Kažko tylios šiandien....gal čia aš su savo išpažintimis visas pakraupinau.... Paskaitau- ir tikrai net sau tikra zombė atrodau....
QUOTE(vilda @ 2006 07 25, 10:46)
Kažko tylios šiandien....gal čia aš su savo išpažintimis visas pakraupinau.... Paskaitau- ir tikrai net sau tikra zombė atrodau....
Tikrai neesi tu zombis, kiekvieną žodį iš tav0 "išpažinties" galiu pritaikyti sau, anksčiau tyliai ramiai priimdavau visus gyvenimo smūgius ir išbandymus, tačiau dabar, tai kas man nepriimtina viską atremiu- "stoju piestu"...
QUOTE(vilda @ 2006 07 25, 11:46)
Kažko tylios šiandien....gal čia aš su savo išpažintimis visas pakraupinau.... Paskaitau- ir tikrai net sau tikra zombė atrodau....
Tikrai ne zombė ...
Kiekvienas žmogus turi šviesųjį pradą, bet turi ir tamsiąją pusę, su visomis nuoskaudomis pykčiais pagieža ir kt. Ir būna momentai, kai ši tamsioji pusė iškyla į paviršių ir prasiveržia visi ten slėpti jausmai. Turbūt kiekvienam taip būna, tik ne visi išdrįsta tai pripažinti. Šiuos jausmus po truputį pakeis kiti, nes ir po tamsiausios nakties ateina rytas
Vakar žiūrėjau dok.filmą apie Vangą. Kaip norėčiau pas su kažkuo panašaus pabendrauti, kas pasakytų ką ir kaip daryti, ką man reikia keisti savo gyvenime, nes tokios nelaimės manau yra duodamos už kažką. Va niekaip nesurandu savyje to, už ką galėjau tokią bausmę skirti.... Vakar vakare guliu ir mąstau- kaži nelaimingesnių žmonių šiame pasaulyje dar yra ar nebe.... Rodos vieni pragyvena visą gyvenimą ramiai, be jokių didelių smūgių, o kitam duoda ir duoda į paširdžius, kad nebegali net gaivaus oro įkvėpti.....
Kaip gyvenate? Kaip atostogaujate- vistik vasara už lango....
Kaip gyvenate? Kaip atostogaujate- vistik vasara už lango....
QUOTE(strazdana @ 2006 06 14, 22:49)
Aš vėl, o Angele, apie tave mąsčiau, užmerkusi akis meldžiaus,
Paklausiau Dievo-,,kas yra mama? "ir Jį atsakant išgirdau:
,,Tu ir pati gerai žinai, vaikelis-motinos dalis"...
,,Bet, Dieve, kaipgi su manim? Jei jau vaikelio neturiu..."
,,Mieloji, Tu tikrai esi mama"-atsakė Dievas drebančiu balsu...
,,į žemę aš siunčiu vaikus ,vienus-ilgam, kitus-tik dienai, dviem ar trim..."
,,Bet, Dieve, aš nesuprantu, aš noriu savo vaiko čia, dabar..."
Ir atsiduso Dievas virpančiu balsu, ir suspindėjo ašara veide...
,,Vaikelis Tavo su manim, NAMIE, ir patikėk, Jam gera čia...
Jis angelu naktim atskrieja pas Tave, paglosto, išbučiuoja veidą Tau,
Jis žvaigždele tau spindi danguje ir vėju glosto skruostą Tau
Taigi, mieloji, Tu ir pati žinai, kas daro moterį mama...,
Tai jausmas Tavo širdyje
Užgimęs vienąkart ir pasilikęs visada..."
Paklausiau Dievo-,,kas yra mama? "ir Jį atsakant išgirdau:
,,Tu ir pati gerai žinai, vaikelis-motinos dalis"...
,,Bet, Dieve, kaipgi su manim? Jei jau vaikelio neturiu..."
,,Mieloji, Tu tikrai esi mama"-atsakė Dievas drebančiu balsu...
,,į žemę aš siunčiu vaikus ,vienus-ilgam, kitus-tik dienai, dviem ar trim..."
,,Bet, Dieve, aš nesuprantu, aš noriu savo vaiko čia, dabar..."
Ir atsiduso Dievas virpančiu balsu, ir suspindėjo ašara veide...
,,Vaikelis Tavo su manim, NAMIE, ir patikėk, Jam gera čia...
