nereikia, tačiau ar pačiai būtų įdomu bendrauti su žmogumi, nesugebančiu atitrūkti nuo problemų?

Žinai tepaluota, na nesutinku su tavo bandomom įpiršti idėjom, kad jei jau nevaidini vyrui amžino klouno, tu jam neįdomi iš karto. Nereikia čia lelia. Ir juoktis pro ašaras, kad tik kažkokiam kuiliui įtikti, tikrai nesamonė didžiausia. Slėpti ir maskuoti savo tikrąjį veidelį nuo pat pažinties pradžios tikria nei verta nei galima. Bet kuris žmogus pajutęs tą dirbtinį falšą, sklindantį nuo žmogaus, tikrai nenorės su tokiu turėti nieko bendro O jei kam būsi tikrai įdomi, ir be didžiulio maskarado patiksi. Ne veltui sakoma, kad su savo žmogum ir tylėti ir džiaugtis ir liūdėti gera.. O padėti žmogui ir visiškai nepažįstamas žmogus tikrai gali, tik jei jis yra tikras žmogus, o ne lengvabūdis atsiprašant klyno pabaksnojimui iėškantis..

Gal yra cia mergina norinti pabegti is namu ar nuo negero vyro, priimsiu nemokamai gyventi pas save,pradziai be intymo, veliau matysim:)
Gvau toki pasiulyma.....Mazu reikia surikt

Koks žmogus turi būti beviltiškas, kad rašyti tokias nesamones. Bobu vasaros nebus, čia aš ne apie tave,o apie tą žinutę parašiusį...

Na fotkej visai nieko...normalus bernas...35 berods metu..tik man idomu intymo kiek nereiklaus pirma vakara