Gyvenimas Vokietijoje nuo A iki Ž

bet jus ir vaikus taip norit tampyt is vienos salies i kita? Mokyklas keist gali buti vaikams labai sunku, o cia net sali, kalba! VEL keltis i kita sali, VEL mokytis kita kalba, o is pradziu jos net nesuprasti as vien del vaiku nenoreciau ju taip tampyt po pasauli. O negalit likt Airijoj? Juk apsiprate esat, kalba mokat, darbus turit.....

Aciu, Savannaa, uz patirti ir nuomone.

Taip,turbut paprasciausias kelias (o gal ir geriausias??) butu pasilikti Airijoje. Cia mes jau apie 10m. Viska zinom, kalba mokam, del finansines puses ramu, del vaiku ateites irgi saugu... gal taip ir gyventumem, bet atejo laikas apsispresti ir pagaliau isikurti kur nors. Va cia ir prasidejo mastymai-pamastymai. Zinokit, taip ilgai dar niekad neteko kankintis, kad priimti sprendima. Kadangi visada planavom grizti i LT,bet db mastom kur ten grizti, kaip isgyventi??? Airija ne mano salis, na, truksta man cia visko, oras kartais i nevilti varo, toli nuo LT.. Atrodo smulkmenos, bet neleidzia pilnai buti laimingai. Kol gyveni 'laikinai' atrodo gerai, o jei visam susieti ateiti su Airija, mastai zmogau ar tikrai to nori..
Del to pamastem ir apie vok. I ja ziurim tik kaip viena is variantu, nepultume iskarto viska mest ir lekti ten..Turiu pazistamu DE, giminiu.. Zinau, vaikams butu sunku, labiau vyresniajam, mazoji dar neina i mokykla.. bet vaikai imlus, zinau pramoks viska ir mus aplenks savo ziniomis. Ir man paciau butu sunku viska pradeti is naujo.. nenoriu, bet jei reikes tai darysim.
Labiausiai, aisku, noretumem kurtis LT. Vis delto namai, tevai, liet. kalba. Bet saugumo jausmo neuzturesi ten tikriausiai nei dabar nei veliau(is bet kurios puses bepaziuretum) ir kaip pozityviai bemastytum. Svajojau, tikejau , kad sugebesiu, isitrinsiu... o db bijau! Realiai bijau tos LT!!

Sveikos,

jei prisimenate tą mano darbo istoriją prieš porą sav., tai čia bus update'as.
Susisiekė su manim po to darbdavys, atsiprašė už kitų darbuotojų elgesį ir paklausė, ar noriu ten dar dirbti, nes matė, kad galiu būti labai gera. O aš ten labai norėjau likti - labai gera vieta, gerai apmokama, tik tie keli kolegos man košmariški. Tad galiausiai grįžau į darbą, galvojau gal grįždama įrodysiu, kad niekur neketinu pasitraukti ir jie turės pradėti mane kaip sava laikyti. Bet kiekvieną dieną vėl girdėjau tiek daug priekaištų ir vėl nepagarbų elgesį iki tokio lygio, jog man kartą net į palto kišenę vieną įžeidžiantį raštelį paliko.

Mano ne toks būdas, jog rėkaučiau darbe ar stipriau atsikirsčiau. Labai man trūksta to kietumo ir mokėjimo į akis rėžti, ką galvoju. Ypač to trūksta darbiniuose santykiuose.

Šiandien, matyt, buvo man pati blogiausia diena toje darbovietėje. Dirbau gerai, su klientais susitvarkiau super, bet su kolegomis buvo kažkokia katastrofa. Tikrai nebegaliu daugiau to kęsti ir noriu viską mesti.

Bėda, kad man dar vieno mėnesio tebetrūksta iki pradirbtų 12mėn. Tai erzina, nes dar vieno mėnesio ten nepakęsčiau.

