Arbūzai, melionai, moliūgai, cukinijos..

#133
QUOTE(L.K. @ 2013 05 14, 09:25)
Teko skaityti, kad auginant itin šilumamėges (melionai, arbūzai) netgi pasiteisina lysvės dengimas skaidria polietileno plėvele, paliekant tik skyles augalui - ką šįmet ketinu bandyti.


bet jei užeis lietingas laikotarpis - bus bėda. Polietilenas, kaip žinia, vandens nepraleidža. Mirks visi arbūzai ir moliūgai baloj, kas jiems, bijau, nepatiks..
Atsakyti
#134
o jei moliūgų lysvę uždengti juoda agro plėvele?
vis bandau ją kažkur pritaikyt biggrin.gif
Atsakyti
#135
QUOTE(Lerikyte @ 2013 05 14, 07:30)
tai realiai, niekad negali buti garantuotas,kad turesi grynas seklas?

Realiai gaunamos sėklos, jei auginama nuošaliau (tikrai ne sodo bendrijoje ar mažaaukščių gyv. namų kvartale) ir tik tas rūšis, kurios tarpusavy niekaip nesikryžmina.
QUOTE(L.K. @ 2013 05 14, 10:25)
...Teko skaityti, kad auginant itin šilumamėges (melionai, arbūzai) netgi pasiteisina lysvės dengimas skaidria polietileno plėvele, paliekant tik skyles augalui - ką šįmet ketinu bandyti.

Šis variantas išbandytas, nepasiteisino:
jei karšta- šunta šaknys ir nėra oro cirkuliacijos;
jei lyja- vanduo stovi paviršiuje ir kaip saintlina paminėjo, augalai jame mirksta.
Be to, augalai maitinasi tik savo šaknų sistemos pagalba, nes polietilenas neleidžia papildomoms virkščių šaknelėms liestis su žeme. Mano atveju augalai skurdo (2011 m. kai buvo šilta vasara)
Atsakyti
#136
QUOTE(Kapabull @ 2013 05 14, 09:41)
o jei moliūgų lysvę uždengti juoda agro plėvele?
vis bandau ją kažkur pritaikyt biggrin.gif


va juoda agro puikiai tiktų. Tik moliūgams tai man jos gaila būtų..
Arbūzams vis noriu nusipirkt, bet vis pinigų gaila. Daug jos reiktų ir tik vieniems metams.
Ai, ir be jos kol kas neblogai auga.
Atsakyti
#137
Ačiū, išbandysiu juodą agro, turiu jos nemažai ir nesugalvoju, kaip pritaikyt..o agurkams ją galima tiesti ant lysvės?
Atsakyti
#138
QUOTE(Kapabull @ 2013 05 14, 10:06)
o agurkams ją galima tiesti ant lysvės?


manau, kad galima, jei daug turit ir neturit kur panaudot. Man ją tikslingiausia naudoti ten, kur ne vienus metus gulės - braškėms, pvz.
Atsakyti
#139
QUOTE(yerena @ 2013 05 14, 09:51)
Realiai gaunamos sėklos, jei auginama nuošaliau (tikrai ne sodo bendrijoje ar mažaaukščių gyv. namų kvartale) ir tik tas rūšis, kurios tarpusavy niekaip nesikryžmina.

Šis variantas išbandytas, nepasiteisino:
jei karšta- šunta šaknys ir nėra oro cirkuliacijos;
jei lyja- vanduo stovi paviršiuje ir kaip saintlina paminėjo, augalai jame mirksta.
Be to, augalai maitinasi tik savo šaknų sistemos pagalba, nes polietilenas neleidžia papildomoms virkščių šaknelėms liestis su žeme. Mano atveju augalai skurdo (2011 m. kai buvo šilta vasara)

Aišku, tada gal bandysiu tik "apykakles" - kokių 30-40 cm skersmens skritulius vien tik apie augalą. Kadangi sodinsiu daug, gal eksperimento vardan paliksiu dalį be ir palyginsiu.
Beje, dėl juodos agro kaip būdo pakelti dirvos temperatūrą - kas nors bandė matuoti tas temperatūras, ar viskas tikėjimu paremta? Modeliuojant procesus, man gaunasi kiek kitoks vaizdas. Juoda agro kaista, bet šiluma nuo jos kyla viršun. Tarp agro ir dirvos yra oro, kuris, kaip žinia, šilumą praleidžia blogai. Kažkaip nematau priežasčių, dėl kurių ta dirva šilti turėtų. Va skaidri plėvelė kas kita. Spinduliai praleidžiami, tamsi dirva šyla betarpiškai ir ta pati plėvelė neleidžia jai išsisklaidyti.
Atsakyti
#140
QUOTE(L.K. @ 2013 05 14, 10:15)
Beje, dėl juodos agro kaip būdo pakelti dirvos temperatūrą - kas nors bandė matuoti tas temperatūras, ar viskas tikėjimu paremta?


