Kaip išgyventi išsiskyrimą

ziauriai pazystama
o tai jusu aiskinimasis kuo baigesi? priemet sprendima skirtis ar taip nutruko viskas ir tiek? kiek jau laiko praejo?
kokios skyrybu priezastys?

Žinoma, o čia iš kam nors esančių negi nesakė? Visada jis man tai sakė ir prieš išsiskiriant ir net jau išsiskyrus buvo parašęs, o kai prašiau pasakyti, kad nemyli, tylėjo... tai va suprask, kaip nori Todėl ir kritau į šitą duobę, nes jis pats leido man tikėti, kad mūsų meilė stipri ir jis neabejoja noru būti kartu, o paskui staigmena. Visi aplinkiniai negalėjo patikėti. Bet būna matyt gyvenime ir taip, žmogus matyt savyje nesusivokęs buvo, tik va per tą nesusivokimą mane įskaudino, nes aš tai tikrai pamilau iš visos širdies.
Papildyta:

Oi, Female, čia žinok reiktų pasakoti ir pasakoti, nesinori ir viešinti tų detalių. Paskutinį kartą mačiau prieš mėnesį, o viskas prasidėjo prieš šventes. Sprendimą galutinį priėmė jis, tiksliau tiesiog atsiribojo visiškai nuo manęs.

Na va tas gyvenimas keistas. Atrodo vat poros draugauja, kurios lyg ir neturėtų draugauti, pykstasi, skiriasi ir net pagalvoji, kodėl jis vis dar kartu, bet vat kartu. O va čia atrodo atrandi savo žmogų, viskas tiesiog puiku, pamilsti, man skaudžiausia, kad visi lig vieno man sako, kaip čia dabar, juk jis ne toks žmogus, tokia meilę rodė, tokia graži pora buvote... o va baigiasi tuo, kad nebežinai, kas buvo tikra, kas ne.

Matyt kitos poros taip neidealizuoja savo santykiu ir buna tokie, kokie yra ir nieko nepagrazina. Todel jie ir gincijasi, nes yra "tikri", dalijasi nepadirbtais isgyvenimais, kurie buna visoki-ir geri ir nelabai. O pas jus jis tau neatsivere, jog jam kazkas nepatiko, slepe kazkodel. Gal bijojo pasirodyti nevyriskas, netvirtas, bet, matyt, viduj jautresi ne taip, kaip rodesi tau. Ir tu nieko nesupratus buvai ir net nepazinai, kas per zmogus is tikruju prie taves, koks jis is tikruju yra, ka isgyvena, jaucia. Ir todel "istrigai" isivaizduodama viska idealiai, kaip tau atrode, nors idealiai matyt nebuvo, nebent kuri laika. O vyrai tokie yra, viska sleps iki paskutinio, o po to pabegs, nes geda. Kodel jie taip berazumiskai elgiasi, neaisku. Matyt, vyriskas ego pralaimeti neleidzia. Ne visi tokie, bet dauguma, manau.

Praejo kazkiek laiko, tai isidrasino svyteti skaipe ... bendravimo panorejo zmogus... zinai, Siaip, svytek ir tu skaipe. Svytek kartais vien tam, kad jis matytu, jog esi ir su kazkuo, matyt, bendrauji... Tegul zino, kad ji matai ir nerasyk jam anei anei anei zodelycio NIEKADA. Jei jis pirmas nepasiteiraus, tai ir nereikia, bet pabandyk. Jis juk nezino kaip tu jautiesi, kai svyti:blogai tau ar gerai jau. O jei uzkalbins, neissiduok, kad tau dar bloga, neparodyk netgi didelio noro bendrauti, atsakinek vangiai... Manau, pamatysi dar , ko nemacius, tik neaisku, ar pati noresi ji priimti po visko.

Panos, tikrai tikrai noriu pasveikti, noriu atleisti sau ir jam, baigti eiti iš proto... Nors sunku persiorientuoti nuo to, kad mes esame jau nebe mes, bet tikiuosi dabar tą savo ožkinį užsispyrimą taikyti sau, kad išgyvenčiau, o ne toliau bandyčiau prisibelsti ten, kur žmogus nenori įsileisti.

Man buvo panasiai, kai verkimui nebuvo galo ir leidau sau verkti ir kuo tolyn, tuo buvo blogyn. Viskas gerai su saiku. Bet kai pamaciau, kad su laiku tik blogyn, tai pasakiau sau: stop. Jei as nenuspresiu eiti toliau, gyventi savo gyvenima,toki, koks jau yra siandien, pasidovanoti sau mazu dziaugsmu, kad ir pvz.: va, dabar eisiu isgerti arbatos su skaniu pyragu ir tuo metu galvosiu tik apie ta arbata ir skanu pyraga ir jais megausiuos be jokiospasalines minties arba kur dar ka man siandien reikia nueiti ar padaryti, ne kazka kita galvosiu), tai niekas uz mane nenuspres gyventi. Tik as. Nors mano atveju buvo artimo zmogaus mirtis, ne palikimas, bet esme panasi-reikejo atsisveikinti irgi visam laikui.