Jis angelu naktim atskrieja pas Tave, paglosto, išbučiuoja veidą Tau,
Jis žvaigždele tau spindi danguje ir vėju glosto skruostą Tau
Taigi, mieloji, Tu ir pati žinai, kas daro moterį mama...,
Tai jausmas Tavo širdyje
Užgimęs vienąkart ir pasilikęs visada..."
Ačiū už tokius gražius žodžius... Ašara rieda veidu...
Papildyta:
QUOTE(:)22 @ 2006 06 21, 20:37)
tikrai 
savo mazuleli as pagimdziau geguzes 22
beana mat u neteko 21 diena
beana laikykis, viena kitai padesim kazkaip atsigauti
Jenifer atsiprasau kad vis neparasau az, bet pazadu greit parasyt
savo mazuleli as pagimdziau geguzes 22
beana mat
u neteko 21 diena beana laikykis, viena kitai padesim kazkaip atsigauti
Jenifer atsiprasau kad vis neparasau az, bet pazadu greit parasyt
Na, tikrai labai keista - aš savo Angelėlį gimdžiau gegužės 21, mirė - 22... Kodėl gi tos mūsų datos taip keistai sutampa?!...
Papildyta:
QUOTE(vilda @ 2006 07 21, 08:38)
Aš tai nuo vaikiuko mirties išgyveno kas sezonines depresijas. T.y. gyvenu nuolatinėje depresijoje ir ją vis padalinu sezonams.... Dar gyvenu tokiais etapais- va iki tada ir tada padarysiu tai, iki tada - tai ir t.t. Rodos gyvenu kažko vis laukdama. Žinote, kai nėščia būdama lauki to gimdymo meto, taip pat ir dabar dar rodos laukiu..... Nors ko belaukt....?
Vilda, koėl tu taip?...
Gal dar bus ko laukti? Gal dar turėsi vaikutį? Ir atsigaus širdelė... Aišku, NIEKADA nebebūsim mes kaip kitos, niekad to neišgyvenusios, tačiau vaikutis širdelę tikrai nuramina 
QUOTE(vilda @ 2006 07 26, 09:12)
Vakar vakare guliu ir mąstau- kaži nelaimingesnių žmonių šiame pasaulyje dar yra ar nebe.... Rodos vieni pragyvena visą gyvenimą ramiai, be jokių didelių smūgių, o kitam duoda ir duoda į paširdžius, kad nebegali net gaivaus oro įkvėpti.....
Kaip gyvenate? Kaip atostogaujate- vistik vasara už lango....
Kaip gyvenate? Kaip atostogaujate- vistik vasara už lango....
Nepamiršk, kad ir mes kurios čia lankomės nesame laimingos, manau, kad niekad neatsigausim po tokių išbandymų. Vakar išėjau iš laiptinės, o ten mano angeliuko draugai, kurių nemačiau nuo laidotuvių. Vos susitvardžiau neapsižliumbus, o juk galėjo tarp jų būti ir mano angeliukas.
O čia truputis pasakojimo apie mano atostogas
O aš gavau reklaminį siuntinį su pampers sauskelnėm ir žodžiais, kad "tavo mažylė yra tokio amžiaus, kai pradeda aktyviai pažinti ją supantį pasaulį..." Taip suspaudė širdį ir taip pikta tuo pačiu pasidarė. Man tai kažkokia keista stadija prasidėjusi, tarsi bandau atstumti, tai kas įvyko, kad visa tai buvo ne man, ir aš niekada neturėjau kūdikio. Nebenoriu apie tai kalbėti, apie tai galvoti. Tarsi smegenys visa tai blokuotų. Aišku nėra dienos, kad apie tai nepagalvočiau, bet aš pavargau gyventi su šituo skausmu. Svetimų vaikų pakęsti negaliu, jie mane tiesiog erzina. Kartais užeina nerealus pyktis, ypač ant tų žmonių, kurie dėl menkniekio dejuoja. Tiesą pasakius, pati savęs suprasti nebegaliu. Kartais verkiu dėl nieko, o kartais pykstu ant visų už nieką.
Sveikutes, senokai pas jus nebuvau, vis tie rupesciai, darbai, ligos.
Zinote, ir a labai panasiai jauciuosi....
Penktadeini ryte paskambino anyta vyrui ir pasake, kad jo seseri jau isveze gimdyti, man kaip tik buvo iseigine, tai visa diena as prisiminiau savo Karolytes gimdyma, ir verkiau, ir viska dariau.
