Įkraunama...
Įkraunama...

Savižudybė

O aš kaip tik galvoju apie savo vaiką, jaučiuosi prieš ją kalta, kad esu bloga mama, kad negaliu duot jai tokio gyvenimo, kokio jinai nusipelno (auginu ja viena, tėvas nepadeda, pastaruoju metu nebendrauja visiškai). Pavargau nuo visko, supratau, kad ką bedaryčiau, gerai jau nebus niekada.
Atsakyti
QUOTE((ne)eiline @ 2010 01 03, 07:41)
Savižudybė - nebūtinai egoizmas. Turiu draugę. Ji jau seniai serga depresija, bet tai sužinojo prieš kokius 5 metus. Pati 1.dar būdama paauglė prašė tėvų vesti ją pas psichologus, sakė, kad jai reikia pagalbos, o 2.jie nekreipė dėmesio. Nelaikė to rimtu dalyku. Kai gydytojai pasakė, kad reikalingas gydymas psichiatrinėje, jai jau buvo virš 20 metų. 3.Mama apsipylė ašarom.
Ir kam? Apraudoti savo abejingumą? Ašaros čia negelbėja. Dabar aš kartu su ja gyvenu vienam bute. Matau, kaip ji kankinasi. Kartais iš lovos net nesikelia, visada blogai jaučiasi ir t..t.. Nevalgo, tik vaistai vaistai. Viskam. Net tam, kad užmigų. Tai yra baisu. O pradžia - vaikystėje.
Visi ligos pradėjo ieškoti po bandymo nusižudyti, bet tada juk jau pervėlu. Kalbėjausi su ja apie viską. Pati sakė, kad 4.kai bandė žudytis, apie nieką negalvojo, nes norėjo numirti.
Tokie dalykai kaip savižudybė5. nėra spontaniški. Jie planuojami, planai brandinami ilgai.
6.Linkiu visiems turintiems vaikų nuo jų nenusisukti. Nėvienas niekam nelinkėtume tokio gyvenimo. Todėl būkime dėmesingi ir nenumokim ranka į pagalbos šaukimąsi ar užslėptus ženklus, kad žmogui sunku.
Nemanau, kad lengva išeiti iš gyvenimo.

1.2.As ir budama paaugle prasiau mamos,kad eitume abi pas psichologa.Ji sake,jei tau reikia-pati ir eik.Kodel vaikai patys turi spresti tokias problemas,o ne tokias,pvz.-Saule sake,kad jei as su Ineta snekesiu,ji su manim nedraugaus biggrin.gif Ir,jau vien tai,kad vaikas pats prasosi,rodo,kad jis jau vaikas "suaugusio akimis"taip sakant,nes jam rupi nebe vaikiskos problemos...
3.Mano mama apsipildavo asarom tik is pykcio,ji skausmo asarom neverkia.O sitos merginos mama apsiverke stipriai per velai-vaiko gaila nebuvo tada,o dabar staiga gaila pasidare? g.gif
4.Kai eini zudytis,psichika buna nestabili.Mano atveju as jau net skausmo nejutau perpjaunant ranka...2 kartus is eiles.O ir kodel ta mergina turetu galvoti?Tevai suauge-ir negalvojo.
5.Buna ir spontaniski.Bet kai sergi depresija,ta mintis uzvaldo visa kuna,sitiek metu,letai bet uztikrintai... verysad.gif
6.Vaikams tevu supratimas,rupestis ir apkabinimai labai LABAI REIKALINGI cray.gif
QUOTE(jolita.martyna @ 2010 01 03, 13:28)
o tai koki sukretima turejo jusu drauge,kad norejo zudytis g.gif

Kaip tai koki?Taip paprastai zmones cia samprotauja apie tokius sudetingus dalykus doh.gif Mama negirdejo tos mergaites,negirdejo,kai ji prase pagalbos ir tai-vien del to,kad 1k jos neisgirdo,viskas neissirutuliojo i sunkia depresija.Kaip galima aplamai nepastebeti,kad vaikas serga?
Kas vaikams yra didziausias ramstis,didziausia gyvenimo prasme ir meile? MAMA!O kai jos meile nepasiekiama,kai vaikas pasijunta nereikalingas mamai,tai kur ieskot tu prasmiu,kur kabintis?Suaugusiems viskas truputi kitaip-jie patys savo gyvenimo kalviai.Pabandykit isijaust bent kiek verysad.gif

QUOTE(sata @ 2010 01 05, 13:54)
O aš kaip tik galvoju apie savo vaiką, jaučiuosi prieš ją kalta, kad esu bloga mama, kad negaliu duot jai tokio gyvenimo, kokio jinai nusipelno (auginu ja viena, tėvas nepadeda, pastaruoju metu nebendrauja visiškai). Pavargau nuo visko, supratau, kad ką bedaryčiau, gerai jau nebus niekada.

