Depresija...

Neatvesi nei taip nei kitaip. Į protą sugrįžti žmogus gali tik pats.
Užsipulti ir kaltinti manau blogiausias variantas, tuo blogiausiu metu. Net nesuprantu, kuo čia piktintis ar "nekęsti tokių žmonių". Na kiekvienas turi teisę nekęsti, ar nemėgti, bet kam tai sakyti tam kuris žudosi, čia gi ne jo problemos kad kažko nemėgsti.

Tai kad tokiais atvejais niekas neprisiverčia galvoti nei apie vaikus, nei apie ką nors. Būsena tampa per sunki ir norisi ją nutraukt.

Bet man baisu, paskelbti laišką su tokia potekste internete, ką tai reiškia? kažkur vienam iš jos postų, mačiau, yra telefonas.
Rupūžiok, nebūk durna, ką?

Rupūžiok- jei rimtai vaistų priryjai, aik vemt tik man greičiau! Ar plaut skrandį varyk!
Vaikas tau niekada, niekada to neatleis!!!
Geriau jau 'psichė' ir valytoja, bet gyva mama.
Nedurniuok.
Vaiko nebūtų, tai.... Ir tai..
Bet dbr yr vaikas, ir tu PRIVALAI dėl jo stengtis ir gyvent, o ne vaistus ryt.

nepadės čia papurtymai, kurios šizuojat ilgesnį laiką be pertraukų gi žinot. nei papurtymai, nei paguoda, nei niekas. arba praeis, arba nepraeis.
aš pati daug taškausi, net nepamąstau "duokit dėmesio". o juk taškiusis esu bele kiek. išsitaškius kažkiek palengvėja trumpam.
be to čia forumas, geriau tegu taškosi čia, nei ant gyvų žmonių.
jei tikėt psichologe, tai nusižudo visokie - ir tyliai niekam nesakę, ir besiskelbiantys.
ir apie kokius artimuosius kalbat tokiu atveju? skauda dūšią žmogui gal iki beprotybės. su anuo pasauliu vos ne kalbasi, apie kokius dar kitus žmones gali mąstyt šiuo metu?
prisirijo tai prisirijo. vis tiek greičiausiai nemirs. mirs tai mirs (galit mėtyt akmenimis už šitą sakinį). jei tikrai taip sunku, bele jai dabar atlėgsta.

Papildyta:
ok.

Ne visiems tas paspardymas tinka. Jums tiko - gerai. O kitą toks paspardymas gali tik pastumėti ką nors pasidaryti. Nėra vieno universalaus recepto, kaip padėti žmogui.

atsiprasau, kad isikisiu, bet ar jus bent isivaizduojate, kaip zmogus turi nenoret gyvent, kokia neviltis ji turi but apemus, kad netgi mintys, jog paliks savo artimuosius skausme, neprivercia jo nesiryzti siam zingsniui? kalbu nebutinai apie rupuzioka..tad apie koki papurtyma jus cia kalbate?tarsi padetu...

Skyrybos, nuolatiniai konfliktai su ex'u, kazkiek pavydo jam ir nuoskaudos, atskirta nuo vaiko, pinigines problemos, profesinis nepasitenkinimas. Normalu gi, kad zmogus su tokia puokste blogai, labai blogai jauciasi.
Bet kam, jei taip be jokios atgaivos nors kartais, stogas paciuoztu.
Daznam kazkuriuo gyvenimo laikotarpiu taip pasitaiko.
Svarbiausia neuzsiciklinti mintyse, kad jau viskas, liepto galas, kitaip nebus.
Rupuziok, esi duobej, normalu kad joje tamsu,gal salta ir slapia, bet tai nereiskia, kad be duobes daugiau nieko nebera pasauly.

Tai, kuri rase, kad normalu jog diedas nuo tokios pabego, tai skeliu atsivadejusi per zanda. Nezinai kodel pabego, nezinai, kokia ji iki duobes buvo, o pezi. Geriau patyletum.

Laisku vaikui, Rupuziok, gali ka nors nusisluostyti. Negi manai, kad vaikas pasiskaites apsidziaugtu? Sakytu, mama nusizude, bet tai niekis, svarbu laiska man parase ir atsiprase, a ne?
Susiimk.

Diedas peza vejus. Nusipirksiu buta, tada vaika pasiimsiu. Taigi suprask kad pievas blevyzgoja, tik tam, kad tave dar labiau sumurkdyt. Gal vistik teismas spres su kuo vaikui gyventi? Jei is visu po skyrybu depresuojanciu motinu atiminetu vaikus, nedaug issiskyrusiu moteru su jais gyventu, o juk kaip taisykle vaikai lieka su mamom, ar ne?
Ar ne???
Ypac kai ir pats ne angelas, oi ne angelas..

Ir siaip, daug dar butu galima pasakyti.
Kolkas svarbiausia nieko neryk ir kitaip nesizalok.

Parasyk geriau mums.
Kaip siandien laikaisi?

Rūpužioke, jau galėtumei keltis paskaityt ką prirašei. Sakyčiau, kai ateisi kokiu trečdaliu į protą, pratrink savo žinutę su skaičiais, kur ne šioj temoj. 'Viskas gerai". mua.

