Kaip išgyventi išsiskyrimą

#217
QUOTE(Siaip111 @ 2014 01 01, 23:03)
Na va tas gyvenimas keistas. Atrodo vat poros draugauja, kurios lyg ir neturėtų draugauti, pykstasi, skiriasi ir net pagalvoji, kodėl jis vis dar kartu, bet vat kartu. O va čia atrodo atrandi savo žmogų, viskas tiesiog puiku, pamilsti, man skaudžiausia, kad visi lig vieno man sako, kaip čia dabar, juk jis ne toks žmogus, tokia meilę rodė, tokia graži pora buvote... o va baigiasi tuo, kad nebežinai, kas buvo tikra, kas ne. Man viskas išpuolė prieš šventes, tai aišku jos jau sugadintos, bet užtat nereikėjo į darbą, tikiuosi grįžti bent šiek tiek suėmusi save į rankas. Jau ir tai matė kolegos, kad man kažkas negerai, kalbėti aš negalėjau, nes nenorėjau darbe raudoti. Taip aš ir džiaugiuosi, kad labai palaiko visa šeima mane ir draugai, tik tai dar ir stumia į priekį. Tikrai stengiausi net ir būdama su juo gyventi savo gyvenimą, neatsiriboti, nebūti ta moterimi, kuri be vyro nieko nemato, turiu viską, jis nėra visas mano gyvenimas, bet vis vien neįsivaizdavau, kad taip žiauru gali būti.

tai reiskia kad ta meile is jo puses ne tokia jau stipri ir tikra buvo. nieko cia nepadarysi, teks su tuo susitaikyti 4u.gif

matau, kad bandai, bent jau bandai pozityviai mastyti, tai gera pradzia. viskas bus gerai, tikrai, pamatysi. man kartais buna baisu, bijau, kad tai gali nepraeiti, bet tikekimes geriausio 4u.gif isverksim, isskaudesim ir vel galesim gyventi.
Atsakyti
#218
QUOTE(Abo @ 2014 01 02, 00:57)
tai reiskia kad ta meile is jo puses ne tokia jau stipri ir tikra buvo. nieko cia nepadarysi, teks su tuo susitaikyti  4u.gif

matau, kad bandai, bent jau bandai pozityviai mastyti, tai gera pradzia. viskas bus gerai, tikrai, pamatysi. man kartais buna baisu, bijau, kad tai gali nepraeiti, bet tikekimes geriausio  4u.gif  isverksim, isskaudesim ir vel galesim gyventi.

Tų baimių daug ir įvairių... taip, ir pas mane yra baimė, kad aš jo nepamiršiu, kad nenorėsiu pamiršti, jau net nebebijau būti viena, bijau tiesiog būti be jo, kad nebūsiu su juo... visi ten sako, taigi bus dar tų vyrų... nu supratau, kad man tai visiškai neįdomu, bus nebus, širdį spaudžia, kad to,kas buvo nebebus. Negerai laikytis įsikabinus į praeitį, bet ką daryti, kai širdis jo šaukiasi. Su laiku tas ilgesys man tik didėja, beveik kasnakt sapnuoju.
Atsakyti
#219
Nieko naujo nepasakysiu, bet iš savo karčios patirties tik patvirtinsiu - padės laikas, niekas kitas.
Man jau praėjo du metai, širdį vistiek skauda ir ašara kartais išrieda, bet gyvenu toliau susigyvenusi su šia būsena. Tas jausmas visada kažkur šalia, bet jau nebeužgožia kitų ir leidžia toliau irtis į priekį.
Visom liūdinčiom sakau: liūdėkite iki valios, priimkite šią savo būseną, kuri jus pakeitė turbūt visam laikui - tik jūsų rankose yra užtikrinti, kad šis pokytis būtų į gera.
Ir išties, kasdien pasaulyje skiriasi žmonės, ir išgyvena kažkaip, išgyvenau aš, išgyvensit ir jūs.
sėkmės
Atsakyti
#220
Mane labiausiai sekina nekontroliuojamos emocijos... vieną akimirką jaučiuosi gerai, bet nežinau, kas bus už valandos. Jei vieną dieną su viskuo susitaikau, kitą vėl galiu raudoti. Tai labai vargina. Plius neduok Dieve pamatau netyčia, kokią nuotrauką ir pan. tai po kiek laiko kažkas nenormalaus būna. Reikėtų tiesiog viską atrinkti, sudėti kur nors, dabar gi visur kompiuteryje, telefone, bet irgi nėra tam jėgų, nes negali visko perkelti kažkur to nepamatęs. Jau ir taip stengiuosi nereaguoti į kažkokius jo dovanotus daiktus ir pan, nes apskritai nžn kiek visko reiktų išmesti biggrin.gif Džiaugiuosi ramybės periodais, kai mąstau blaiviai, tai tik ir suteikia jėgų.
Atsakyti
#221
Aš irgi nemoku kontroliuoti savo emocijų. Visiškai nemoku verysad.gif šiandien kažkokia sunki diena verysad.gif Ir taip norisi jau atsitiesti, bet vis nesugebu verysad.gif
Atsakyti
#222
QUOTE(Abo @ 2014 01 03, 16:40)
Aš irgi nemoku kontroliuoti savo emocijų. Visiškai nemoku  verysad.gif  šiandien kažkokia sunki diena  verysad.gif  Ir taip norisi jau atsitiesti, bet vis nesugebu  verysad.gif

