Kaip išgyventi išsiskyrimą

Sveikos merginos. ziuriu, kad si tema populiariausia, tai galvoju gal cia ir reikia parasyti. Man labai idomi zmoniu is salies nuomone, nes nezinau, ka daryti, gal cia as pati ispuciu burbula, gal cia nera taip blogai...
Vienu zodziu, su draugu draugavome 7m, laimejau zalia korta, nusprendem susituokti. Po santuokos viskas pasikeite... darbe suzinojo, kad laimejau zalia korta, kadangi mazino etatus - tai as buvau pirmoji, kuria jie atleido, nes ar taip ar taip greitai isvaziuosi - tai sorry, nors ir premijas ismokejo pries iseinant, nes labai gerai dirbau... nu nera esmes.. aisku, neturiu darbo, sedziu namie, sportuoju, tvarkau namus, bet kai mes susipykstame, as jam niekada nedarau valgyti, jo daiktu nelieciu ir mes galim net savaite vienuose namuose gyvendami nesikalbeti.. nei labas rytas, nei viso gero... viena karta jau buvau isejus is jo gyventi atgal pas tevus, nes kaip ir sakiau, jo nepagarbus zodziai ir veiksmai (kaip alaus bonkes uzpylimas ant galvos) buvo uzknise, bet jis po menesio laiko paprase, kad grisciau ir kad jis tikrai pasikeis, kad suprato viska, bet kai grizau gal kokia savaitele viskas buvo gerai ir po to vel tas pats... o dabar pries iseinant man jis mane isvadino zertva,auka, duche ir melyne ant rankos turiu... aisku, cia dar galeciau pasakoti ir pasakoti, nes is tikruju esu nebe laiminga su juo, bet kai vakar jam pasakiau, kad noriu skirtis, tai sake graziuoju tikrai taves nepaleisiu, eisim per teismus, nes labai tave myliu ir dabar jei griztum, tai pradetumem nauja gyvenima, as pasikeisciau...

kadangi tuo laikotarpiu gyvenau praktiškai tik kava ir cigaretėm, tai mano skrandis ir visas organizmas iki šiol "dėkoja" Žiūrėk tu taip neprisižaisk
Aš irgi iš pradžių neverkiau. Net nežinau kodėl. Gumulas kažkoks gerklėj strigdavo, bet neverkdavau. Po kurio laiko "pramušė". Išverkiau viską, ką buvau sukaupus skausmingo ir palengvėjo kuriam laikui. Po to vėl užeidavo ir vėl verkdavau. Taip ir bangavau, bangavau kol nurimau Tad ir tu nurimsi. Visi turi "išbanguoti".
Pasistenk save nuteikti, kad nuo šito skausmo ir išgyvenimų nepabėgsi. Turi tai išjausti. Tada tūrėtų būti kažkiek lengviau.

Matyt ir man taip bus... nes matyt neleidžia kažkurį smegenų dalis suvokti, kas įvyko.

Papildyta:
Ozkiki... atsiprašau, bet tokių santykių nesuprantu, tokių santykių nesu turėjusi ir tikiuosi neturėti. Smurtas, nepagarba, grasinimai... čia jau nėra, ką diskutuoti, tik bėgti ir neatsisukti atgal.

Labas
Galiu duoti 99,99 proc. kad jis TIKRAI nepasikeis. Jis priklauso vyrų tipui, kurie vadinami STUOBRIAIS.
Kantrybės tau mergyt
Dar galiu pridurti, kad jis višiskai tavęs nebegerbia. O tai jau labai negerai
Papildyta:
Siaip111 pasistenk susiimti. Užsiimk kuo nors. Gal taip lengviau bus.

axaxax... visi taip sako. bet zinai, vis kazkaip ta viltis "o jeigu"... nors as pati saves nesuprantu, nes kai bunu su juo - tai esu nelaiminga ir noriu skirybu, o dabar, kai jau ir taip prisidirbo - tai abejoju, gal kazkas gali pasikeisti... ko gero, nenoriu ir bijau buti viena
o del uzsiemimo - tai dabar daug sportuoju. is pradziu, kai nervuodavausi - tai puldavau i saldumynus, o dabar sakiau, kad jau geriau sportuosiu ir dar labiau tobulinsiu savo linijas

Štai jūsų pagrindinė problema. Nuo jos ir pradėkit.

Na aš vakar susikaupiau, šturmavau parduotuves, pirkau dovanas... viskas buvo normaliai, neliūdėjau, jaučiausi stipri... aišku šmėstelėjo mintys, kas jei sutikčiau jį ir pan. Bet manau čia dar ilgai tai mane persekios. Na bet to vidinio liūdnumo neina atsisakyti, žinot, dabar geriau nei seniau suvokiau savo jausmus jam, nes Dieve, pati geriu raminamuosius, beveik nevalgiau čia, visi jaudinosi, o vis tiek einu ir galvoju ne apie save, o kaip jis, ar jam viskas gerai

Tau visas pasulis gali sakyti, bet kol neužp... galutinai, tol ir tikėsies kažko. O viltis išgaruos kai galutinai nusivilsi juo.
Kad sportuoji, tai Labai smagu girdėti Tavo požiūris irgi Va, pasportuosi, imsi geriau jaustis, pakils savivertė ir tada greičiau pradėsi naują gyvenimą jau be jo
Turėjau aš tokio tipo vaikiną. Jis iki šiol nepasikeitęs, tik dabar jau vaiposi iš kitos merginos Tokie nesikeičia
Papildyta:


