Kaip išgyventi išsiskyrimą

tai kaip atskirti, kada tai tik tusti plepalai o kada samoningos kalbos? ner juk ribos, kai myli, pasitiki zmogumi, tai tiki kad sneka samoningai ir ne kas ant seiles uzeina..
pvz mano atveju - 31 metu vyras, issilavines, protingas, tikrai galiu tik geriausius zodzius pasakyt apie ji, kalbejo kad jau noretu vaikelio, o po savaites atsalo ir "pranese" kad nieko man nejaucia

Atskirti nereikia. Reikia tiesiog atsargiai žiūrėti. Nesakyt, aišku, ką tu čia, durniau, man protą knisi. Klausykit, linksėkit galva, plasnokit blakstienom, bet nepamirškit, kad tai tik kalbos.

O jūsų atveju - na, pasakė, kad norėtų vaikelio. Bet jūs nepuolat gi to vaiko daryt iškart, nusprendusi, kad jo pareiškimas apie norą jau yra planas turėti vaikų su jumis DABAR?

Aš nesakau, kad nereikia visai jau niekuo tikėti, bet na nepamirškit, kad iš vienos pusės daugelis vyrų nemato didelės problemos pagražinime ir tame, kad jis sako tai, ką jūs norit girdėti. Juk norit? Na tai ir dalyvaukit tame žaidime, mėgaukitės, bet su protu. Galų gale, švelnumo akimirkom ir jiems oksitocinas išsiskiria, maža ką žmogus po sekso pvz prikalbėt gali

Iliustratyvus anekdotas:
- Aš dėl tavęs jūras marias perplaukčiau, žvaigždes nuo dangaus nurinkčiau.....
- Ateisi rytoj?
- Jei nelis...

na ir nesakau,kad identiški,bet jeigu susieis du žmonės poron ir vienam pirmenybė karjera,kitam šeima,tai greičiausiai (visur būna išimčių) ilgainiui tarp jų atsiras trintis, kils konfliktai ir t.t. Tiesa,anksčiau tai būdavo,kad vyras dirbaa,daro karjerą,moteris namuose dirba,bet dabar tai taip nėra.
Teko pažinti vieną šeimą, kur moteris karjeristė juoda,o vyras toks šeimos bitutis,augino 3 vaikus (na dirbo kažkur kažką). Kai jauniausiam vaikui buvo gal 10 metų ta šeima išsiskirstė. Moteris susirado tokį patį kaip ji-karjeristą,aktyvisktą, vyras,pasiėmęs visus 3 vaikus-moterį-namų bitutę. Dabar jiems apie 60 metų kažkur. kiek žinau gyvena abu laimingai tose savo naujose šeimose. Bet vat ir dabar pamenu,kaip ta moteriškė pasakojo mano mamai ir dar kelioms moterims, koks lochas tas jos vyras,nes tik namie tupinėja,tipo ėst padaro ir vaikus augina. O atsirado moteris,kuriai tas šeimyniškumas vertybė,o ne lochizmas.


būna tokių situacijų,kai žmonės (šiaiop gal dažniau moterys) galvoja,kad vaikas sutvirtins griūnančius santykius. Na čia nesąmonių,nesąmonė,bet... gal ir jam kilo panaši mintis. Štai pasiūlysiu pamąstyti apie vaiką,gal ir man kažkas cinktelės.

o gal tiksliau būtų - jis tiesiog kniso protą. Melavo. Na jei jis rimtai būtų norėjęs vaiko, tai tie jausmai ir norai taip greitai nebūtų nugaravę

Na, visu pirma, tai apie vaikus buvo kalbeta daug kartu ir as visada sakiau, kad jei tu nepasiruoses prisiimti atsakomybes, tada negulam isvis i lova, nes niekas neapsaugos taip, kaip susilaikymas. Aisku, jis dievagojosi, kad prisiims atsakomybe, apsidziaugs, jei taip nutiks, nes nieko kito jam nereikia. Puikiai zinojo, apie tai buvo kalbeta laaabai daug kartu. Taip, gal ir galejo kabinti makaronus, bet as zmogum pasitikejau, labai pasitikejau. Neparode jis man, kad bailys yra. O gal net pats nezinojo, kad taip susisuks smegeneles. O sekso gavo tik po dvieju metu draugystes. Kaip jau sakiau, viskas vyko letai ir niekur neskubejom. Kad atsibodau, tai irgi abejoju, nebutu rinkes man ziedo ir uzsakes keliones. (netycia radau pokalbi su drauge, kur kalbejosi, koks man ziedas labiausiai patiktu). Nebutumem ir buto nuomojesi ir kartu gyvent eje. Ir dar sakyciau, kad galbut atsibodau, gal, jei butu ir anksciau kalbejes kazka panasaus. Bet kazkodel viskas apsiverte tik po tos zinios. Kad nesubrendes, tai faktas. Kaip tik sianakt gavau nemaza sukretima. Vidury nakties paskambino kazkoks uzsleptas numeris, prisistate mano draugu( bet nebuvo ten jis, as gi nedurna, balsa pazinciau is miego prikelta). Klause,kaip laikausi, kaip laikosi tas mazylis, kuris auga pilvelyje. Zdz, kazkoks vaiku darzelis, net pats neturi drasos paskambint Tik sumaisti sukele many, visas kunas drebejo ir nebesugebejau uzmigti. Na, dabar isvis esu pasimetus visiskai. Tokiu zaidimeliu tikrai nesitikejau, jei jau pats negali paskambint ir paklaust. Ka, bijo mano balsa isgirst?? Siaubas kazkoks.