Kezija, labai labai teisingai parašei, tikrai... ačiū už tikrai protingus žodžius. Dabar nurimus, aš tą irgi suprantu ir pati matau savo klaidas, ypač skiriantis nevaldžiau savo emocijų, daug silpnumo ir taip parodžiau, pritrūko to išmintingumo man daugelyje situacijų, bet dabar jau truputį sugrįžta protas ir tikrai nieko nesitikiu jau iš jo ir pati neketinu daugiau kaip nors lįsti ir pan.

Et merginos negaliuuuu!!!
Buvo praejes beprotybes laikotarpis..susitaikem,atrode viskas super judam i prieki,ir man psichai praejo..
Ir ka jus manot ot gavau antausi...
Nieko jis neplanavo su manim del ko? O pasirodo nes turejo senai savo regzta plana kuri ketina ivykdyti kita menesi.. Mano mylimiausiasis isskrenda i Kanada,emigruoja i Kanada!! Su visam... Nezinojau, kad pardavinejo jau masinas,perleidinejo savo busta kitiem, iseina is darbo Kovos 1d... Jezus Marija.. Tai ne as viena slykstyne buvau.. Negalejo zmogus tiesiai sviesiai pasakyt,mieloji sori,bet mes laikinai,nieko neplanuokim,nes ketinu emigruoti...
Ir, kai jau atrode viskas susitvarke teske gera toki..I Kanada!!! Nu jopappa...
Zinokit nuzude, uzmuse, visiskai,absoliuciai...
Nebezinau ko griebtis,ko stvertis,dabar jau tikrai visam,suvisam,nebegris!!! Ir nebeiseis sokt i traukini nulekt,pasibelst i duris ir sokt i glebi...Paskambint ar sms parasyt.. Viskas!!!!
Negaliu nustot zliumbt.. jau akis paskaudo,raudonos, griauzia.. bloga lyg pykina,nerandu sau vietos.. tik galvoju kaip susitaikyt su tuo,kaip?? Kaip pradet suvokt,kad viskas greitai visiskai greitai jo ne salyje nebebeus!!!!
Kam sitaip zmones elgiasi? Kam suteikia tiek vilciu, dar juk vasara si tiek planu,o po to po biski atsitraukia atsitraukia,bet tiesos kaip kas nesako!!! Kodel tiap zmones elgiasi? Tai sakyk tiesiai sviesiai: nesvajok,negalvok,neplanok, as isvyksiu....
O Dieve mano,merginos...

Keista situacija... o tai kokia jo nuomonė? Galima draugauti per atstumą, persikelti kartu ir t. t. ir pan. Ar jis tiesiog šiaip sau su tavim dabar buvo?

Taip iseina siaip sau!
Kaip jis pats issireiske,kai mokslus baigsi (o tai dar po 2 metu) atvyksi pas mane..Sakau, o ka tuos du metus?? Sako lauksim. Zino,kad mokslu mest negaliu, nes ne tik,kad gerai sekas,bet ir didziules stipendijas gaunu.. Ai nebesuprantu,isvis lopuchas.. man dabar ir pikta ir verkiu ir isterija,isterija totali..

Na poros ir per atstumą draugauja, jei jau tokia didelė meilė. Raganaujanti, nėra ko čia isterikuoti, rimtai... susikoncentruok į mokslus, jei dar studentė esi, paverksi porą dienų ir gana. Aš taip dariau Gi galit pabandyti, jei ir jis siūlo, pažiūrėsit. Tiesiog neverta čia savęs kankinti tokioje situacijoje.

Mane tai jau irgi viskas taip užkniso negaliu, va tokiais momentais tikrai apima pyktis didžiulis, galvoju, kam jis iš viso atsirado, kad sugadintų man sveikatą, atimtų laiko ir vėl turėčiau čia kapanotis Na dabar nežinau, ką norėčiau jam padaryti. O pats matyt sau sėdi laimingas, "į praeitį nesižvalgo" ir į visus klausimus atsako, "Na, vadinasi, taip turėjo būti". Čia jis man taip sakydavo Žinokit išvanot gerai norėčiau marmūzę tikrai ar trinktelt į kurią nors vietą, kad truputį susivoktų, kokias nesąmones daro tokių metų. O aš toks taikus žmogus, va iki kokių fantazijų mane priveda

Skaitau tave ir galvoju. Galeciau ir as pykti del to paties, del ko tu pyksti. Bet nesugebu. Visiskai nepykstu ant jo Ir nepykau bet gal man tai padetu? Nes dabar jauciuosi uzstrigus kazkokioj ertmej, is kurios nei pirmyn, nei atgal neiseina pasijudinti. Viskas ka as jauciu, tai yra tik beprotiskas ilgesys ir noras, kad jis sugriztu

Kaip suprantama