Oi, supratu... pas mus čia dar visokie daiktų grąžinimo klausimai neišspręsti iki galo... tai net vat tai mane išmuša iš pusiausvyros, kodėl jei kitam žmogui dzin, man taip negali būti, kodėl va kitas išmeta viską iš širdies, o man neina? Nesuvokiama mano galvelei, kaip galima prieš kelias savaites sakyti, kad myli, o paskui nieko, visiškai nieko...
Atsakyti
#223
QUOTE(Siaip111 @ 2014 01 03, 17:12)
Oi, supratu... pas mus čia dar visokie daiktų grąžinimo klausimai neišspręsti iki galo... tai net vat tai mane išmuša iš pusiausvyros, kodėl jei kitam žmogui dzin, man taip negali būti, kodėl va kitas išmeta viską iš širdies, o man neina? Nesuvokiama mano galvelei, kaip galima prieš kelias savaites sakyti, kad myli, o paskui nieko, visiškai nieko...

viskas tau bus gerai, pamatysi. reikia tik kad jis dingtu is tavo gyvenimo. su savo daiktais. su visam.
reiskia, kad tai ka sake buvo netikra. skaudu, bet tokia ta tiesa. sluostykis asaras ir ruoskis susitikimui, neparodyk jam, kad tau sunku mirksiukas.gif
Atsakyti
#224
QUOTE(Abo @ 2014 01 03, 17:24)
viskas tau bus gerai, pamatysi. reikia tik kad jis dingtu is tavo gyvenimo. su savo daiktais. su visam.
reiskia, kad tai ka sake buvo netikra. skaudu, bet tokia ta tiesa. sluostykis asaras ir ruoskis susitikimui, neparodyk jam, kad tau sunku  mirksiukas.gif

Tai man tai ir yra nesuvokiama, nesuvokiama... tai yra žiauru ir jis neįsivaizduoja, ką jisai padarė... blogo niekam nelinkiu, tik to paties, to suvokimo, kaip su manim pasielgė. Tai čia dar tempia su tais visais daiktais, negali iš karto pasiimti, neaišku čia kada ponas laiko suras nuo matyt naujai atrastos savo meilės. Tiesiog negalima taip elgtis, kaip jis elgėsi. Negalima antrą pusę laikyti kažkokiose iliuzijose, sakyti, kad viskas gerai, žadėti kažką, o paskui atsibusti ir nuspręsti, kad sorry, daryk, ką nori... Mano gi širdis sudaužyta, nervai pašliję, svorio netekau. Ot, tai džiaugsmo suteikė man, ot, tai meilė buvo tikra. Svarbiausia, kiek kartų buvo klausta, sakyta, ar aš esu tai, ko jam reikia, nepaleido manęs, tiesiog įtikino įsileisti į savo širdį, o paskui paėmė ir prišiko į ją.
Atsakyti
#225
QUOTE(Siaip111 @ 2014 01 03, 17:45)
Tai man tai ir yra nesuvokiama, nesuvokiama... tai yra žiauru ir jis neįsivaizduoja, ką jisai padarė... blogo niekam nelinkiu, tik to paties, to suvokimo, kaip su manim pasielgė. Tai čia dar tempia su tais visais daiktais, negali iš karto pasiimti, neaišku čia kada ponas laiko suras nuo matyt naujai atrastos savo meilės. Tiesiog negalima taip elgtis, kaip jis elgėsi. Negalima antrą pusę laikyti kažkokiose iliuzijose, sakyti, kad viskas gerai, žadėti kažką, o paskui atsibusti ir nuspręsti, kad sorry, daryk, ką nori... Mano gi širdis sudaužyta, nervai pašliję, svorio netekau. Ot, tai džiaugsmo suteikė man, ot, tai meilė buvo tikra. Svarbiausia, kiek kartų buvo klausta, sakyta, ar aš esu tai, ko jam reikia, nepaleido manęs, tiesiog įtikino įsileisti į savo širdį, o paskui paėmė ir prišiko į ją.