Dabar tik norėjau paklausti, ar geriau pačiai Kündigung parašyti, ar geriau laukti, kol mane atleis? Darbdavys šiandien pastebėjo, kad vėl turiu problemų su kolegomis ir kad labai nesutariu, bet aiškiai pasakė, jog jie vertingesni, ilgiau ten dirba ir pan. ir jei kas nors dabar turi išeiti, tai aš.
Gal kas iš patirties gali pasakyti, kaip yra naudingiau, ar kad tave atleidžia, ar kad pats išeini.
Pagal sutartį, tai aš net ir parašius Kündigung turėčiau dar dvi savaites ten dirbti. To tikrai negalėčiau. Su kolegomis taptų viskas dar prasčiau, jie suprastų esą nugalėjo. O jei atleistų, tai labai gali būti, jog jau tą pačią dieną nebereikėtų į darbą .

is pradziu pamaniau kad neturit galimybiu pasilikt airijoj...
Kodel manot kad vokietija bus 'ta shalis', ar cia bus gera/geriau? As ilgesni laikotarpi gyvenau 4 salyse neskaitant LT, ir vokietija man labiausiai nepatinka Tik vienas pliusas,- LT gana netoli.
O siaip, kurioj salyj begyventum,- busi ir liksi emigrantas, svetimsalis, kad ir 50 metu ten pragyventum. Dazniausiai emigrantai gyvena vienisus gyvenimus su labai skurdziais socialiniais kontaktais,- bendraudami nebent su tautieciais,- itin reta nemisri seima sekmingai integruojasi i visuomene. Pamastykit.
Mes taip pat intensyviai svarstom gryzima i LT, turim nemazai gryzusiu is uzsieniu draugu ir kolegu, kurie skatina gryzti, bet taip pat yra labai baisu


arbataa,- bet pakentejus ta viena menesi visus metus galetum gauti ta arbeitslos geld? nevertas tas menuo sitiek? manai kad greitai rasi kita gera darba?

pirmiausia, paciai parasius Kündigung, turi nurodyti rimta priezasti, kodel isejai is to darbo ir prasai valstybines pagalbos. Vistik tai valstybiniai pinigai, kuriuos gautum. Taip jau be jokio pasiaiskinimo ju negausi pati isejus. Nenurodzius rimtos priezasties naudojama berods triju menesiu tu pinigu Sperre.
Jeigu darbdavys atleidzia, tai kitaip.
Ir taip, po bet kokio atleidimo turi dar dirbti tiek, kiek nurodyta sutartyje arba pagal istatymus. Nebent gauni fristlose Kündigung, bet tokia yra irasoma gerokai prisidirbus.
Dauguma, jeigu tokie darbo santykiai, nebepasirodo darbe, o nueina pas gydytoja ir gauna nedarbingumo lapeli. Vien nuejus pas seimos gydytoja ir posma nubliovus, gali tau prirasyti depresija, burn out ar pan. ir gausi be problemu ta lapeli. Visam menesiui ta lapeli gauti irgi imanoma su pratesimais, bet cia jau reikia rimtu sveikatos problemu
Dar yra toks dalykas, kaip atostogu dienos, atitinkamai ilgai pradirbus, prisikaupia atostogu dienu, paprastai keleta dienu uz kiekviena menesi, tai pasiimi dar tas atostogas, jeigu dar atostogu neturejai ir nebeateini.

tai gal geriau vasarai grizkit i LT ir paziurekit, gal visgi nebus taip blogai kaip tikities. Nes kas jum garantuos, kad va jau DE, tai tikrai bus gerai. taip ir lakstysit po pasauli kaip cigonai...



as cia taip tik i filosofija pasineriau... o jei kazkur kazkam pasiskusti, kad darbe vykdomas mobingas, juolab, kad net rastelis i palta idetas, tai kaip ir irodymas rastiskas yra. Gal tada butu gera priezastis kodel moteris neistvere darbe? Gal dar tokiu atveju kazkokia kompensacija is darbovietes priklausytu....

rasteli gali bet kas parasyti, su irodymais cia sunku, cia man vasara dar ne taip buvo, net spaudimas tiek sukilo, kad ir i ligonine atsiduriau, bet advokatai nuo tokiu teisminiu zingsniu atkalbinejo, nes sansu praktiskai nulis, tu nieko neirodysi, bus zodis pries zodi, o darbdavys turi visa personala po padu, niekas nenores pries kazka kazka pasakyti, nes tures pats iseiti is to darbo, vnz. uzburtas ratas.

ai, tai DE kaip ir LT, auka pati kalta arba ji pati neteisi ir issigalvoja
As LT turejau tokia situacija,tik ten dar ir seksualiai priekabiavo tok slykstus parazitas. Pati isejau, nes zinojau, kad nieko niekam neirodysiu ir mano skundas bus tolygus nuliui.

