QUOTE(Pinot noir @ 2013 11 11, 22:56)
Žinai, kad praeina visai, tai kažkaip netikiu. Gal būna kokie remisijos laikotarpiai, gal šiaip gyvenimo sąlygos pagerėja, kažkokie geri pasikeitimai aplinkoj įvyksta. Bet kad taip imtų ir praeitų negrįžtamai,
Manau kad visaip būna. Jeigu depresija visiškai situacinė, gal ir gali praeiti, aplinkybėms pasikeitus, arba išmokus tvarkytis su tomis aplinkybėmis.
Bet šiaip, klausimas kas būtent norisi kad praeitų. Nes dažniausiai tam tikri niuansai užprogramuoti žmogaus charakteryje, ir jų niekaip nepašalinsi, nuo jų nepabėgsi. O blogumo skalė kiekvienam sava, kiek kas priima kaip ištveriamą ir kur jau nelabai.
Pvz aš žinau, kad visiškai gerai man nebus niekad, tiesiog tokia esu, dramatiška, kenčianti ir dar visokia kitokia. Bet kartais galiu teigti, kad iš rodos mirtino pablogėjimo, iki tos man natūralios lengvos depresijos būsenos, tarsi ir sugrįžtu savaime. Nu ne visai savaime, bet nesigydydama, taip kaip čia apibūdinamas gydymas.
Tikiu, kad gali ir visai praeiti. Šitos ligos labai priklauso nuo smegenų veiklos, valios, koncentracijos ir įtikėjimo. Na ne visada, bet kartais.