Vedinimas nuosavame name - 3

#385
Teko matyt piesinuka cia ideta kuriame rodo jog i lauka ismetamo oro temperatura yra +8 kazkaip gaila ir tiek, suprantu kad jis nesvarus ir panasiai, o jai ji isputus garaze?
Ar cia visiskai nelogiskai skamba? Paemimo ortaki noreciau tiesti per garaza, apsiltinta ty per siena patenka i garaza, kerta 6m ir tada patenka i katiline. Cia nekurie sako bloga mintis?


QUOTE(ed@ @ 2014 01 18, 18:09)
Tai, apvyniokite oro paėmimo ortakį min. vata. 10sm, manau, turėtų užtekti.
Suprantama, tokį šaltą orą nereikėtų tiekti į kambarius per ortakius. Turite  sumontuoti 4-6 el. šildytuvą. Dar geriau - ventiliatoriaus pagalba ištraukinėti orą, o langus palikti mikroventiliacijos režime, kad per plyšius galėtų pritekėti oras.

Atsakyti
#386
QUOTE(ed@ @ 2014 01 18, 21:16)
Bet yra ir objektyvių priežasčių. NOVA300 turi ilgesnį šilumokaitį, o tai labai įtakoja NVK

Va čia didžiausia rotorių problema norint juos pritaikyti energetiškai efektyviuose pastatuose. Šilumokaičio ilgis vos ~30cm. Net ir didžiųjų įrenginių ne ką ilgesnis.
Susidaro vaidzas, kad nenorima išlaidauti šilumokaičio dydžiui ir siekti didesnio nei 70% temperatūrinio NVK, kuris neproporcingai išaugina šilumokaičio dydį.
Atsakyti
#387
Aš pasidariau vieną išvadą: jei rekuperatorius neatgauna drėgmės, tai jo naudingumas krenta. Plokšteliniai drėgmės neatgauna, todėl nuo kokių +5 ar nuo 0, jų naudingumas smarkiai krenta. Beje, ar yra skirtumas ar plokštelinis rekuperatorius kryžminis ar priešpriešinių srautų?

Rotaciniai rekuperatoriai drėgmę atgauna, todėl jų naudingumas nekrenta.

Ką sugeba Paul rekuperatorius mes matome. Jo NVK visai neblogas - 87-88 proc. Reikia realiai veikiančio rotocinio stebėjimų. Gal kas turite kokią nuorodą?
Papildyta:
Kas man gali paprastai paaiškinti glikolinio ŽŠ veikimo principą? Kokie jo įrengimo kaštai, atsipirkimas? Kokios firmos tuo užsiima? Kiek suprantu ŽŠ reikalingas/naudingas tik plokšteliniam rekuperatoriui. Ar taip? Rotaciniam ŽŠ kaip šuniui penkta koja: nepamaišytų, bet brangus, o nauda abejotina.
Atsakyti
#388
Apie dregme galiu pasakyt tik is patirties. Turiu tokia samadelka pirchike, grindys praktiskai osb ant zvyro sienos plonu sluoksniu vatos ir tt..

Taigi ruduo, dregme kartais rodo ir 90% +10 +5 kad prisildyti iki 90laipsniu trunka pusantros h, malkom kraut reik 3 - 4 kartus.
Ziema dregme 20-30% -10 temperatura, prikaitinu is 2 krovimu, temperatura 100 laipsniu ir daugiau pasiekia per nepilna valanda.

As visgi buciau linkes manyti kad dregmes saltiniu bus ir taip uztektinai, kazin are privalumas tas dregmes grazinimas smile.gif

PS as kalbu is savo varpines, pajurio klimatas galimai siektiek kitoks nei sostine smile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo ble: 19 sausio 2014 - 10:25
#389
QUOTE(cibulis @ 2014 01 18, 18:45)
Kas man gali paaiškinti vieną dalyką. Čia rašo taip: rekuperuota ir sunaudota energija. Rekuperuotos energijos kiekis skiriasi, bet sunaudotos stabilus - 1,116 kWh. Tai jei prie +8 (toks oras buvo visai nesenai) nereikėjo kaloriferio, tai kai dabar lauke -10, jis jau turi jungtis ir prisukti elektros. Kodėl tuomet sunaudota energija stabili?