Pritariu Uupsei
Mes gyvenom S.Airijoj, pries 3,5metu atsikraustem i De, nes mano vyras gavo darba. Gyvenam netoli Miuncheno, tai zmones cia tikrai nera siltesni, man kaip tik pasirode, kad saltesni. Gyvenant S.airijoj turejom draugu ir vietiniu , ir lietuviu, cia galiu sakyti yra tik pazystami ir tie uzsienieciai. Aisku geras oras ir galimybes kazkur nuvaziuoti, kazka daugiau pamatyti i depresija nevaro tiek kiek gyvenant s.airijoj. Bet jus cia turit giminiu, draugu, gal jums taip sunku nebutu, bet kalbos reikia.
Mes ir svajojam grizti i lt, ir tikimes, kad taip padarysim

Tas kažkoks svetimumo jausmas tikrai visuomet lieka. Arba tie vokiečiai tau atrodo kitokie, arba tu jiems kažkoks lyg svetimas.
Man kartais atrodo, kad aš daugiau apie vokiečių kultūrą ar istoriją nusimanau nei kad kai kurie vietiniai. Arba būna kartais rašybos net klaidas pataisau, nes gramatiką gerai žinau. Tokiais atvejais stebisi, kad kaip čia užsienietė gerai rašyti moka. Arba dar tas spėliojimas iš kur esu. Dažniausiai klausinėja, ar ne iš Suomijos, Lenkijos esu, kartais paklausia, ar ne iš Baltijos šalių, o retkarčiais vokiečiai išvis nežino, kas ta Lietuva yra. Aš ir nenoriu vaidinti, kad esu vokietė, bet tas jų elgesys kiekviename žingsnyje primenant, kad aš čia ne vietinė mane asmeniškai liūdina. Nesu 100% lietuvė, nes turiu šiek tiek, ir lenkų, ir vokiečių kraujo. Bet man vis tiek namai yra ten, kur aš gimiau ir užaugau.
Visi artimiausi giminaičiai, šeima ir draugai palikti Vilniuje. Vokietijoje daug pažįstamų turiu, bet draugų - ne.. Man visuomet namais liks Vilnius, kad ir kaip svetur bandyčiau įsikurti.
Be to pradžioje buvo sunkoka Vokietijoje - tiek psichologiškai, tiek pinigų, tiek kalbos (o ją būtinai reikia mokėti) atžvilgiu. Dabar šiek tiek geriau. Visur, ir toje pačioje Lietuvoje, daug dirbant, galima užsidirbti ir gerai gyventi. Čia tie stereotipai apie prastai gyvenančius lietuvius, tai tik burbėjimas ir nenoras keistis. Juk daug dirbti ir pačiam pasidaryti geras sąlygas yra išties labai sunku, lengviau pašnekėti, kad viskas blogai.

Na aš tada tikriausiai nenormali pasirodysiu jums man Vokietija mano namai, nesijaučiu čia nei svetima, nei ne čia papuolus. Ir dar per tuos du metus nei ant vieno vokiečio neužsiroviau, kuris sakytų ar kažkaip kitaip parodytų, jog "užsienietė" esu nepageidaujama. jaučiuos puikiai čia. Lietuvos pasiilgstu tik dėl likusių ten giminaičių, kelių draugų (nes didžioji dalis vistiek kažkur kitur - ne po Lietuvos saule gyvena), na ir šiaip įdomu grįžus pamėgtas vietas aplankyti. Esam čia ne vieni su vyru, yra mano sesuo su šeima, turim nemažai draugų lietuvių..su vokiečiais draugais kitas reikalas, nes maniškis nelabai nori jų turėt dėl kalbos, neypatingai gerai ją moka. Vienu žodžiu, jei ne darbo problema man čia...tai viskas būtų tiesiog idealu