Mirties bausmė

Ne jus vienas esate nukentejes. Mano gimines didziaja dali represavo, zmones prisidenge valstybes vardu, neva vykde teisinguma. Bet nei vienas is likusiu mano seimos nariu vendetos nereikalauja, zuvusiu negrazinsi.
Tikrai nemegstu kai bandoma manipuliuoti jausenom, ypac diskusijoje. Tai enra argumentas.

O tarkim, vyksta teismas, butinoji gintis, mergina nuzude ja bandziusi isprievartauti vyra. Jus ka manot, vyro gimines tiki, jog ju mires giminaitis sunsnukis? Jie nebandys irodyti priesingai, apkaltinti neva zudike mergina?

Kita vertus, jus kada buvote teisme? Niekada nebuvo taip, kad visi butu patenkinti teismos prendimu. Tai ka dabar, anot jusu teisesauga yra pageidavimu koncertas?

Man regis nuo temos pradžios jau tai buvo atskirta. Juk niekas nesako, kad visiems vienodai taikyti. Juk jei yra ištirta, yra liudininkai, tai kokie giminės gali turėti balso teisę? Ne giminėms juk ir įduos linčo teisę. Viskas ir liks teisiškai.
O gynyba tai iš viso yra kitas reikalas. Žmonės nevienodi, netgi besiginantysis gali pasirodyti išties stipresnis ir pan., o kur dar afekto būsena, ta būsena, kai sukyla jėgos tą akimirką? Juk nesi to mokomas, nesi ruošiamas tam kiek ir kur suduoti, nėra tokių privalomų kursų visiems. Todėl, jei tikrai įrodyta, kad žmogus gynėsi, ne jis puolė, tai tik ranką paspausčiau Aišku, teismas nespaustų, bet iš tiesų, jei nėra rengiami tokie paruošimai gyvenimui, kaip sakoma nesi išlaikęs kažkokių tai "teisių", tai ir teisiamas neturėtum būti. Kai jau tave puola, ne galvoje dažnam tada, kad tik ranką užsukti ar pan. Kas kaip moka, tas taip šoka tada

Cia ne as, o jus akcentuojate mirusiuju giminiu teise i kersta, atsizvelgima i ju jausenas, kaip viena is teisingumo kriteriju. Kuris anot jusu gali suniveliuoti teismo sprendima, ar buti pagrindiniu argumentu, priezastimi, kodel negalima visai panaikinti mirties bausme.

Visi paskutinieji postai yra tik jausenu paremti, ka jaucia mirusiuju gimines ir t.t. Pvz norejau parodyti, kad ne visada gimines jaucia objektyviai, dazniausiai jie jaucia subjektyviai.

Mano pateiktas pvz, nieko bendro neturi su kalinimo metais, ar nusikalstamos veikos sunkumo nagrinejimu, ar tam kad parodyti kokie buna zmogzudziai, graduojant laipsniuojant ju nusizengimus.

O as moku gintis ir tam buvau mokoma tikslingai, mat mano tevai mane kad tai viena is vaiko butino issilavinimo daliu. Ir ka dabar jei as moku, negaliu pasinaudoti turimais igudziais? Visko mokiausi legaliai, kursai norintiems yra, kas nori gali mokintis.

Tas gal ir gerai, tik savo jėgų nepervertinkite. Nusikaltėlių protas veikia visai kitaip nei Jūsų, ir grėsmė gali patykoti visai kitokiomis aplinkybėmis nei įsivaizduoja doras žmogus. Gal Jums pavyks apsiginti nuo norinčio rankinę atimti narkomano, ar gatvės chuligano, bet tikras nusikaltėliškas protas aplenks jūsų visas kovines žinias. Negana to, nusikaltėlis sugebės jus įvilioti į savo pinkles taip, kad Jūs juo patikėsite. Žmonės galvoja, kad velnias yra su ragais ir uodega. O iš tiesų jis žydromis akimis ir maloniai šypsosi, jį pažinti sunku.

O is kur jus istrauket, kad as jas pervertinu? Tik fakto konstatacija ir is to istekantis klausimas. Jei as turiu igudzius nejau ju negaliu taikyti praktikoje, kai susidaro nepalankios palinkybes, vien todel, jog mokiausi?

