QUOTE(Medinis @ 2009 08 16, 19:01)
O aš manau, kad blogai. Nes tokie vaikai po to tokius pačius ir daro. Žino juk - neprapuls jo vaikai, užaugins kas nors.
Vyras turi būti visame kame vyras. O kas jis dabar? Šudukas ant pagaliuko. Kodėl jūs norite iš šuduko vyriškų poelgių? Nebūna taip.
Suaugusio žmogaus neperauklėsi. Jis pats turi savo laisva valia ir veiksmais rodyti norą bendrauti su savo vaikais. Jeigu to nėra ir netgi nėra laikomasi teismo nutarčių, vadinasi atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes, išklausius suinteresuotų asmenų nuomonę, galima stengtis bent jau iš teisinės pusės pakeisti situaciją.
Vaiko požiūris į šeimą formuojasi gyvenant pačiam šeimoje. Ir jam matant, kad vyras prisiima atsakomybę už savo veiksmus, už nuo jo priklausančius asmenis, taip pat už šeimos narius (plačiąją šeimos pareigų ir privilegijų sąvoka) - pats mpkosi būti atsakingu ir pareigingu vyru.
Tai ypač svarbu vaikui žengiančiam iš vaikystės į paauglyste.
Papildyta:
QUOTE(Medinis @ 2009 08 16, 20:20)
Dėl ko, <Nakviša>? Dėl išlaikymo senatvėje? Čpokui keturiolika - ar tikrai jam to reikia?
Pinigai - š***s.
Pasakoju 5 metų istoriją:
Mes su būsimu vyru stovime santuokų rūmuose (bla bla bla, taip - taip, skelbiame jūs vyru ir žmona). Išėjus iš rūmų prieina prie vyro vaikis ir sako:
- Jei mama ištekėjo ir tapo ****-yte - ****-iene, tai vadinasi aš irgi tapau -***ius - ***-as. Taip?
Jam keturliolikma, mes tempėme šią gumą jau gerus 7 metus (kos įteisinom santuoką, kol susitvarkėms su antru vaiku ir t.t.). Ieškinys stalčiuje gulėjo ko gero jau 4 metus kaip minimum. Ir kai praėjusiais metais susidūrė su faktu, kad namuose jis vienintelis bus "kitoks" - gražiai paprašė galų gale sutvarkyti viską.
Iš mano savanaudiškų paskatų: aš būsiu garantuota, kad mano palikimo dalis, kuri bus padalinta tarp tryjų asmenų (vyro, vaiko ir vaiko), vėliau bus dalinama tarp dviejų asmenų (vaiko ir vaiko). Ir nebus bent jau teoriškai nuskriaustų, kad yra "kitoks".