Female, turiu kelias drauges, bet nauda menka.. Viena Anglijoj gyvena, susizadejo su savo draugu, tai ji tokia laiminga, nelabai nori klausytis mano liudnu istoriju ir isgyvenimu, o as kazkaip ir nenoriu griauti jos laimes... Gal ir anokia drauge, jei nenori isklausyti manes... Kita drauge Airijoj, su ja bendravimas beveik nutrukes, o trecia pati depresijoj skendi, su niekuo nenori bendruti, zodi po zodzio reikia pesti... Taip kad nelabai turiu as su kuo ir iseiti kur nors, ir issikaleti net kam nelabai turiu, todel gal cia ir rasau

tikras mazvaikis jeigu taip elgiasi
o tu vaikstai I paskaitas? turi kokios veiklos?
per tuos 3 menesius jis taip ir nebuvo su tavim susisiekes?

nu nežinau kaip čia tas femalės berniukas,bet mano draugės draugų pora pasigimdė vaiką tikėdamiesi (svarbiausi,kad ABU tikėdamiesi), jog tas vaikiukas viską sutvarkys. Deja... Todėl kažkaip net nežinau-neanau,akd Femalės eksas norėjo jai smegenis paknist,greičiau pats sau kniso.



aišku, kad bijo.

esme tame, kad santykiuose nebuvo bedu - pradzia buvo sudetinga, bet ilgainiui viskas ejo tik geryn ir geryn. kai buvau issigandusi kad pastojau, jis dziaugesi, paskutini kartu praleista tobula savaitgali vel kalbejo apie vaikus, zodziu.. daug sumaisties ir klausimu jis man paliko, kam reikejo visa tai kalbeti.. kai vyras kalba apie vaikus su moterim, naturalu kad pradedi mastyt, jog ziuri jis i santykius rimtai, galbut mato perspektyva eiti tolyn kartu ir t.t.
turbut todel taip ir skaudu, kad cia viena snekejo, o po savaites eme ir paliko..

faktas. arba galvojo kad vaikas iziebs jam kokius jausmus.

o sita jus vis pristatot kaip teigiamybe? kaip tik ji jausis atskirta, kas cia jau tokio gero? kai drauges tures bendru dziaugsmu, rupesciu, ji bus jau viska peraugus, patyrus.... norit isskirt tik jauna amziu, tai tik tiek. as pagimdziau pirma is draugiu, ir jauciasi. maniskis vyresnis, o man is paskos jos savais dziaugsmais tarpusavy dalinasi. ....

Aš ir kaip to mažiau gyvenimo mačiusi atstovė manau, kad kitas žmogus turi jausti atsakomybę už savo žodžius. Jei kažkas sakoma, tai turi būti tikra, išlaukta ir negali nei po savaitės, nei po dviejų pasikeisti. Jei turi į sau artimo žmogaus žodžius žiūrėti atsargiai - nafik tada, koks jis tau artimas ? Aš niekam nesu sakiusi nei myliu, nei kad noriu su tavimi to ar ano - niekada nebuvau tikra. Ir padariau tą klaidą, kad pradėjau tikėti kitu. Abejingumą mano kažkada sutirpdė gražus pasakymas, man reiškiantis, kad žmogus su manimi mato ateitį. Na ne po sekso ir ne su tikslu jo gauti tai buvo, bet pasakymas buvo gerai neapgalvotas, nes gana greitai viskas pasikeitė, o aš iš abejingos jau buvau tapusi jaučiančia. Aišku, aš nebūčiau prieštaravusi, jei to mano tikėjimo kito žodžiais nebūtų niekas sutrypęs. Aišku, kitą kartą būsiu atsargesnė, nes matau, kad viskas gali sugriūti kaip kortų namelis akimirksniu.

Taip, žmogus turi jausti atsakomybę už savo žodžius. Taip pat pasaulyje turi būti taika, vaikai turi turėti mylinčius tėvus, o senukai teisę į orią senatvę. Visi turi laikyti įstatymų ir gyventi santarvėje bei darnoje. Bet yra kitaip. Būna kitaip.