Aš ir nesakau, kad pervertinat, o draugiškai linkių nepervertinti.
Trykštat humanizmu, o manyje kažkodėl įžvelgiate oponentą, gal net priešą. Tikiuosi perisgalvosite.

Linkiu Jums labos nakties ir kad niekada neprireiktų pasinaudoti savigynos pamokose išmoktais būdais.

Akivaizdu, kad jūs pasimetėte diskusijoje. Gimines aš rašau tik papildomai, prie tų argumentų, kad atseit kam čia iš viso tokia bausmė reikalinga ar pan. Nes reikalinga. Nes lieka po to labai daug skausmo pasėta, kai egzistuoja tam tikri manjakiškumo atvejai, kurie tokie dideli ir ant tiek protu nesuvokiami, kad kaip sakoma negaila jau būtų giminių linčui atiduoti. Bet tai tik pamąstymai, nesakau, kad taip turi būtinai būti šiandien. Užtenka, kad grąžintų tą bausmę legaliai, teisiškai.
Dėl gynybos juk tai ir sakiau! Ir sakiau, kad tarkime, jei man nepavyktų užsukti ir išnerti tik rankos, o tarkime grybaučiau ir turėčiau peilį bei afekto būsenoje jį panaudočiau. Kaip galima mane teisti? Juk puolė mane. Kaip moku, taip gynuosi. Ką turiu, tą naudoju. Juk ir sakau, kad nuolat mūsų niekas neruošia tam, nesipraktikuojame tam kasdien kaip su kokiomis kelių eismo taisyklėmis, tai ir bausti už gynybą nesutinku.
Tik žinoma, tai vėlgi turi būti įrodyta, kad nusikaltėliai nepradėtų šūkauti - tai mane puolė, mane

Taip pat kaip ir kaltinamajam. Labai retai kada situacija būna vienareikšmiška.

Galbūt nepastebėjote klaustuko sakinio gale? Jis ne šiaip sau ten padėtas...

Aš manau. Tai nuomonė, o ne žinojimas. O nuomonė pagrįsta tuo, kad esu praktikoje ne kartą buvusi per vidurį tarp pažeidėjo ir nukentėjusiojo (tiesa, ne baudžiamosiose bylose). Ir praktiškai visada pažeidėjas yra įsitikinęs, kad jis jei ir kaltas, tai yra jo elgesį paaiškinančių aplinkybių, o nukentėjusysis mano, kad pažeidėjas turi būti baudžiamas kuo griežčiau ir jo elgesys yra ypatingai negeras. Išskyrus labai lengvus nusižengimus su sąlyginai nedideliais arba nereikšmingais nuostoliais.

Ne, ne lengvai. Ir tai ne atsakymai. Pasikartosiu - tai nuomonė.



Nebūtinai. Tas atskyrimas "jie" ir "mes" yra labai sąlyginis. Ir kiekvienas mūsų tam tikromis aplinkybėmis galėtumėm patapti "jais".



Afekto būsena dėl kurios Jus galėtų pripažinti nepakaltinama yra labai retas reiškinys.
Ne kiekvieno užpuolimo metu išsitrauktas peilis būtų pateisinamas. Ir nesvarbu, kad Jus puolė. Kartais panaudojus ką turit, galit atsidurti kitoje barikadų pusėje.

isiterpsiu i diskusija.
vat sito tai nesuvoksiu iki savo smerties turbut. niekaip nesuvokiu kaip gynyba uzmusant tampa nusikaltimu, uz kuri sodina? tarkim ginuosi uz uzpuoliko, ir ji nudedu (jis pats su ginklu rankoje; jau gal sove, bet nepataike); ar moteris ginasi nuo vyro, ji partrenkia, pridauzia ar net nusauna, nes zino, kad kitu atveju bus pati nutrenkta, nusauta ir tt.
kaip turi buti ta isivaizduojama gynyba - tik pakisant koja, issukant ranka ir ka? begant tris metrus, iki taves vel pavys ir tada jau taip plos, kad is taves liks arba invalidas arba kapas su zvakelemis. aciu, bet to man nereikia. vat sita sritis teiseje turi buti tobulinama dar iki begalybes. mane taip siutina tas "perzenge butinosios ginties ribas". kartoju, juk as ir privalau pastumti ji taip, kad jis barksteltu galva -i siena ar asfalto- nes kitaip net nepabegsiu, moteris budama, nuo jo. jei tik sprigtelciu i nosi ar pavyktu spirti i tarpukoji -tai kazi ar neisiutinciau dar jo labiau. ir ka tada? tada man amen. dabar su tuo asfaltu. toliau viskas yra laimes dalykas. jei nusikaltelis ir siaip plius sirdininkas ar pan - jis mirsta nuo ji istikusiu fiziologiniu dalyku, kad ir insulto, o kitas ziurek, net ir po didesnio smugio, tik apsvaigs, atsipagirios po to ir visa kilometra mane vysis.
mane rimtai sudomino viena byla anglijoj ar pan, kur moteris siaip ne taip per varga buvo isteisinta, nes uzmuse vyra - advokatams pavyko idoryti, kad tai ka ji dare buvo ne intencija uzmusti, o butinoji gintis; jos veiksmai liudijo vien tai, kad "as tik norejau, kad jis nustotu mane muses 30metu"...o kur simtai moteru, pasodintu uz savo vyru nuzudyma? jau kurie buvo taip planuoti ir tyciniai?ir ka? sedi todel, kad gynesi, dure, nes kitaip pacios butu atsidure trys metrai po zeme...?

