Aš vis dar nekalta
Netikėtai apsireiškė tas vyrukas su kuriuo intymiai bendravau, bet buvau nusprendus santykius nutrauki visiškai.
Tiesiog kaip niekur nieko parašė kaip gyvenu, paklausiau kaip gyvena jis - parašė kad blogai nes jį pamiršau, na ir kad pasiilgo, nori pasimatyti...
Jausmai jam praėjo beveik, nežinau kaip būtų jeigu susitikčiau vėl. Praeitą savaitę parašė, kad siūlo aktyvų poilsį penktadienio vakarui, paklausiau ką turi omeny, gavau atsakymą kad aktyvus ir malonus poilsis, dar kartą paklausiau ką turi omeny paraše kad tai kas abiem patiktu..
Apie koki malonų poilsį jis kalbą taip ir neaišku, bet numanau, kad apie toki koks būdavo susitikus anksčiau, na glamonės ir pan.
Parašiau kad jeigu jis kalba apie pasiglamžymus tai tikrai ne, o jei jis nori susitikti tiesiog pasikalbėti tai mielai, taip ir nesusitikom nes matomai jeigu tik pakalbėjimas pentadienio vakarą jam netiko, tai labai gražiai kalba buvo nusukta kita linkme..
Ir vėl sužadino jis mano kūniškus geidulius prisiminus tą laiką kartu..
Bijau kad susitikus galiu neatsilaikyti, tai geriau nesusitikti, bet taip norisi jį pamatyti..
O gal kaip tik susitikus pamatysiu kad nieko nebejaučiu? Nes šiai dienai jausmai priblėsią
Ir kodėl jis vėl man parašė, to niekada anksčiau nebuvo, visada po ilgo nebendravimo 4mėn, 6 mėn, ar 9 mėn parašydavau aš pirma
Nežinau ar leisti savo kūnui miegoti, ar leisti pajausti malonumą, kaip pagalvoti eina gražiausi namo metai, kuomet kūnas gražus, jaunas, neturiu kompleksų bet neleidžiu jam gyventi, nežinau kaip tai veikia mano sveikatą, netik fizine bet ir psichine.
Ar geriau ramiai būti kaip ežero vandeniui, ar leistis į tą aistrų kelią.. tik žinau, kad jeigu juo leisiuos jis bus pilnas netik malonumo kūniško bet ir skausmo širdies, bet gal tai geriau nei tiesiog gyventi ramiai. Juk vanduo nejudinamas pelkėja..