gal turi omeny rekupo ventiliatoriaus sunaudojama elektros energija g.gif
Atsakyti
#390
QUOTE(ed@ @ 2014 01 18, 19:25)
Jei kam įdomų. Dabar pas mane termometras už lango rodo -11С. Rotoriukas teikia į kambarius +23.6C, nors kambariuose termometrai rodo tik +23С.
Kas įmins kodėl gaunasi NVK virš 100%. (teno nėra, oro paėmimas tiesiai iš lauko, vamzdis gerai izoliuotas).

Nors fizika mokiausi tik mokykloje, o tai buvo doh.gif kaip senai, bet enenrgijos tvermes desni dar atsimenu mirksiukas.gif niekas is niekur neatsiranda ir niekas niekur nepradingsta, taigi pas tamsta aba termometrai gryba pjauna, arba kiek as isskaiciau is situ vedinimo temu - pas tamat daugiau oro issiurbiama is namu, nei ipucuama - o tai gali reiksti, kad tuoj gyvensite kaip kosmose t.y. vaakume arba pas jus kiauras namas ir jusu rekupas neisnaudojamas pilnu pajegumu t.y. gyvenate skersvejo salygomis. kaip beje ir mes siuo momentu, nes jokio rekupo neturime verysad.gif
O kos pas tamsta rekuperatoriaus modelis, koks namo plotas, kaip sildomas ir kiek oro pasikeicia per rekupa bigsmile.gif
Papildyta:
QUOTE(cibulis @ 2014 01 19, 11:05)
Kas man gali paprastai paaiškinti glikolinio ŽŠ veikimo principą? Kokie jo įrengimo kaštai, atsipirkimas? Kokios firmos tuo užsiima? Kiek suprantu ŽŠ reikalingas/naudingas tik plokšteliniam rekuperatoriui. Ar taip? Rotaciniam ŽŠ kaip šuniui penkta koja: nepamaišytų, bet brangus, o nauda abejotina.

Mindaugai, esi is tiesu protingas vyras ir negi is tiesu naisku, kad glikolinis ZS tai tas pats variantas kuri visi cia vadina GEOTERMINIU (nesupainiok su Islandija ar Kurilais mirksiukas.gif ) tik jis arba trumpesnis jei nadojamas tik kaip ZS arba jei statai geotrminis SS su pozeminiu konturur (vertikaliu ar horizontaliu) tiesiog atatinkamai paiilgini vamzdi 4u.gif
Bango issakyta abejone kirba ir man - ar tikrai tie kaloriferiai sugeba pakankamai pasildyti ieinama ora kai debitai didesni nei koks 100m3 g.gif bet sitoj situacijoj gal skaiciukais geriausiai sugebetu edas paoperuoti bigsmile.gif
Papildyta:
QUOTE(*** @ 2014 01 19, 11:21)
As visgi buciau linkes manyti kad dregmes saltiniu bus ir taip uztektinai, kazin are privalumas tas dregmes grazinimas smile.gif

PS as kalbu is savo varpines, pajurio klimatas galimai siektiek kitoks nei sostine smile.gif

Is vaikystes prisiminimu gyvenanat bute - ant radiatoriu pakabinti tokie "isgarintojai" i kuries klasdien reikdavo vandens dapilti, o jie tokia apkalkeje ir murzini man akyse stovi doh.gif Dabar name kazkaip to labai nejauciu, nors zmonai vis truksta dregmes, tiesa jokio matuoklio neturiu - tai nematavau verysad.gif
Atsakyti
#391
QUOTE(cibulis @ 2014 01 19, 10:05)

Kas man gali paprastai paaiškinti glikolinio ŽŠ veikimo principą? Kokie jo įrengimo kaštai, atsipirkimas? Kokios firmos tuo užsiima? Kiek suprantu ŽŠ reikalingas/naudingas tik plokšteliniam rekuperatoriui. Ar taip? Rotaciniam ŽŠ kaip šuniui penkta koja: nepamaišytų, bet brangus, o nauda abejotina.