pa kolkas dabar butinoji gintis reiskia viena: tave dauzo, bet nedrisk per daug ji atidauzyti, nes kitaip atsisesi TU. tarpinio varianto nera. arba kapas su zvakelemis, arba tu uz grotu vietoj to psicho. idomu.

Taip sutinku, kad tam tikromis aplinkybėmis galima tapti "jais". Bet nei aš nei Jūs jokiomis aplinkybėmis nesėsime į teisiamųjų suolą trečią, septintą ar vienuoliktą kartą. Čia kalbėjau apie tuos kuriems nusikaltimai yra jų amatas, jų gyvenimo būdas.


Papildyta:

Atsakysiu dabar. Nežinau. Galimas dalykas palengvėtų.

Paprastai. Jei pasirenkamos savigynos priemonės yra neproporcingai didelės, jei ginamasi, nors realus pavojus jau praėjęs ir galima pasirinkti kitas, ne tokias sunkias pasekmes sukeliančias priemones, kad išvengti potencialiai galimo tolimesnio konflikto, o tu vis tiek kirviu per pakaušį, tai nebe būtinoji gintis.

Jei tave puola peiliu, ginklu, galų gale netgi kumščiu ( su sąlyga kad užpuolikas yra akivaizdžiai fiziškai stipresnis), ginkis kuo nori, jei tik taip gali apsaugoti savo ar artimo gyvybę - tai būtinoji gintis.

Jei žmogus dėl nuo jo nepriklausančių/jam nežinomų aplinkybių sukėlė pasekmes, kurių negalėjo numatyt, tai nėra nužudymas. Bet jei širdininkui, žinodama kad jis toks ir kad kažkoks veiksmas gali sukelti jo mirtį arba itin stiprų sveikatos sutrikimą, paprasto konflikto metu sąmoningai duosi jam taip, kad nudobt arba smarkiai sužalot, tai jau ne būtinoji gintis.

Ne, nereiškia.

Tarkim Jūsų vyras/brolis/tėvas atsiduria situacijoje, kuomet gretimais esanti neblaivių (ar šiaip durnų) asmenų kompanija smarkiai erzina (geria, triukšmauja, mėto daiktus ar dar ką nors daro), pasitraukti neina (nu tarkim kaiminystė, gretimas kiemas, gretimas staliukas ar pan.). Nueina jis paaiškint kompanijai, kad užkniso jie jau ir kad ramintųsi. Vienas iš anų pradeda rėkauti, keiktis, pasiunčia nx kelis kartus ir keliais etapais, galų gale pasiūlo (bet neduoda) snukin. Nu neatlaiko Jūsiškio nervai ir gauna erelis per nosį smarkiai. Atitinkamai anas girtas ir susinervinęs pastveria peilį nuo stalo ir duria į krūtinę. Jūsų artimasis miršta. Būtinoji gintis? Jūsiškis pirmas pradėjo, neblogą smūgį turėjo. Sutiktumėt, kad ano gynyba buvo būtina ir kad žuvusysis pats kaltas?

Puikiai tai žinau, ne paaiškinimų čia atėjau. Tai tik mano nuomonė, kad tai labai neteisinga, jei yra įrodymai, kad mane tikrai puolė.