Pelargonija, spaudžiu leteną, surašei, taip pat, kaip aš irgi "matau'' situaciją. Aš tik vieno bijau, kad ta Rūpužiokė nebūtų ne savame prote ne taip, kaip čia kuri senbuvė, o kaip pasakyt... kur tikrai žmogus turi kitokių sutrikimų, ne tai, kad l. liūdna-l. skauda-l.neramu. gal supratot... tfū tfū.

galit man subinę išspardyt, kas priekaištavo Rūpužiokei. neįstengiau už kelių namų nunešt kompo smulkiam pataisymui, nors buvau susitarus. va čia tai dar įmanoma atspardyt. ėmė šiurpai mane imt ir lyg vandeniu šaltu vėl per pečius pilt nuo nerimo ir viskas man. ėmiau kankinę vaidint. būčiau dantis sukandus nunešus. bet tai net nebekandau tų dantų. žiūrėjau į vieną tašką kol praeis.




Papildyta:
pasiūlykit (geriau į a.ž., jei nesunku, suprantamais sumetimais ) man naują niką. niekaip nesugalvoju. jei ką, Black, Blackie, Blacky, Mertišė, Ąžuolė ir Pizdūška netinka.

ne nu. viršūnė. ar man žudytis pradėt, kad dėmesio šian gaučiau??
turėkit sąžinės gal. traleliuškės baigias, peiliai atšipę, iš kur aš jums vidury nakties šautuvą gausiu??

taigi padorios moteros miega jau, tiksliau kai čia tu daveisi - miegojo.
nikas - lavongėlė

Noriu pasakyti, kad viskas gerai. Issimiegojau gerai ir tiek. Labai apmaudu, kad kiti nesupranta. Neturiu kur gyventi, atskirta nuo sunaus, sunaus akyse kazkokia baime, as JAUCIU jo kancia, kad mes su tevu nesam kartu, kiek as galiu is sunaus girdet, kad noriu jog tu ir tetis gyentumem kartu. Tevai nusisuko. Neturiu kam pasiakyt kaip jauciuosi, drauges uzsiiemusios, nekelia ragelio ir pan. Mano naujasis draugas gyvena kitame mieste, jis geria, nors su sunum labai gerai sutaria, bet kai vaikas prie jo prisiglaudzia zvelgia i mane tokiu zvilgnius lyg sakytu nuomk mane nuo jo! Noriu pas teti. Kai isvaziavau is namu, kur sunus gyvena, jis verke apsikabines mano koja, prase niekur nevaziuoti , verke labai. Ka as jam turiu atsakyti???????? Kad man reikia dirbti ir kita menesi tikriausiai negrysiu, mano darbo grafikas padidintu kruviu o mazesniu dirbti negaliu, netureciau uz ka nuomos sumoketi ir mokesciu. Net vaiko negaliu pasiimti del naktinio darbo. Vaikas psichologiskai palauztas, matau kaip jis pasikeite po musu skyrybu, tapo labai irzlus, spardosi ir visaip maistauja, kai paprasau susitvarkytiu zaisliukus sako, kad nebemyli ir dumk tu i Kauna. Kaip man skauda sirdi . Atrodo gyvenu kazkokiam rate kur nei duru nei langu nera. Tevai vis kisasi, grysk i kaima, isidarbinsi slaveja. O man man nuolat tevai kale i galva, tu turi mokytis, pasiekti karjera, ka sekmingai ir darau. Mano toks darbas, jei nedirbsiu lisencija anuliuojasi o musu kaime sesutes nereikalingos. Galeciau cia, Kaune gyventi, tik, kad var darbo grafikas toks itemtas, galeciau vaika pasiimti, bet jo tevas nesutinka moketi tokios sumos uz aukle , sako pats biednas Norvegijoje dirbdamas. Apmaudu juk jis visus pinigus svaisto pramogoms, slidinejimams kalnuose, per pusantru metu tesutaupe 10 000lt kai tiek moka tik per menesi. visi jo pinigai iseina jo naujai draugei, ju kelionem o mano sunaus auklei jis gaili pinigu ir is vis pasake, tu ji paaugink, kol as bustui susitaupysiu tada as ji pasiimsiu nes tu psichine (nes sirgau depresija). Kai skambinu jam pasakyti, kad alimentus tvarkysiu oficialiai, kad negasdintu, kartais issilieju ir pasakau ka sunus man sako, kad jis nenori su teciu gyventi ir gyvens tik su manim, jis isiunta. Taip, man juk ir pikta matyti toki palauzta sunu ir as manau turiu teise tevui pasakyti teisybe ka sunus apie ji mano. Ji dar mazas ir kaupia pykti savy, nemoka isreiks todel kartais mane prispardo nei is sio nei is to. Va kokie dalykai dedas. Be to, vaiko tevas nuolat terorizuoja mano tevus, skundziasi, kad as psichine, kad man uzejo, kad alimentus noriu tvarkyti. Mano tevai skambina man ir pyksta ant manes, nevva kokia cia kose as vel cia uzviriau. Pasaka be galo. Rikrai pavargau. Nepykit uz tokius laiskus. Tiesiog neturiu kam pasakyti. skaudziausia, kad su mama apie tai negaliu pasikalbeti, ji nuo pat vaikystes kiek pamenu niekada manes neuzstodavo ir sakydavo tu pati kalta del visko Neturiu as nieko, neturiu seimos.

Diedas ozys ir tiek. Paaugink, o po to pasiimsiu spyga jis ten pasiims.