QUOTE(sotto @ 2013 10 28, 21:55)
*Į tą pačią vaikų/suaugusių knygų temą. Prie linksmų priskirčiau Farlis Movetas "Šuo, kuris nenorėjo būti šunimi" ir Brankas Čiopičius "Kojos galvą vedžioja". Pastarąją buvau paskolinus ir nebeatgavau, tai verčiausi per galvą kol susiradau, ačiū šių laikų galimybėms susirasti tai, kas jau nebeleidžiama. Abi labai labai patinka, daugybę kartų skaitytos, bet nuotaiką pakelia ir priverčia balsu nusijuokti kas kartą.
**Selma Lagerliof "Kristaus legendos", knyga , kurią reiktų skaityti garsiai savo vaikams, ypač artėjant kalėdoms. Labai šilta, jauki knyga, paliečianti sielos gelmes.
**Selma Lagerliof "Kristaus legendos", knyga , kurią reiktų skaityti garsiai savo vaikams, ypač artėjant kalėdoms. Labai šilta, jauki knyga, paliečianti sielos gelmes.
*Moveto knyga apie šunį ir man labai patiko. Skaičiau tik vienąkart, nes buvo bibliotekinė, bet prieš kokias porą savaičių pagalvojau, kad norėčiau nusipirkti ir perskaityti dar kartą ("Rote" jau daug metų ji už kelis litus parduodama). Ne vienam žmogui esu pasakojusi istorijas iš šios knygos (kad ir apie šuns sugebėjimą vaikščioti tvoromis arba kaip važiuojant mašina jam uždėdavo akinius, kad vėjas dulkių nepripustų- net ir dabar rašant juokas ima

"Kojos galvą vedžioja" buvo viena skaitomiausių mano vaikystės/paauglystės knygų. Labai smagus kūrinėlis. Dažniausiai ją skaitydavau šaltuoju metų laiku, kai pasiilgdavau vasaros ir savo kaimo, kuriame vasaras leisdavau. Malonu sužinoti, kad dar kažkam ji labai patinka.

**O "Kristaus legendos" man didelio įspūdžio nepaliko. Tiksliau, visai jokio įspūdžio. Perskaičiau ir pamiršau.
Neseniai baigiau Philipo Rotho "Portnojaus skundą". Tai ketvirta mano skaityta šio rašytojo knyga, bet nė viena ankstesnė nebuvo tokia juokinga. Pirmus penkiasdešimt puslapių nuolat garsiai juokiausi, paskui jau mažiau, bet bendras įspūdis apie autoriaus humoro jausmą išliko labai teigiamas. Svarbiausia, kad knygoje pasakojami dalykai ir nutikimai visai nėra juokingi, bet šypseną nuolat kelia tai, kaip jie aprašomi. Pagrindinis herojus- žydų šeimoje augęs vyras, neurotiškas ir gana nesimpatiškas (švelniai tariant), pilnas iš vaikystės išlikusių baimių, bet tuo pačiu labai protingas ir norintis daryti gera, tik tą norą nuolat nustelbia nepasotinamas sekso troškimas. Ir ne bet kokio, o būtinai su ne žydėmis. Žodžiu, tai prieštaravimų kupinas žmogus, kuris bando atsekti viso to priežastis ir mano, kad "blogio šaknys" slypi vaikystėje, jo netinkamame auklėjime ir neteisinguose tėvų poelgiuose. Ar jis teisus, spręsti skaitytojams. Gal kam užklius didelis dėmesys seksui, gal ką įžeis veikėjo nuomonė apie moteris ar jo paties atstumianti asmenybė. Man svarbiausia buvo tai, kad skaitoma knyga buvo protinga, juokinga ir labai įžvalgi.
P.S. Jei kas manot, kad "Amerikietiškame pyrage" "sekso" scena su pyragu buvo kažkas naujo ir originalaus, paskaitykit šią knygą ir įsitikinsit, kas apie tai prabilo pirmiau.