Vaikams nereikia rumu,nereik 100 saldziu bulkuciu ar ciulpinuku,jiems reik zinot,kad mamai jie rupi.Kad ir kaip butu sunku.Sunkus gyvenimas,buitis,tik uzgrudina,bet svarbiausia mamos siluma,tad viskas nebeatrodo taip baisu.Kad ir ant raskladuskes,bet jei mama salia,vaikui jau gerai.O buna tevai apipila viskuo,kuo tik ymanoma,iskyrus demesi-kokie vaikai uzauga?Daznas kalejime sedi.Tad jus esat labai svarbi savo vaikui!!!
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo teiserskiene: 06 sausio 2010 - 12:17
Vaikams nereikia rumu,nereik 100 saldziu bulkuciu ar ciulpinuku,jiems reik zinot,kad mamai jie rupi.Kad ir kaip butu sunku.Sunkus gyvenimas,buitis,tik uzgrudina,bet svarbiausia mamos siluma,tad viskas nebeatrodo taip baisu.Kad ir ant raskladuskes,bet jei mama salia,vaikui jau gerai.O buna tevai apipila viskuo,kuo tik ymanoma,iskyrus demesi-kokie vaikai uzauga?Daznas kalejime sedi.Tad jus esat labai svarbi savo vaikui!!!
[/quote]

Man atrodo, kad jai be manes bus geriau. As ne tik savo gyvenimo nesugebu susitvarkyt, bet ir ją paskui save tempiu.
Atsakyti
[quote=sata,2010 01 06, 16:03]
Vaikams nereikia rumu,nereik 100 saldziu bulkuciu ar ciulpinuku,jiems reik zinot,kad mamai jie rupi.Kad ir kaip butu sunku.Sunkus gyvenimas,buitis,tik uzgrudina,bet svarbiausia mamos siluma,tad viskas nebeatrodo taip baisu.Kad ir ant raskladuskes,bet jei mama salia,vaikui jau gerai.O buna tevai apipila viskuo,kuo tik ymanoma,iskyrus demesi-kokie vaikai uzauga?Daznas kalejime sedi.Tad jus esat labai svarbi savo vaikui!!!
[/quote]

Man atrodo, kad jai be manes bus geriau. As ne tik savo gyvenimo nesugebu susitvarkyt, bet ir ją paskui save tempiu.
[/quote]

Ar būti našlaičiu geriau? Girdite ką šnekate?
Atsakyti
QUOTE(sata @ 2010 01 06, 16:03)
Man atrodo, kad jai be manes bus geriau. As ne tik savo gyvenimo nesugebu susitvarkyt, bet ir ją paskui save tempiu.

patikek manim, ji tikrai taip negalvoja.
Mano tetis mus paliko kai man buvo 10 metu. Bendravom, nieko nesakau, bet finansine parama buvo minimali. Paskui daug gere, savo gyvenimo visai nesusitvarke. Bet as ji mylejau labai labai...ir norejau kad butu laimingas, o svarbiausia - kad butu kartu su mumis. Man visai nesvarbu ka jis man dave ko nedave. Jis gyveno kaime ir kai as patapau nescia, surinkdavo man kalakutu kiausinius ir duodavo, nes jie vertingi. (kas nezino kalakute per metus sudeda 19 kiausiniu, taip kad juos surinkt ner taip paprasta) Ir dar daug panasiu pavyzdziu galeciau isvardinti. Ir patikek, tai man buvo svarbiau uz nauja masina ar 100 000 butui. Nesvarbu kiek tu duosi, svarbu kad nuosirdziai ir su meile....
O dabar ar daznai sedziu ir grauziu sve uz tai kad nesugebejau jam atsidekoti, nesugebejau jam pasakyti kaip labai as ji myliu ir kaip labai man jo reikia.....gal tai butu kazka pakeite....
taip kad vienintelis dalykas kuri tu duosi savo dukrai iseidama tai begalinis kaltes jausmas visam likusiam gyvenimui. Oj nelinkiu niekam sito....
Atsakyti
QUOTE(wytaute69 @ 2010 01 07, 22:57)
patikek manim, ji tikrai taip negalvoja.
Mano tetis mus paliko kai man buvo 10 metu. Bendravom, nieko nesakau, bet finansine parama buvo minimali. Paskui daug gere, savo gyvenimo visai nesusitvarke. Bet as ji mylejau labai labai...ir norejau kad butu laimingas, o svarbiausia - kad butu kartu su mumis. Man visai nesvarbu ka jis man dave ko nedave. Jis gyveno kaime ir kai as patapau nescia, surinkdavo man kalakutu kiausinius ir duodavo, nes jie vertingi. (kas nezino kalakute per metus sudeda 19 kiausiniu, taip kad juos surinkt ner taip paprasta) Ir dar daug panasiu pavyzdziu galeciau isvardinti. Ir patikek, tai man buvo svarbiau uz nauja masina ar 100 000 butui. Nesvarbu kiek tu duosi, svarbu kad nuosirdziai ir su meile....
O dabar ar daznai sedziu ir grauziu sve uz tai kad nesugebejau jam atsidekoti, nesugebejau jam pasakyti kaip labai as ji myliu ir kaip labai man jo reikia.....gal tai butu kazka pakeite....
taip kad vienintelis dalykas kuri tu duosi savo dukrai iseidama tai begalinis kaltes jausmas visam likusiam gyvenimui. Oj nelinkiu niekam sito....