matuot nebandžiau. Bet juoda agro tikrai įkaista. Ji gi guli ant žemės - reiškia, ir šaknims šilčiau.
Bent jau braškės tokioj plėvelėj augančios tikrai anksčiau derėt pradeda (išbandyta), reiškia - tikrai šilčiau.
Atsakyti
#141
QUOTE(L.K. @ 2013 05 14, 11:15)
Aišku, tada gal bandysiu tik "apykakles" - kokių 30-40 cm skersmens skritulius vien tik apie augalą. Kadangi sodinsiu daug, gal eksperimento vardan paliksiu dalį be ir palyginsiu.
Beje, dėl juodos agro kaip būdo pakelti dirvos temperatūrą - kas nors bandė matuoti tas temperatūras, ar viskas tikėjimu paremta? Modeliuojant procesus, man gaunasi kiek kitoks vaizdas. Juoda agro kaista, bet šiluma nuo jos kyla viršun. Tarp agro ir dirvos yra oro, kuris, kaip žinia, šilumą praleidžia blogai. Kažkaip nematau priežasčių, dėl kurių ta dirva šilti turėtų. Va skaidri plėvelė kas kita. Spinduliai praleidžiami, tamsi dirva šyla betarpiškai ir ta pati plėvelė neleidžia jai išsisklaidyti.


As visgi linkstu prie juodos agro pleveles. Lyginu su rubais , jei vilkiu juoda striukai ,oi kaip kaista nugara smile.gif nors oro tarpas irgi yra smile.gif
Papildyta:
Duokit dar patarimu del tu cukiniju (kaip uaurasiau niekad nesu auginus)

Turiu 3 rusis : g.eltonas ankstyvas , ir dvi kitas zalias - ankstyvas ir velyvas.
Tai kada jas set vienu metu ? Ar velyvas veliau ?
Atsakyti
#142
Kas liečia moliūgus ir cukinijas, tai mulčiuoju sluoksniuojant. Net ir sėklas sėju į duobutę, kurios kraštai yra stipriai mulčiuoti. Pavasarį kasdien neturiu galimybės laistymu užsiimt, tai mulčas labai gerai sulaiko dirvos drėgmę ir yranti organika išskiria anglies dvideginį - dar vienas pliusas daigams.
Atsakyti
#143
QUOTE(saintlina @ 2013 05 14, 10:23)
matuot nebandžiau. Bet juoda agro tikrai įkaista. Ji gi guli ant žemės - reiškia, ir šaknims šilčiau.
Bent jau braškės tokioj plėvelėj augančios tikrai anksčiau derėt pradeda (išbandyta), reiškia - tikrai šilčiau.

dacha.wcb.ru skaičiau, kaip žmogus bandė skirtingai dengiamos dirvos temperatūras matuoti. Ten viskas buvo moliūginių forume, kontekstas - kuo dengiant geriausias dirvos šilimas. Išsamiau nekomentavo, tik rašė, kad geriausiai šilo po skaidria plėvele.
Prieš į šiltnamį išsodinant agurkus, uždengiau tą vietą polietileno skiaute - iš tiesų, dirva buvo labai įšilusi. Gal ir su juoda panašiai būtų, reiks kada pabandyt ir palygint.
Atsakyti
#144
QUOTE(Gaudvilė @ 2013 05 14, 10:28)
Kas liečia moliūgus ir cukinijas, tai mulčiuoju sluoksniuojant. Net ir sėklas sėju į duobutę, kurios kraštai yra stipriai mulčiuoti. Pavasarį kasdien neturiu galimybės laistymu užsiimt, tai mulčas labai gerai sulaiko dirvos drėgmę ir yranti organika išskiria anglies dvideginį - dar vienas pliusas daigams.

Hm, tai jei pirmiau dedant zole ir ant virsaus dar siaudu, butu geresnis variantas nei su agroplevele. Zole su siaudais neleistu dregmei isgaruoti, papildytu medziagomis ir vistiek kazkiek ikaistu, o agroplevele stipriai ikaistu, tai ir dirvozemis greiciau issausetu? Kaip manot?
Atsakyti