Praeis viskas. Dabar ilgesys tave kankina, nes vis dar tam žmogui kažką jauti, o ir pripratusi prie jo buvai. Dabar tau reikia tiesiog išmokti gyventi be jo. Tau reikia atprasti nuo to, kad jis yra šalia ir atrasti džiaugsmą kituose dalykuose.
Šaunu, kad siaubei parduotuves ir kad dovanas pirkai. Kad ir galvojai apie jį, bet, kaip pati sakai, jauteisi geriau.
Išeik dažniau kur nors. Pasiimk drauges ir eik pasigrožėt kaip miestas pasitinka šventes. Net neabejoju, kad pasijusi geriau (bent trumpam) O ir su draugėm pabusi, palepėsit, atsipalaiduosi truputį ir kuriam laikui atsikratysi minčių apie jį. Juk tavo mintims irgi reikia poilsio

[quote=Deila*,2013 12 20, 09:34]
Tau visas pasulis gali sakyti, bet kol neužp... galutinai, tol ir tikėsies kažko. O viltis išgaruos kai galutinai nusivilsi juo.
Kad sportuoji, tai Labai smagu girdėti Tavo požiūris irgi Va, pasportuosi, imsi geriau jaustis, pakils savivertė ir tada greičiau pradėsi naują gyvenimą jau be jo
Turėjau aš tokio tipo vaikiną. Jis iki šiol nepasikeitęs, tik dabar jau vaiposi iš kitos merginos Tokie nesikeičia
[quote=Deila*,2013 12 20, 09:34]

Zinok, tavo zodziai atrodo taip ikvepia kaip cia pasakius.. man nera labai blogai, nes as zinau, kad uz jo visa ta elgesi, as jo nebemyliu tik tiek, kad skaudu, kai zmogui atiduodi savo 7metus, o jis sitaip pradeda elgtis.. pati paskutiniu metu nebebuvau stebuklinga, nes tiesiog uzkniso ir todel, kad kuo toliau, tuo labiau pradejau jaustis nelaiminga.. aciu dievui, kad turiu tokius tevus, kurie mane visada palaiko ir vienais metais net nebuciau isvaziavus per ji i Amerika, nes jam niekas neidomu, jis niekur nenori, o kai siuliau vaziuoti kartu - tai sake nebesvaik... ir dabar tik tevams galiu dekoti, kad ziauriai palaike ir sake, kad tas tavo X niekur nedings, nepraleisk tokios galimybes ir vaziuok i ta Amerika viena.. jei buciau paklausiusi X - tai dabar taaaip gaileciausi
O del savivertes - tai as nenusivylusi savim, pasitikiu, viskas gerai ir nesu kokia teslike, visi sako, kad labai graziai atrodau ir figura gera turiu, bet per ta laikotarpi, kai nieko neveikiau ir tik saldumynus tevalgiau, tai nuo 49 priaugau iki 52 ir man cia yra komyte tokia biskiuka wa... ir del tos figuros dailinimo irgi jam budavo blogai, nes buvau pasiemusi mitybos plana, kur maitinausi, kad greiciau pasiekciau savo tiksla, o jis vis sakydavo, kad cia nesamones darau, niekada nebuvo palaikymo is jo puses... nesuprantu, kaip tie kai kurie vyrai galvoja.. atrodo, kad tik ka nors pasakyti pries, kad tik kas nors netiktu.. kad ir namai jam budavo per daug tvarkingi, negaledavo issimetyti savo daiktu, kaip noredavo...

Net ne kažką, meilę jaučiu, nepraeina gi ji su lig žodžiais viskas. Na nepraeina. Dzin man ta gyvenimiška patirtis, būtų tabletė nuo prisiminimų ir jausmų, tai griebčiau ir išgerčiau. Kam visa tai man pergyventi ir prisiminti, jei nieko tai nebereiškia...

ozkiki, tai jei jau tu jo nebemyli tai tuo labiau! Negailėk tų metų. Na buvo tai buvo. Tik kuo ilgiau tempsi, tuo labiau gaila bus laiko, praleisto su juo.
Ojej kiek priaugai as net nesukciau sau galvos dėl tokio svorio Na bet sportas yra gerai. Aš pati esu liekna, bet sportą mėgstu
Trumpai tariant, viskas ko tau reikia, tai tik kantrybės ir stiprybės. Kantrybės, nes manau, jog bus dar pykčių ir kivirčų kol galutinai išsiskirsit, o stiprybės atlaikyti ir "neišsilydyti" , nes jis tau kalnus žadės nuversti, pasikeisti, ant rankų nešioti. Bert tai bus tik pažadai tam kartui....
O viena tu neliksi, jei to nenorėsi. Na ne paskutinis jis vyras žemėje. Susipažink su kitais ir pamatysi.
P.S. tavo tėvai šaunuoliai! Smagu būtų jei visi galėtų sulaukti tokio palaikymo.

Na nežinau kam mums gyvenimas siunčia tokius išbandymus. Gal tai grūdinimas, gal "pratybos" prieš sutinkant tą tikrąjį. Jei žinočiau tikrai pasakyčiau.
Aš irgi mylėjau kai mane paliko ir labai stipriai mylėjau, bet su laiku tie jausmai išgaravo. Juk ir pati ne kartą turbūt mylėjai? Juk žinai, kad praeis, tik gaila, kad tai neguodžia...
Iš tikrųjų net nežinau, ką tau pasakyt, kad tau mažiau skaudėtų. Vargu ar mano žodžiai tau sumažins ilgesį ar prigesins meilę jam. Dabar tu dar tik bandai suvokti, kas įvyko ir po truputi bandai su tuo susitaikyti. Kai man taip buvo, kitų patarimai man nieko nereiškė, o paguodos aš net negirdėjau. Buvau kaip prismaugta. Norėjosi, kad kas "išimtų" tą vidinę būseną. Buvo labai sunku, bet tai po truputį išgaravo. Tas skausmas po truputi mažės ir dings. TIKRAI! Dingo man, dings ir tau