Spinsa, apgailestauju dėl patirto skausmo..
O vaikučiai pas mus jau nuo balandžio pabaigos

. Jau galima sakyti,kad apsiprato,nes jau parodo save tokius,kokie yra. O yra nuostabūs vaikai su kartais vaikiškais ožiukais. Žodžiu,taip kaip ir turi būti. Kad jūs juos pamatytumėt,pažintumėt,manau,paklaustumėt savęs,kodėl pačioms nesuteikti meilės vaikučiams.

Iš tikrųjų pamilau juos vien tik laukdama pasiūlymo,o kai gavom laišką su pasiūlymu iškart pranešėm,kad norim susitikti su vaikučiais. Ir patikėkit manim, kai įžengiau į vaikų namus,ten iškart pasitiko mano dukrelė, apkabijo kojas ir paklausė:"tu gal būsi mano mama?"-supratau,kad jiems mūsų tikrai reikia. O kitų vaikų žvilgsniai,prisilietimai prie mūsų, bandymas parodyti save kuo geresnį,paliks mano atminty visą gyvenimą. Mažasis broliukas sakė tik kelis žodžius,o dabar tauška nesustodamas. Ech, koks gyvenimas pasidarė spalvotas, jūs net neįsivaizduojat. Bet ir neįsivaizduojat,kaip aplinkiniai stebėjosi,kodėl mes imame ne vieną,o du vaikus. O atsakau tokiems labai paprastai,kad šitie vaikai dėl savo panašaus amžiaus niekada nebus išskirti ir duoti įvaikinti skirtingoms šeimoms,vadinasi,iš dalies yra pasmerkti likti vaikų namuose. Be to jei būtumėm paėmę vieną vaiką,būtumėm tik išpildę savo poreikį turėti vaiką, o štai du vaikai. Dievuliau, jų gyvenimas pasikeitė iš esmės, jie turi vienas kitą, turi mus,turi savo namus,šunelį,močiutes,diedukus,tetas, pajūrį,sūpynes,pasivaikščiojimus su mumis,pasakas,daineles,šokius,maudynes ir t.t. Jūs neįsivaizduojat,kiek daug mes ir jūs galite jiems duoti. P.S. Jau žino,kas yra bulvės,kaip jos atrodo,kad druska sūri,cukrus saldus,kaip atrodo dribsniai

Kartais kyla poreikis net knygą pradėti apie tai rašyti.
Ach, išsiliejau