Dažnai sirgau depresija, kankino ir košmarai. Visko buvo gyvenime. Niekada niekas nepadėdavo ir nepatardavo taip kaip pati aš sau. Kiekvieną dieną viską apgalvodavau atrodydavo dažnai kas viskas blogai ir blogyn, tačiau vieną dieną supratau, kad niekas kitas nepadės, kaip pati sau. Kai jaučiamės blogiau tai ir dar labiau kankinamės su niūria muzika, filmai, mintimis. O pasakymas reikia žiūrėti į gyvenimą kitu kampu tikrai nepadėjo. Tikrai sunku peržengti tą liūdno gyvenimo riba ir padėti patiems sau, bet linkiu visiem tai padaryti. Ėmiau semtis jėgų iš paprastų dalykų kaip gamta, pažiūrėkit kaip ištikrųjų gražu visas kas supa mus net ir žiemą išlenda saulė, o sniegas papuošia medžius, atitirpęs sniegas primena vaikystės džiaugsmą,kai net balos nebuvo baisios. Jei sunku kolkas gyventi dėl savęs, gyvenkit dėl žuvytės, kačiuko, šuniuko, vaikiuko, patikėkit tikrai niekas neatstos Jūsų jiems, nes esat vienintelei tokie saviti žmonės. Kadangi esam žmonės ir kiekvienas padarom klaidų,o su liūdna nuotaika klaidas tik ir matom. Ištrinkit, išjunkit, ignoruokit viską kas liūdna serialai,filmai, muzika. Kai liūdna kovokit su liūdesiu Jūs galingesni nei jūsų liūdesys priešinkitės jam atraskit jėgų dėl savęs. Žiūrekit dažniau komedijas, šypsokitės sau, kai liūdna užsileiskit linksmos muzikos ir šokit, judėkit. Diena yra diena, bet naktimis tikiu,kad dar sunkiau, nesimiega su galvoje pilnomis mintimis? Atsikelkit iš lovos ir užrasykit ant lapo viską kas jus kankina , tol kol išsakysit viską , nors ir dešimt kartų rašysit tą patį , bet išsipasakokit lapui, tai ne tik jums padės išskrauti mintis , bet ir galėsit viską kitaip suprasti. Užsiimkit kuo daugiau veiklos, kurioje tiesiog pamirštumėte rūpesčius, atraskit to ko dar neatradot išbandykit naujus dalykus. Per daug liūdna kažką pradėti, nėra laiko, nėra noro? Ateikit į forumą susipažinkit su naujais žmonėmis bendraukit
Daug ką išbandžiau, tikrai daug kas padėjo ir nereikėjo vaistų. Tai tikrai dalykai, kurie padėjo, bet labiausiai padėjo du dalykai senai senai susipažinau su vaikinu, kuris man nieko nereiškė, bendraudavau piktai, kad atstotų, ir man buvo visisškai dzin ar jis ką žinos, nes man jis buvo niekas , pradėjau pasakotis, ir kiekvienos dienos išsipasakojimai su kiekvienos minutės veikimu padėjo atprasti nuo liūdnų dienų, nes kuo toliau tuo labiau norėjosi bendrauti ne tik apie dienas ir mintis ir blogus dalykus , blogi dalykai tapo gerais dalykais, linksmais nuotykiais, geromis dienomis, o visiškai išeiti iš depresijos padėjo sportas, jei jo nebūtų tirai iki šiol liūdėčiau. Labai daug tenka sportuoti, iki tiek kad grįžus tikrai nieko nebesinori iš nuovargio, kai jau susiruošiu miegoti , tai net nėra laiko galvoti nes iškart užmiegu. Žinoma buvo laikotarpis kai sužinojau, kad nervai, depresijos pakenkė mano sveikatai, kai verkdavau už tai ,kad neturiu laimės, kurią pati galiu susikurti buvo sunku tada aš per savaitę numečiau 2 kg.. ir pan., aš esu jautrus žmogus , nors esu laiminga, bet daug kas paveikia iš išorės kitų žmonių rėkimai, ar neįvertinimai. Iki šiol sunku kartais dar pripažinti, kad reikėtų raminančių, tačiau būkim sau atviri ir padėkim sau susikurti laimę, visi galim tapti geresni ir tobulėti. Niekas taip nepasirūpins mumis kaip patys, linkiu visiem po mažą žingsnelį pradėti mylėti save, gamtą, aplinką. " Jei dar ne viskas gerai, reiškia tai dar ne pabaiga" , visada viskas susitvarko gyvenime. Kai liūdna prisiminkit tik linksmus dalykus, kurie jus privertė juoktis aš žinau, kad visų gyvenime buvo juoko. Nepasiduokit Jūs galit viską, perėja visas juodumas jūs galėsit padėti kitiems, nes Jūs puikiai suprasit ir kito skausmą.
