Kaip išgyventi išsiskyrimą

Su tuo pačiu... istorija labai ilga, pykomes-taikėmes, nes jis gyvena ne Lietuvoj , na buvo ir tokių krizių, kai buvo sakęs, kad nebemyli, tada paliko, paskui susitaikėm ir paskui vėl paliko... na ir galiausiai prieš porą metų susitaikėm normaliai, viskas kaip ir gerai būdavo, bet per tą atstumą vis pasipykdavom... išvažiavau aš pas jį, bet jis gyvena tokioj vietoj, kad be mašinos rast ten darbą man buvo neįmanoma... Na žodžiu nusprendėm, kad grįšiu į Lietuvą, padirbėsiu biški, o jis per tą laiką pataupys ant mašinos. Tai va, per kalėdas pasakė savo artimiesiems, kad pasiskirsim datą, padovanojo man mašiną. O aš per savo durną galvą pasakiau, kad man tam kaime nepatinka, kad nežinau ar galėsiu ten gyvent, pradėjau įkalbinėt kraustytis į didesnį miestą už 30km, dar pasakiau, kad gal man reiktų kokiem 3 mėn pas sesę išvažiuot į Angliją, kokius kursus pasibaigt, kad greičiau rasčiau ten darbą, priekaištavau, kad dirba daug viršvalandžių ir pan... Na jis ten dėl tos Anglijos ir didesnio miesto kaip ir sutiko...Bet kai grįžau kažkoks biški šaltesnis pasirodė... Na esmė dar tokia, kad išvažiuojant jis man atidavė savo tel, aš jo visus fb atjungiau, bet nežinojau, kad messengeris atsikrai turi atsijungti ir kai vieną dieną nekėlė ragelio, paklausiau kur esi sako pas sesę ir gavau į jo ta messengerį, kad savo mamai rašė, kad jei aš paklausčiau tai sakytų, kad išvažiavo tik šiandien, o ne vakar... na aš jam pasakiau, kad pamačiau, jis supyko, nes gal galvoja, kad aš specialiai šnipinėjau... Tai va, paskui man nieko nerašė, užblokavo mano nr ir aš padariau negerą dalyką ir paskambinau jam į darbą, kad jį pakviestų, turbūt supyko ir dėl to. Plius po tų dalykų ,kai būdavo myliu-nemyliu, man tokia baimė buvo atsiradus ir aš dėl kiekvieno pykčio klausdavau jo ar jis jau nori skirtis davedziau matyt Tai db pries 10d parašė man, kad viskas baigta, kad mes perdaug pykstames, kad aš esu nepasiruošus su juo gyvent , nes tai ten noriu, tai ten , kad mano per dideli reikalavimai ir nemato ateities daugiau, nes man netinka kur jis gyvena..Žodžiu kai taip parašė aš jam parašiau, kad esu pasiruošus, kad tik pasvarstydavau variantus kaip butu geriau, nes nenorėjau ten būti be veiklos ir atsibosti... Tiesiog aš kažkaip labai bijojau visko, kad nepavyks man rasti darbo, kad nepatiks ten gyvent ir pasidalinau mintim... žodziu kai parašė, kad aš nepasiruošus, aš iškart išėjau iš darbo ir nusipirkau bilietą, kad tikrai esu pasiruošus, o jis pradėjo rašyt, kad jau per vėlu, kad niekas tavęs čia nelaukia, kad išsiunčiau tavo daiktus... Visiems pasakė, kad išsiskyrėm ir, kad čia buvo paskutinis kartas o aš dabar likau be nieko, be darbo, be jo Nebeturiu ką prarast todėl vistiek nuskrisiu, tik bijau būti dar labiau sužlugdyta...

mano mintys db yra užsiblokavusios, protas sako, kad jau tikrai viskas, nes jis man prirašė, kad tikrai yra apsisprendęs 100 % ir jo nuomonės niekas nepakeis ir pan... o širdis nori tikėti, kad susitikus viskas bus gerai, bet jau visiems pasakęs, kad tikrai viskas ir visi palaiko jo sprendimą... kiekvieną naktį sapnuoju, kad viskas gerai ir pabundu nuo savo širdies plakimo kodėl tokia kvaiša buvau ir taip šnekėjau... liko 10 dienų iki skrydžio, norisi parašyti, bet žinau, kad parašys viskas baigta!!! merginos, patarkit ar dabar nieko nerašyt iki skrydžio?