Pagimde per pietus, po pietu skambinu anytai, o ji jau ten tupi, nu toks pyktis sueme, manes net neatejo aplankyti, mat kojas skauda, nepaejo, o kai ten, tai nuleke pirmaja diena, pas "lialiu"...
Sekmadieni nuejome ir mes aplankyti, zinokite ir as pavydziu, ir pikta darosi, ir visai ne i nauda mums abiems su vyru buvo tas vizitas, grizome abu tylus, susedome virtuveje prie stalo, nuverkeme marsa susikabine ir tiek.
Visus vaikus lyginu su Karolyte, kokia ji grazi buvo, is karto ruzava, nei odele luposi, nei gelta sirgo, nei raudona buvo, tikras mazas zmogutis, visai ne leliukiska.
Ir man dar toks kvailas pyktis ima del to, kad ji pastojo is karto po Karolytes laidotuviu, vos ne tomis dienomis, rodesi kad visi be galo mylejo ja, kad skausmas didelis buvo visiems, bet juk niekas neziuri i kito nelaime ir skausma, kiekvienas tvarkosi savo gyvenima kaip nori, o man del to pikta, atrodo neatsizvelgia i tavo skausma, nes po laidotuviu praejus kelioms savaitems, dviems ar trims, pranese kad laukiasi, man tada buvo tikras kosmaras, ir anytos veide atrodo nebeliko jokio skausmo, tarodo, kad gaus pakaitala ir bus gerai.
O dar del paminkliuko, pakeiteme kai ka, tad ir kaina padidejo, anytai kai pasakeme, tai ji, vaikai, tai kam jau jus tai zemei statysite tokius pinigus...
As noriu kad butu grazu, juk visam guyvenimui tik tiek begalime del jos padaryti, paskutini karta...
Zinote, ir a labai panasiai jauciuosi....
Penktadeini ryte paskambino anyta vyrui ir pasake, kad jo seseri jau isveze gimdyti, man kaip tik buvo iseigine, tai visa diena as prisiminiau savo Karolytes gimdyma, ir verkiau, ir viska dariau.
Pagimde per pietus, po pietu skambinu anytai, o ji jau ten tupi, nu toks pyktis sueme, manes net neatejo aplankyti, mat kojas skauda, nepaejo, o kai ten, tai nuleke pirmaja diena, pas "lialiu"...
Sekmadieni nuejome ir mes aplankyti, zinokite ir as pavydziu, ir pikta darosi, ir visai ne i nauda mums abiems su vyru buvo tas vizitas, grizome abu tylus, susedome virtuveje prie stalo, nuverkeme marsa susikabine ir tiek.
Visus vaikus lyginu su Karolyte, kokia ji grazi buvo, is karto ruzava, nei odele luposi, nei gelta sirgo, nei raudona buvo, tikras mazas zmogutis, visai ne leliukiska.
Ir man dar toks kvailas pyktis ima del to, kad ji pastojo is karto po Karolytes laidotuviu, vos ne tomis dienomis, rodesi kad visi be galo mylejo ja, kad skausmas didelis buvo visiems, bet juk niekas neziuri i kito nelaime ir skausma, kiekvienas tvarkosi savo gyvenima kaip nori, o man del to pikta, atrodo neatsizvelgia i tavo skausma, nes po laidotuviu praejus kelioms savaitems, dviems ar trims, pranese kad laukiasi, man tada buvo tikras kosmaras, ir anytos veide atrodo nebeliko jokio skausmo, tarodo, kad gaus pakaitala ir bus gerai.
O dar del paminkliuko, pakeiteme kai ka, tad ir kaina padidejo, anytai kai pasakeme, tai ji, vaikai, tai kam jau jus tai zemei statysite tokius pinigus...