Kadangi ed@as jau atsirado, tai į pirmą dalį jis geriau atsakys, o dėl ŽŠ, tai rotorinis irgi bijo šalčio, bet tik nuo ~-25C temperatūros (tokia buvo nurodyta šiame forume), tad dėl žemesnių už 25C temperatųrų statyti ŽŠ mano manymu tikrai neapsimoka. Jau tegul rekuperatoriuje įdiegtos apsaugos jį saugo.
Atsakyti
#392
O tai kas rotoriuose valdo drekinima? Ka daryti su rotoriu, jei rudeni noriu kuo greiciau pasalinti dregme, o rotorius ja atstatineja? Kolkas vienintelis girdetas energiskai efektyvus dregmes kontroliavimas - BangaS pasiulytas pjezogeneratorius ortakyje pries plokstelini silumokaiti.
QUOTE(ed@ @ 2014 01 18, 16:55)
...Juk toks drėkinimo procesas nėra valdomas. Niekas negali nei prognozuoti, nei reguliuoti kiek tos drėgmės prikaups grunte per vasarą. Gali būti, kad ir prie -10C tos drėgmės bus per daug, o gali būti kad jau prie 0C jos pritrūks. <{POST_SNAPBACK}>

Nezinau ar taip ir yra, bet toki efekta su rotorium isgauti nesunku. Tereikia uzkisti kanalus i lauka. Cirkuliuoja tas pats vidaus oras, rekuperatoriaus ventilatoriai ir rotoriaus varikliukas dar siek tiek pasildo. Jei tai tiesa, tai reali apytaka pas vedinimo specialista - 0.
QUOTE(ed@ @ 2014 01 18, 18:25)
Jei kam įdomų. Dabar pas mane termometras už lango rodo -11С. Rotoriukas teikia į kambarius +23.6C, nors kambariuose termometrai rodo tik +23С.
Kas įmins kodėl gaunasi NVK virš 100%. (teno nėra, oro paėmimas tiesiai iš lauko, vamzdis gerai izoliuotas). <{POST_SNAPBACK}>

Tai kad sita problema netgi teoriskai nelabai issprendziama. Ploksteliniame silumokaicio ilgi gali didinti nors ir iki begalybes. Efektyvimas su ilgiu tik dides, nors nuo kazkokio ilgio padidejimas bus jokiais budais nebeapciuopiamas. Rotoriuje pailginus silumokaiti, nuo tam tikros ribos oras pro silumokaiti isvis nebepraeis, tik stumdysis pirmyn-atgal. NK 100, tik deja sviezio oro 0. Tas 30 cm matyt yra kompromisas tarp oro kaitos ir NK.
QUOTE(BangaS @ 2014 01 18, 22:28)
Va čia didžiausia rotorių problema norint juos pritaikyti energetiškai efektyviuose pastatuose. Šilumokaičio ilgis vos ~30cm. Net ir didžiųjų įrenginių ne ką ilgesnis. <{POST_SNAPBACK}>

Atsakyti
#393
QUOTE(cibulis @ 2014 01 18, 17:45)
Kas man gali paaiškinti vieną dalyką. Čia rašo taip: rekuperuota ir sunaudota energija. Rekuperuotos energijos kiekis skiriasi, bet sunaudotos stabilus - 1,116 kWh. Tai jei prie +8 (toks oras buvo visai nesenai) nereikėjo kaloriferio, tai kai dabar lauke -10, jis jau turi jungtis ir prisukti elektros. Kodėl tuomet sunaudota energija stabili?