Taip, prišiko. Ir nesukau sau del to galvos. Gyvena sau laimingas. O kas jam? Svetimo skausmo juk nebuna mirksiukas.gif Tu turi stotis ir eiti toliau. Ir negali jam parodyti, kad jis toks visagalis, kuris gali tave vienu piršto mostu imti ir sužludyti.
Atsakyti
#226
QUOTE(Abo @ 2014 01 03, 17:57)
Taip, prišiko. Ir nesukau sau del to galvos. Gyvena sau laimingas. O kas jam? Svetimo skausmo juk nebuna  mirksiukas.gif  Tu turi stotis ir eiti toliau. Ir negali jam parodyti, kad jis toks visagalis, kuris gali tave vienu piršto mostu imti ir sužludyti.

Žinai niekam nieko įrodyti nenoriu net, vat buvau studentė, tada norėjosi biggrin.gif ašarų net nematė mano biggrin.gif O dabar... šiuo atveju, tiesiog viskas per skaudu, per žiauru man. Nieko nenoriu įrodyti niekam, tiesiog noriu išmokti vėl džiaugtis gyvenimu ir tikėtis, kad rasiu tą savo žmogų. O jau jis tegu su savo sąžine pats kalbasi.
Atsakyti
#227
QUOTE(Siaip111 @ 2014 01 03, 18:39)
Žinai niekam nieko įrodyti nenoriu net, vat buvau studentė, tada norėjosi  biggrin.gif ašarų net nematė mano  biggrin.gif  O dabar... šiuo atveju, tiesiog viskas per skaudu, per žiauru man. Nieko nenoriu įrodyti niekam, tiesiog noriu išmokti vėl džiaugtis gyvenimu ir tikėtis, kad rasiu tą savo žmogų. O jau jis tegu su savo sąžine pats kalbasi.

Suprantu. Man tai išvis kartais nusvyra rankos ir nesinori net ne tai, kad kažką įrodinėti, bet apskritai nieko nesinori. Niekas nebeįdomu ir nebemiela. Visur reikia stumti save. Lyg būčiau sudužus. Viduje tuščia tuščia. Lyg reiktų mokintis gyventi iš naujo doh.gif
Atsakyti
#228
QUOTE(Abo @ 2014 01 03, 20:43)
Suprantu. Man tai išvis kartais nusvyra rankos ir nesinori net ne tai, kad kažką įrodinėti, bet apskritai nieko nesinori. Niekas nebeįdomu ir nebemiela. Visur reikia stumti save. Lyg būčiau sudužus. Viduje tuščia tuščia. Lyg reiktų mokintis gyventi iš naujo  doh.gif

Taip, skamba baisiai... negi vis dar tokioje savijautoje esi? Aš suprantu apie ką tu... tiesiog manau, kai dovanoji kitam savo meilę, atiduodi ir dalelę savęs, kitaip neįmanoma, jei myli. Atiduodi tam žmogui savo ir geriausias, ir blogiausias emocijas, savo džiaugsmus, savo vargelius, savo laiką, savo juoką, ašaras. Kaip bebūtų, buvo mano prioritetų viršuje jis, įsivaizdavau gi kaip būsimą vyrą, savo šeimą. Na ir ką ta dalis manęs priklausė jam, dabar tikrai tarsi reikia vėl išmokti gyventi, net susigrąžinti skonį maistui. Beje, kadangi taip susiklostė, kad pasitaikė vaikinukas iš praeities, buvau pasimatyme. Ir pati jaučiu... ne aš čia sėdžiu, nėra manęs, kokia buvau, žibančiom akim, šypsena, nieko nėra, nieko negaliu pasiūlyti kitam žmogui šiuo metu. Tuo metu galima sakyti rinkausi tarp jų dviejų. Ir dabar taip pat pasirinkčiau. Nesuprantu, kam iš viso tada susitinka žmonės. Kažkoks bjaurus likimo pokštas, jis buvo mano gyvenimo vyras, o aš jam - paguoda.
Atsakyti