As noriu kad butu grazu, juk visam guyvenimui tik tiek begalime del jos padaryti, paskutini karta...
sveikos,
atejau issilieti,nes esu pikta kaip velnias.siandien mane i svecius pasikviete kaimyne.na kaip visada merginos kai susitinka tai pradejus plepet nematai kaip laikas bega.zodziu pas ja i svecius atejo jos vyro sesuo.tos moters sunelis mire nuo vezio.praejus metams berods kaip mire mazylis ji pastojo.pagimde berniuka.berniukas taip lenda prie mamos,taip nori prie jos prisiglausti,o ta karve-na negaliu as jos kitaip pavadinti-stumia nuo saves maziuka.vaikui 3 metukai.moteris matyt pamate kad as pakraupau,tai ji ir sako-nera cia ko stebetis kad as ji atstumiu,juk jo nemyliu,juk cia ne mano Deivydukas.
kas per motina gali taip elgtis???na nesuprantu.ji dar man mestelejo,kad tipo tu savo vaiko net neauginai.zodziu esu pakraupus...
atejau issilieti,nes esu pikta kaip velnias.siandien mane i svecius pasikviete kaimyne.na kaip visada merginos kai susitinka tai pradejus plepet nematai kaip laikas bega.zodziu pas ja i svecius atejo jos vyro sesuo.tos moters sunelis mire nuo vezio.praejus metams berods kaip mire mazylis ji pastojo.pagimde berniuka.berniukas taip lenda prie mamos,taip nori prie jos prisiglausti,o ta karve-na negaliu as jos kitaip pavadinti-stumia nuo saves maziuka.vaikui 3 metukai.moteris matyt pamate kad as pakraupau,tai ji ir sako-nera cia ko stebetis kad as ji atstumiu,juk jo nemyliu,juk cia ne mano Deivydukas.
kas per motina gali taip elgtis???na nesuprantu.ji dar man mestelejo,kad tipo tu savo vaiko net neauginai.zodziu esu pakraupus...
QUOTE(dinute @ 2006 08 02, 21:03)
sveikos,
atejau issilieti,nes esu pikta kaip velnias.siandien mane i svecius pasikviete kaimyne.na kaip visada merginos kai susitinka tai pradejus plepet nematai kaip laikas bega.zodziu pas ja i svecius atejo jos vyro sesuo.tos moters sunelis mire nuo vezio.praejus metams berods kaip mire mazylis ji pastojo.pagimde berniuka.berniukas taip lenda prie mamos,taip nori prie jos prisiglausti,o ta karve-na negaliu as jos kitaip pavadinti-stumia nuo saves maziuka.vaikui 3 metukai.moteris matyt pamate kad as pakraupau,tai ji ir sako-nera cia ko stebetis kad as ji atstumiu,juk jo nemyliu,juk cia ne mano Deivydukas.
kas per motina gali taip elgtis???na nesuprantu.ji dar man mestelejo,kad tipo tu savo vaiko net neauginai.zodziu esu pakraupus...
atejau issilieti,nes esu pikta kaip velnias.siandien mane i svecius pasikviete kaimyne.na kaip visada merginos kai susitinka tai pradejus plepet nematai kaip laikas bega.zodziu pas ja i svecius atejo jos vyro sesuo.tos moters sunelis mire nuo vezio.praejus metams berods kaip mire mazylis ji pastojo.pagimde berniuka.berniukas taip lenda prie mamos,taip nori prie jos prisiglausti,o ta karve-na negaliu as jos kitaip pavadinti-stumia nuo saves maziuka.vaikui 3 metukai.moteris matyt pamate kad as pakraupau,tai ji ir sako-nera cia ko stebetis kad as ji atstumiu,juk jo nemyliu,juk cia ne mano Deivydukas.
kas per motina gali taip elgtis???na nesuprantu.ji dar man mestelejo,kad tipo tu savo vaiko net neauginai.zodziu esu pakraupus...
Net neturiu žodžių. Kuo tas vargšas vaikiukas nusikalto. Suprantu, kad niekas neatstos prarasto vaiko, bet toks poelgis nepateisinamas.
QUOTE(Jennifer @ 2006 08 01, 13:15)
Sveikutes, senokai pas jus nebuvau, vis tie rupesciai, darbai, ligos.
Zinote, ir a labai panasiai jauciuosi....
Penktadeini ryte paskambino anyta vyrui ir pasake, kad jo seseri jau isveze gimdyti, man kaip tik buvo iseigine, tai visa diena as prisiminiau savo Karolytes gimdyma, ir verkiau, ir viska dariau.
Pagimde per pietus, po pietu skambinu anytai, o ji jau ten tupi, nu toks pyktis sueme, manes net neatejo aplankyti, mat kojas skauda, nepaejo, o kai ten, tai nuleke pirmaja diena, pas "lialiu"...
