Stejjse, skaitant tavo postus net nuotaika kyla

Labai dziaugiuos del taves

O ka daktariukas del alko sake? Galima? Nors as net pagalvot negaliu.
Lu mane alkoholis konkreciai is veziu ismusdavo. Nuo to laiko, kai blogai jauciuos, tai rimciau esu isgerus 1 karta, tai pagirios buvo istisas 4 dienas

Galvojau kojas pakratysiu. O siaip dar kelis kart bandziau isgert taure vyno, maziuka koki alaus, tai po ju tokios baimes, panikos, drebulio atakos budavo... Tai risau ir ne neziuriu i ta puse. Kazkaip net atradau viena pliusa VD, issivaliau organizma nuo alko, is visur galiu parvairuot, ryte irgi kaip zmogus jaucius
Pati jauciuos kazkaip pusetinai. Buna bangom silpniau, kartais kokiam prekybcentry kakzkokia baime uzeina, bet siaip gyvent galima. (Susirgus VD labai suintencivejo uzdaru erdviu baime.) Labai dziaugiuosi, kad vaikuciam sumigus vis daugiau jegu atrandu sportui. Isvis, atradau sporta namie, dideli malonuma teikia. Dar ieskausi pas ka Kaune galeciau kreiptis kognityvinei terapijai. Nes nenoriu vien vaistais gydytis. Noriu, issigydyt ir vidu, kad mazesne tikimybe butu vel sulaukt sios ligos... Tik va kita sav. laukia labai nemalonuss pokalbis su direktore, turiu po dekreto grizt, tai ji nori mane pamatyt, zinauu bus spaudimas mazinti alga, tai isivaizduoju, kad streso teks apturet... Bijau, kaip susitvarkysiu. Kaupiuosi... O dar tas laukimas...