Va tą savo ilgą liežuvį ir aš baigiu prakeikti mano mylimas vyras super nerealiai jautrus ir greit įsižeidžiantis, ir mane tiesiog žudo tas tylėjimas ir neatsiliepimas į skambučius

mane taip pat... As jo tiek kartų prašiau to nedaryti... o jis jei supyksta tuoj ignoruoja ir po kelias dienas nekelia, neatrašo, o būnant taip toli išvis stogą rauna... o jūs irgi išsiskyrėt?

Palikite ta vyra ramybeje. Jeigu bus Jums skirtas pats nores grizti. Neskambinkite, nerasyki ir neieskokite. Po kurio laiko pats atsiras ir viska isiaiskinsit.

dar nežinau, nes jis neparašė praeitais kartais viskas gerai baigdavosi, bet va kiekvieną sykį taip jam užsišikus aš nerandu sau vietos, galvoju kuo baigsis viskas

Identiška ir man... Ir tie klausimai pastovūs ar viskas baigta, kai tik dingsta irgi atsiradę nuo to yra, kad supyksta ir dingsta...o dėl palikimo ramybėje, tai aš jam dabar nerašau ir neskambinu, bet ką daryti, jei už 10d mano skrydis, aš juk net darbą mečiau, kad negalvotų, jog nepasiruošus esu. Jis toks užsispyręs, kad jis tkrai pats nerašys... esmė tame, kad aš jaučiuos jį įskaudinus, nes jis stengėsi, nupirko tą automobilį, o aš prišnekėjau jam nesamonių ir sukėliau minčių , kad nepasiruošus esu...

Žinoma, kad geriausia yra palikti ramybėje, bet kaip tai sunku.. Iš patirties žinau, kad nerašyti, neskambinti, nenorėti susitikti yra beprotiškai sunku..

Aš tik nesuprantu, jei žmogus nemyli, tai nesisako kitiems dėl datų ir pan ir tos mašinos nepirktų... bet jei myli, tai nejau negalima atleist kažkokių kvailų kalbų, na , kad išsakiau atvirai, kad man ten nepatinka, kad bijau, jog darbo nerasiu ir pan...o jis pats vienas pasilikęs mąstė mąstė ir nusprendė taip...

Va ir aš taip galvoju, gi myli, o kad skaudina savo tylėjimu tai man niekaip nesuprantama...mano toks jautruolis, kad jau net kiekvieną kartą kalbėdama ar rašydama turiu apgalvoti kiekvieną žodį

Panašiai ir man... ir bėda ta, kad jis nieko nesako, sau viską galvoja ir pasako tada, kai jau būna nuspręsta viskas. Jei skaitei mano istoriją temoj kaip išgyventi išsiskyrimą, tai ką man dabar šiuo atvėju daryti? galvojau , kad įskaudinau, nenoriu, kad galvotų jog nepasiruošus, tai išėjau iš darbo ir nusipirkau bilietą, o man parašė, kad manęs ten niekas nelaukia, kad per vėlu jau ir šansų jokių neturiu... kad aš jam nieko nebereiškiu ir dabar nežinau ką daryti.... darbo nėra, bilietas yra, o jei išvarys jis mane

Tu jį myli labai, ar ne? Tai tavo atveju aš išvis neįsivaizduoju kaip tu ištveri...mane vis dar ignoruoja...išprotėsiu nuo tos nežinios...o tau net 10 dienų nežinios