Sekmadieni nuejome ir mes aplankyti, zinokite ir as pavydziu, ir pikta darosi, ir visai ne i nauda mums abiems su vyru buvo tas vizitas, grizome abu tylus, susedome virtuveje prie stalo, nuverkeme marsa susikabine ir tiek.
Visus vaikus lyginu su Karolyte, kokia ji grazi buvo, is karto ruzava, nei odele luposi, nei gelta sirgo, nei raudona buvo, tikras mazas zmogutis, visai ne leliukiska.
Ir man dar toks kvailas pyktis ima del to, kad ji pastojo is karto po Karolytes laidotuviu, vos ne tomis dienomis, rodesi kad visi be galo mylejo ja, kad skausmas didelis buvo visiems, bet juk niekas neziuri i kito nelaime ir skausma, kiekvienas tvarkosi savo gyvenima kaip nori, o man del to pikta, atrodo neatsizvelgia i tavo skausma, nes po laidotuviu praejus kelioms savaitems, dviems ar trims, pranese kad laukiasi, man tada buvo tikras kosmaras, ir anytos veide atrodo nebeliko jokio skausmo, tarodo, kad gaus pakaitala ir bus gerai.
O dar del paminkliuko, pakeiteme kai ka, tad ir kaina padidejo, anytai kai pasakeme, tai ji, vaikai, tai kam jau jus tai zemei statysite tokius pinigus...
As noriu kad butu grazu, juk visam guyvenimui tik tiek begalime del jos padaryti, paskutini karta...
Zinote, ir a labai panasiai jauciuosi....
Penktadeini ryte paskambino anyta vyrui ir pasake, kad jo seseri jau isveze gimdyti, man kaip tik buvo iseigine, tai visa diena as prisiminiau savo Karolytes gimdyma, ir verkiau, ir viska dariau.
Pagimde per pietus, po pietu skambinu anytai, o ji jau ten tupi, nu toks pyktis sueme, manes net neatejo aplankyti, mat kojas skauda, nepaejo, o kai ten, tai nuleke pirmaja diena, pas "lialiu"...
Sekmadieni nuejome ir mes aplankyti, zinokite ir as pavydziu, ir pikta darosi, ir visai ne i nauda mums abiems su vyru buvo tas vizitas, grizome abu tylus, susedome virtuveje prie stalo, nuverkeme marsa susikabine ir tiek.
Visus vaikus lyginu su Karolyte, kokia ji grazi buvo, is karto ruzava, nei odele luposi, nei gelta sirgo, nei raudona buvo, tikras mazas zmogutis, visai ne leliukiska.
Ir man dar toks kvailas pyktis ima del to, kad ji pastojo is karto po Karolytes laidotuviu, vos ne tomis dienomis, rodesi kad visi be galo mylejo ja, kad skausmas didelis buvo visiems, bet juk niekas neziuri i kito nelaime ir skausma, kiekvienas tvarkosi savo gyvenima kaip nori, o man del to pikta, atrodo neatsizvelgia i tavo skausma, nes po laidotuviu praejus kelioms savaitems, dviems ar trims, pranese kad laukiasi, man tada buvo tikras kosmaras, ir anytos veide atrodo nebeliko jokio skausmo, tarodo, kad gaus pakaitala ir bus gerai.
O dar del paminkliuko, pakeiteme kai ka, tad ir kaina padidejo, anytai kai pasakeme, tai ji, vaikai, tai kam jau jus tai zemei statysite tokius pinigus...
As noriu kad butu grazu, juk visam guyvenimui tik tiek begalime del jos padaryti, paskutini karta...
Et, išprotėt galima... Patyriau daug panašaus, kaip ir tu...
Papildyta:
QUOTE(beana @ 2006 07 31, 12:14)
Svetimų vaikų pakęsti negaliu, jie mane tiesiog erzina. Kartais užeina nerealus pyktis, ypač ant tų žmonių, kurie dėl menkniekio dejuoja. Tiesą pasakius, pati savęs suprasti nebegaliu. Kartais verkiu dėl nieko, o kartais pykstu ant visų už nieką.
Žinai, aš irgi nekęsdavau net svetimų vaikų, o dabar, kai turiu antrą savo mažulę, žinok, vis tiek nebemėgstu svetimų vaikų. Savo myluoju, dievinu, o svetimi man atgrasūs. O seniau visi vaikučiai buvo mieli. Dabar - ne. Na, taip ir turi būt. Kiekvienam savo
