QUOTE(vyty @ 2013 11 20, 22:13)
Labai smagu. Ko gero niekas kitas ir negali įspirti (ko anksčiau prašėte

, nepadėtų

). O krizių dar bus, nenusiminkit

Linkiu ir toliau išsispirti save. Bet jei po tokio trumpo laiko vėl pajutote kaifą, tai, mano manymu, galite drąsiai vadinti save bėgike.

Pradžiai reikia tik motyvacijos, entuziazmo, o po to seka rutina - tenka dirbti, kad ir vėl galėtum mėgautis kaifu. Taip jau yra. Su viskuo gyvenime turbūt.
O šiaip, visi kurie bėga ilgesnį laiką, manau, turi kažkokį tikslą. Jei atsibodo bėgioti, galbūt reikėtų pakelti kartelę, kad ir vėl taptų įdomu. Tik gal ne perdaug iškarto

.
man sunkiausia pradėti, t.y. grįžus namo eiti persirengti, išeiti į lauką, o jau kai pradedu bėgt, tada viskas gerai. tą dieną jau nuo ryto save programavau, kad va, baigsiu darbus, grįšiu namo, persirengsiu tą ir tą, bėgsiu ten ir ten
man geriausia motyvacija - prisiminimas, koks kaifas bėgti. bet kai dėl kažkokių priežasčių padarau petrauką, tai pasimiršta tas jausmas ir reikia save išspirt.

ypatingų tikslų neturiu kolkas

kalėdinis 12 km, pavasarį koks pusmaratonis, rudenį....baisu garsiai ir sakyti, ar išbėgčiau visą maratoną.