QUOTE(Abo @ 2013 12 30, 23:43)
zinau, kad nenori, bet reikia. reikia suvokti, kad jis taves nemyli ir palaidoti bet kokias viltis

zinau, kad tai padaryti labai sunku, man ir paciai niekaip nepavyksta.

nors ir zinau, kad jau viskas, vistiek dar kazkoks durnas noras palaiko ta vilti
Tai mano protas labai gerai suvokia, kad tų vilčių nėra... tiesiog nėra... todėl ir bandau save įtikinti, kad tai nebuvo tinkamas žmogus man, nes kaip kitaip gyventi toliau. Va kaip tyčia, mane prisiminė vaikinukas, su kuriuo susipažinau beveik lygiai tuo pat metu, kaip ir su buvusiu vaikinu. Bet pasirinkau tą, kuris mane dabar paliko. Ir žinokit, aš vos ne kaltę jaučiu, kad va dabar pabendravau, kad galbūt jis mane pakvies kur nors, tarsi aš neištikima būčiau, tarsi išduočiau mūsų meilę. Argi nekvaila? Juk jei jis gali taip nubraukti viską, kodėl aš negaliu? Juk man reikia gyventi toliau, jis gyvena. Matyt ir pas mane yra tas durnas noras, kažkokia nepaaiškinama viltis