Todėl kad ten pateikiama rekuperatoriaus sunaudota elektros energija, tenas yra ne rekuperatoriuje, o kaip papildomas įrenginys, tad jei mes pateiksime ir jo sąnaudas, bus viršytas tik "Paul" sunaudota elektros energija. Viskas labai paprasta smile.gif.
Papildyta:
QUOTE(darius333 @ 2014 01 19, 12:02)
nors zmonai vis truksta dregmes, tiesa jokio matuoklio neturiu - tai nematavau  verysad.gif


Ir nereikia. Nueini į parduotuvę, o ten įvairiausi drėgmės matuklių modeliai vitrinoje sudėti, pasižiūri kiek rodo, ogi toje pačioje uždaroje erdvėje būdami vieni rodo 20% kiti iki ~90%, tad tokių pirkti nėra prasmės, o profesionalūs brangūs, be to, kaip suprantu, prieš naudojimą juos reikia sukalibruoti.
Papildyta:
QUOTE(Milao @ 2014 01 19, 12:18)
Kolkas vienintelis girdetas energiskai efektyvus dregmes kontroliavimas - BangaS pasiulytas pjezogeneratorius ortakyje pries plokstelini silumokaiti.

O man jis nuo pat pradžių užkliuvo. Taip ir nesupratau, kurioje vietoje ruošiamasi tą drėkinimo procesą atlikti, jei prieš šilumokaitį, tai nepagaunu, kaip vanduo, neužšaltų tame purkštuke dar neištekėjęs, jei už šilumokaičio, tai jokio skirtumo ar namo viduje su standartiniu drėkintuvu, ar rekuperatoriuje, o rekuperatoriuje tokia samodelka dar ir brangiai kainuotų.

Atsakyti
#394
Zinoma pries silumokaiti. Is tikro su tais rekuperatoriais kuriuos maciau, yra problemu tai realizuoti. Iprastinis ieinancio oro kelias rekuperatoriuje - filtras-silumokaitis-ventiliatorius. Drekinimui geriausia schema butu filtras-ventiliatorius-drekinimas-silumokaitis. Taigi kaip ir problema su dregmes iterpimo tasku.
Del minuso gresmiu papildomu problemu nematau, kadangi ploksteliniam bet kokiu atveju reikia paduoti teigiama ora. Is kitos puses, nera jokiu purstuku. Tiesiog kibiras/bliudas, is kurio kyla rukas. Prie riebaus minuso tas rukas tikriausiai taptu smulkiu sniegu, kuris tirptu ir garuotu silumokaityje.
QUOTE(mintas @ 2014 01 19, 12:34)
Taip ir nesupratau, kurioje vietoje ruošiamasi tą drėkinimo procesą atlikti, jei prieš šilumokaitį, tai nepagaunu, kaip vanduo, neužšaltų tame purkštuke dar neištekėjęs, jei už šilumokaičio, tai jokio skirtumo ar namo viduje su standartiniu drėkintuvu, ar rekuperatoriuje, o rekuperatoriuje tokia samodelka dar ir brangiai kainuotų.<{POST_SNAPBACK}>
Atsakyti
#395
QUOTE(ed@ @ 2014 01 18, 20:25)

Kas žino, kur gauti tokius stebuklingus ortakius, kurie be jokių energijos išlaidų pašildo ateinanti orą.


Prosto ,nereikia jokiu stebuklu.Energijos reikia , bet tik 4-5 kartus pigesnes nei su elektriniu tenu tai padaroma ...
Atsakyti
#396
QUOTE(darius333 @ 2014 01 19, 12:02)
Mindaugai, esi is tiesu protingas vyras ir negi is tiesu naisku, kad glikolinis ZS tai tas pats variantas kuri visi cia vadina GEOTERMINIU (nesupainiok su Islandija ar Kurilais mirksiukas.gif ) tik jis arba trumpesnis jei nadojamas tik kaip ZS arba jei statai geotrminis SS su pozeminiu konturur (vertikaliu ar horizontaliu) tiesiog atatinkamai paiilgini vamzdi  4u.gif

Ačiū, kad jau išvadinai protingu, bet man vis tiek neaišku. Suprantu tik tiek, kad geram ŽŠ reikalingas gręžinys. O toliau? Jei į tą gręžinį leidžiame geoterminio kontūrą, tai kaip su ŽŠ. Pakanka to pačio diametro skylės, reikia skylę platinti ar galbūt giltinti gręžinį? Kas į gręžinį ŽŠ atveju įleidžiama? Kiek tokia sistema gali kainuoti?
Atsakyti