Ačiū už nuoširdžius žodžius.
Prieš pora dienų jinai pasakė man, "tau geriau būtų be manęs". Stengiuos, kad nebūtų jai pagrindo taip galvot, nežinau, kaip čia taip sumastė. Įtikinau, kad ne, kad nežinau ką be jos daryčiau, tai jinai sako " aš be tavęs verkčiau visą dieną, kiekvieną dieną". Privertė pokalbis susimąstyt, šiek tiek išgąsdino, gėda pasidarė..
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo sata: 08 sausio 2010 - 11:48
teiserskiene, būtent tai ir turėjau omenyje
Atsakyti
QUOTE(sata @ 2010 01 08, 12:47)
Ačiū už nuoširdžius žodžius.
Prieš pora dienų jinai pasakė man, "tau geriau būtų be manęs". Stengiuos, kad nebūtų jai pagrindo taip galvot, nežinau, kaip čia taip sumastė. Įtikinau, kad ne, kad nežinau ką be jos daryčiau, tai jinai sako " aš be tavęs verkčiau visą dieną, kiekvieną dieną". Privertė pokalbis susimąstyt, šiek tiek išgąsdino, gėda pasidarė..

tai va...tie vaikai savotiskai masto ir jie kazkodel galvoja kad tevu nesekmu ir liudesio priezastis yra butent jie, vaikai....taip kad stenkites is paskutiniuju nepasiduoti ir laikytis...
siandien va mano motina kazka panasau susnekejo (jai su sveikata nelabai gerai) tai ji pareiske - tai va kaip bus gerai, numirsiu, jums butas liks, issispres finansines jusu problemos doh.gif Nu zinok man jau ne 8 ir ne 18 (visi 32), bet nerealiai susinervinau. Skaudu girdet tokius zodzius is mamos.....Net kai esi suaugus ir viska supranti...o kai esi vaikas tai simta kart skaudziau. Laikykites ! Krize praeis, pamatysit !
Atsakyti
QUOTE(wytaute69 @ 2009 12 29, 21:59)

na ir kas. Mano tetis ispejo. Ir ka. Sedejau, guodziau, snekejau kaip tik mokejau. Vistiek zudesi.....Siemet deja jam pavyko....o gaila...tokius fainus anukelius butu turejes...

wytaute69, taip graudu skaityti tavo pasisakymus verysad.gif Tu šaunus, stiprus žmogus wub.gif
O tėtis nuo depresijos nesigydė?
Atsakyti
Iš mūsų namo 9 aukšto praeitą mėnesį iššoko 17 metų mergaitė. Aš jos nepažinojau, bet taip neramu ir negera paliko, atrodo, visai šalia gyveno skausmas, tu gyvenai ir džiaugeisi, o šalia kažkas kentėjo ir niekuo negalėjai padėti. 17 metų man visas gyvenimas atrodė iki kelių, į ateitį žiūrėjau pro rožinius akinius, nors vėliau pasirodė viskas toli gražu ne rožėmis klota. Negaliu, kai toks jaunas žmogus šitaip...
Atsakyti
QUOTE(x-ena @ 2010 01 11, 21:47)
wytaute69, taip graudu skaityti tavo pasisakymus verysad.gif Tu šaunus, stiprus žmogus wub.gif
O tėtis nuo depresijos nesigydė?

aciu. Man ir paciai labai graudu....beveik kasdien prisimenu teti....va sapnavau cia kazkuria nakti kad jis gyvas ir kad as jam pasakoju ta istorija kur jums pasakojau apie vaikus ir pasivazinejima su rogem.....dar pasijuokem abu kad va, tipo galvojau kad to nebebus daugiau...ech..rytais tada buna taip liudna....
o duo depresijos nesigyde....kalbejau apie tai, bet jis sake kad jam viskas gerai, tik siaip sveikata sliubuoja, bet kaip jis sake " su protu" tikrai viskas gerai....Nezinau, gal galejau labiau paspausti gydytis....bet gi dar alkoholis salia....kaip vaistus gert....be to jam cia tik uzpernai pavasari buvo koki menesi...paskui vel viskas gerai....iki pernai pavasario...
Atsakyti
vadinasi čia alkoholis galbūt suveikė, bet neaišku ar jis buvo savižudybės priežastis ar pasekmė.
Mano tėtis irgi miręs, bet jis nuo ligos, savo anūko irgi nematė. Aš dažnai pagalvoju, kaip džiaugtųsi dabar..
Atsakyti