QUOTE(Šėlsmė @ 2013 11 11, 20:55)
Nu kodėl nepraeis. Kitiem praeina. Aš pamenu mažiausiai vieną atvejį iš čia. Buvo tokia Katrė. Kaip suprantu, praėjo.
Pažiūrėsim kas man bus metus. Gal praeis. Cha cha cha. Tikiuosi nuoširdžiai, kad bus tas pat.
Žinai, kad praeina visai, tai kažkaip netikiu. Gal būna kokie remisijos laikotarpiai, gal šiaip gyvenimo sąlygos pagerėja, kažkokie geri pasikeitimai aplinkoj įvyksta. Bet kad taip imtų ir praeitų negrįžtamai, tai gal jos ir nebuvo visai, gal gydytojai diagnozavo "ant greičio" kaip dabar madinga.
O geriau žmogų ištyrus paaiškėja, kad jam buvo adaptacijos sutrikimas, dėmesio koncentracijos, potrauminio streso ar dar koks sindromas, kurie, aišku, kad su laiku praeina. Kartais klaidinga būna ta diagnozė, žinau iš savo pažįstamų aplinkos. Gydytojams, jei tik pabliovei kelis mėn. dėl ko nors, tai jau ir depresija.
Aš pati buvau metus Ad birželio mėn., beveik visą vasarą ištvėriau be jų, bet... paskui nepavyko. Nesigilinsim. Kai paklausiau psichės "tai ką, aš dabar pasmerkta visą gyvenimą būti su Ad?', tai man atsakė: "Žmonės akinius nešioja visą gyvenimą, ar stuburo ligom kankinasi ar pan." Žodžiu, nieko čia tokio jos akimis.
Vienžo, bbž.