Smagu, kad čia taip aktyvu, įdomu paksaitinėti kaip laikotes.
Mergaitės su poniukais (gal jau šimtinį kartą kartoju 
) nerealios. 
Aurelija, sveikinu su naujo draugo įsigijimu, smagu, kad kaip jūs sakėt, išgelbėjot dar vieną širdutę. Kad jau kalbant ta tema, aš esu pasibaisėjusi žmonių elgesiu. Su sese ėjom iš centrinio turgaus, pamatėm, sėdi rainiukas, kačiukas, jau suaugęs, bet vistiek kačiukas. Akis visa ištraiškanojus, ar išmušta nežinau, zmones eina, maišais per galva brauko, jis sėdi, nei krust, taip širdį suspaudė. Sesė namie jau turi katiną, o mes su tėvais šunį, daugiau priglaust mūms neišeitu nes tiek sese tiek aš su tėvais gyvenam bute. Paskambino sesė gyvūnų globos namams, sakom va kačiukas be sveikatos, neėdęs, akis pamušta, gal galit atvažiuoti paimti, nes mes neturim sąlygų jo priglausti. O sesei atsakė, ne mūsų bėdos, mum toli važiuoti, dėkit kur norit tą katiną, tai sesė šveniau pasakius iškoliojo ir numetė ragelį, reikia tiksliai susižinoti kur skambino sesė, ir pasklebsiu visur apie toki nežmogiškumą, kai internete apsimeta visi gerais, kiekvienam padedančiais, o kai tikrai reikia, tingi matai važiuot, toli jiem. Nu ir eina tegul į keturias visas puses nebeapsimetinėję jie. Na, o apie arkliukus, jojam, šokam, dirbam ir tiek..
Filaretas
